Miško sanitarinės apsaugos taisyklės

2008-07-04 13:06   Peržiūros : 2406   Spausdinti


Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 2007 m. redakcija
2007 04 14
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.D1-204

MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLĖS
 

I. Bendrosios nuostatos

1. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato miško sanitarinės apsaugos nuo kenksmingų biotinių, abiotinių ir antropogeninių veiksnių pagrindinius reikalavimus, siekiant reguliuoti ligų ir kenkėjų skaičių, vykdyti jų masinio dauginimosi židinių prevenciją ar juos naikinti.

2. Taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, taip pat fiziniams bei juridiniams asmenims, ruošiantiems, sandėliuojantiems ir perdirbantiems apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius.

3. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti mišką nuo miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, bloginančių miško sanitarinę būklę.

4. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:

abiotiniai veiksniai - neorganiniai, cheminiai ir fiziniai veiksniai arba jų visuma, darantys tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai;

biotiniai veiksniai - skirtingų gyvųjų organizmų tarpusavio sąveika jiems gyvuojant, daranti tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai;

antropogeniniai veiksniai - žmogaus ūkinės veiklos daromas poveikis miško ekosistemai;

insekticidas - chemikalas vabzdžiams naikinti;

miško kenkėjai - organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;

miško kenkėjų masinio dauginimosi židinys - miško kenkėjų populiacijos staigaus, didelio pagausėjimo vieta;

medžių liemenų pavojingi kenkėjai - medžių liemenų kenkėjai: žievėgraužis tipografas, žievėgraužis graveris, eglinis poligrafas, mėlynasis blizgiavabalis, didysis kirpikas, mažasis kirpikas, balangraužis ardytojas, daugiajuostis balangraužis, eglinis dendroktonas;

miško dauginamosios medžiagos tiekėjas - miško dauginamosios medžiagos auginimu, sandėliavimu, vežimu ir (ar) prekyba besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo;

sėklinė miško medžiaga - kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys;

sanitarinės miško apsaugos priemonės - biologinės ir cheminės veikliosios medžiagos ir preparatai, skirti miškų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, taip pat kitos priemonės (sanitariniai kirtimai, vabzdžiagaudžiai medžiai ir kt.), gerinančios miško sanitarinę būklę;

vabzdžiagaudžiai medžiai - specialiai parinkti, nupjauti ir pakelti nuo žemės paviršiaus nenugenėti pavieniai žali medžiai (ne daugiau kaip 3 vienoje vietoje) medžių liemenų kenkėjams privilioti ir naikinti;

vabzdžiagaudė mediena - žalia mediena, viena eile sukrauta po 1-3 m3 ir pakelta nuo žemės paviršiaus medžių liemenų kenkėjams privilioti ir naikinti;

sanitarinis kirtimas - miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonė, kai iškertami stipriai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai;

atrankinis sanitarinis kirtimas - atskirų stipriai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, užimančių mažesnį nei 0,1 ha plotą, iškirtimas;

plynasis sanitarinis kirtimas - didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus.

II. Miško sanitarinės apsaugos reikalavimai ruošiant ir auginant miško dauginamąją medžiagą

5. Sėklinė miško medžiaga turi būti renkama tik nuo sveikų, ligų, kenkėjų nepažeistų medžių.

6. Miško sėklos ir medelynuose auginami miško sodmenys turi būti apsaugomi nuo ligų, kenkėjų pažeidimų ir nepalankių abiotinių veiksnių.

7. Parenkant vietą medelynams, būtina įvertinti ligų ir kenkėjų išplitimo pavojų.

8. Nuo medelyno lauko, kuriame auginami pušies sodmenys, pakraščio 50 m atstumu turi būti sunaikintos drebulių atžalos (iškertant, apipurškiant herbicidais ir kt.).

9. Šaknis graužiančių kenkėjų skaičius produkuojančios medelyno dalies dirvoje negali būti didesnis už nurodytą Taisyklių 1 priede.

III. Miško sanitarinė apsauga atkuriant ir įveisiant mišką

10. Kai įveisiant mišką želdavietėje sodinamos spygliuočių medžių rūšys, dirvoje turi būti nustatomas šaknis graužiančių kenkėjų skaičius vadovaujantis Taisyklių 1 priedu. Jei šių kenkėjų skaičius didesnis už leidžiamą, turi būti taikomos sanitarinės miško apsaugos priemonės, kurios užtikrintų jų sumažėjimą iki leidžiamo.

11. Grambuoliai (Melolontha sp.) turi būti naikinami masinio skraidymo vietose ir jų masinio skraidymo metu (renkant, apipurškiant insekticidais lapuočių medžių juostas ir jų grupes želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose ir kt.).

12. Atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis Na, Nae, Nb augavietėse, grupėmis (ne mažiau kaip 1 procentas želdavietės ploto) turi būti veisiamos arba paliekamos savaime augančios nektaringos lapuočių medžių ir krūmų rūšys (miškinė obelis, paprastasis šermukšnis, blindė, dygioji slyva, vienapiestė gudobelė, raukšlėtalapis erškėtis ir kt.).

13. Šakninės pinties židiniai pušynuose atkuriami lapuočių medžių rūšimis.

14. Iškirtus eglynus, kuriuose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40 procentų ir daugiau, želdinių ir žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų lapuočių medžių rūšių.

15. Siekiant apsaugoti pušies želdinius ir žėlinius nuo ūgliasukio, juose turi būti naikinamos drebulių atžalos.

16. Jei straubliukai (Hylobius sp.) želdiniuose arba žėliniuose pakenkė 10 procentų ir daugiau medelių, nepriklausomai nuo pažeidimo laipsnio būtina taikyti apsaugos nuo šių kenkėjų priemones. Draudžiama straubliuko pakenktus plotus insekticidais purkšti ištisai.

17. Ūgliagraužius (Evetria sp.) būtina naikinti, kai miško sklype yra 30 procentų ir daugiau ūgliagraužių pažeistų spygliuočių medžių rūšių medelių.

18. Miško želdinius, žėlinius ir jaunuolynus būtina saugoti nuo graužikų ir žvėrių pažeidimų, aptveriant tvoromis, naudojant individualias apsaugas, repelentus ir kt. Želdiniai ir žėliniai laikomi apsaugotais, kai gyvybingų medelių skaičius, nustatytas vadovaujantis Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659 (Žin., 2004, Nr. 42), atitinka šios metodikos reikalavimus. Jaunuolynai laikomi apsaugotais, kai gyvūnai pažeidė iki 10% visų medžių.

IV. Miško sanitarinės apsaugos priemonės medžių liemenų pavojingų kenkėjų skaičiui mažinti

19. Siekiant sumažinti medžių liemenų pavojingų kenkėjų skaičių, gali būti iškabinamos feromoninės gaudyklės, išdėstomi vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena, vykdomi sanitariniai kirtimai.

20. Feromoninės gaudyklės žievėgraužiui tipografui iškabinamos ne mažesnėse kaip 0,2 ha plynų kirtimų eglynų kirtavietėse prieš pat medžių liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžią, ne mažesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos ir ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo pusamžių ir vyresnių eglynų. Kitiems medžių liemenų pavojingiems kenkėjams feromoninės gaudyklės iškabinamos pagal Miško sanitarinės apsaugos tarnybos parengtas metodikas.

21. Vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena naudojami šiais atvejais:

21.1. kai medžių liemenų pavojingų kenkėjų šviežiai užpulti arba džiūstantys medžiai pusamžiame ir vyresniame medyne išsidėstę tolygiai, o jų tūrio procentas yra keturis kartus ir daugiau didesnis už medyno natūraliai iškrentančio tūrio procentą (2 priedas);

21.2. kai medžių liemenų pavojingų kenkėjų šviežiai užpulti medžiai yra išsidėstę grupėmis (5 ir daugiau medžių vienoje vietoje) ir jie pusamžiame medyne sudaro 3 procentus ir daugiau, vyresniame - 2 procentus ir daugiau visų medžių tūrio;

21.3. kai medžiai pažeisti ištisai 0,1 ha ir didesniame plote, - tik atlikus plynus sanitarinius kirtimus.

22. Profilaktiniais tikslais vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena ir feromoninės gaudyklės taip pat gali būti naudojami pagrindinių plynų kirtimų biržėse, nors iškirstas medynas ir nebuvo pažeistas medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

23. Vabzdžiagaudžių medžių ir (ar) vabzdžiagaudės medienos kiekis (m3) turi būti:

23.1. 50-100 procentų ankstesnės pavojingų medžių liemenų kenkėjų generacijos užpultų medžių kiekio (jei medžiai iškirsti atrankiniais sanitariniais kirtimais, skaičiuojama pagal kelmus);

23.2. plynų sanitarinių kirtimų biržėse - 5-10 procentų iškirstų medžių kiekio;

23.3. plynų pagrindinių kirtimų biržėse, kai vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena išdėstomi profilaktiniais tikslais, - 3-8 procentai iškirstų medžių kiekio;

23.4. vabzdžiagaudžių medžių ir (ar) vabzdžiagaudės medienos kiekis mažinamas 2 kartus, kai jie apdorojami insekticidais.

24. Vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena ruošiami tik iš žalių vėjavartų ir vėjalaužų, žalių nusilpusių, pažeistų, blogai augančių (C klasės) medžių. Jei tokių medžių jų išdėstymo vietoje nėra, naudojami pagrindiniais kirtimais kitoje vietoje iškirsti medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena.

25. Vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena išdėstomi iš medyno pašalinus vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir kitus medžius (medieną), kuriuose gali veistis medžių liemenų pavojingi kenkėjai.

26. Vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena ruošiami 1-1,5 mėn. iki pavasarį skraidančių ir 2-3 savaitės iki vasarą skraidančių medžių liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžios ir baigiami ruošti kenkėjams pradėjus skraidyti. Kai vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena paruošiami kitur, jie kenkėjų gaudymo vietose išdėstomi prieš pat jų skraidymo pradžią.

27. Vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena gali būti apdorojami insekticidais prieš pat medžių liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžią. Vasarą ruošti vabzdžiagaudžiai medžiai ir (ar) vabzdžiagaudė mediena apdorojama insekticidais per 3 dienas po jų nukirtimo.

28. Kai po vabzdžiagaudžių medžių ir (ar) vabzdžiagaudės medienos žieve randamos pirmosios medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukės, jie turi būti išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 20 procentų spygliuočių medžių rūšių, pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti).

V. Miško sanitarinės apsaugos reikalavimai vykdant sanitarinius kirtimus

29. Sanitariniais kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Sanitariniais kirtimais taip pat gali būti iškertami kitų medžių rūšių stipriai pažeisti medžiai ir sausuoliai.

30. Spygliuočių medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti).

31. Valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų bei biosferos rezervatų rezervatuose sanitarinės miško apsaugos priemonės nevykdomos. Sanitariniai kirtimai kitose saugomose teritorijose vykdomi laikantis tų teritorijų planavimo dokumentų, nuostatų, veiklos jose reglamentų ir kitų veiklą šiose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Jei minėtuose teisės aktuose sanitarinių kirtimų vykdymas nereglamentuotas, sanitariniai kirtimai derinami su saugomos teritorijos direkcija, kuriai ši teritorija priskirta. Kai kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo pavojus, sanitariniai kirtimai derinami su Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir saugomos teritorijos direkcija, kuriai ši teritorija priskirta.

32. Pušinės požievinės blakės pažeistuose medynuose vegetacijos metu vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, kurių metu iškertami stipriai pažeisti (medžių augimo sparta labai sumažėjusi arba sausas viršūninis ūglis, arba pušaitės formuoja krūminę lają; po žievės atplaišomis (žiauberimi) randama 7-8 vnt./1 dm2 kenkėjų) ir neperspektyvūs medžiai, medyno skalsumą sumažinant iki ne mažiau kaip 0,6. Iškirsti pažeisti medžiai užariami (rekomenduojama užarti 60 cm gyliu), sudeginami (jei nėra pavojaus kilti gaisrams) arba išvežami ir sunaikinami kirtimo dieną.

33. Sanitariniai kirtimai pušų saklio pažeistuose medynuose:

33.1. atrankiniais sanitariniais kirtimais II miškų grupės medynuose pušų saklio pažeisti medžiai nekertami;

33.2. atrankiniai sanitariniai kirtimai III-IV miškų grupės medyne gali būti vykdomi medyno skalsumą sumažinant iki ne mažiau kaip 0,6. Pirmiausia iškertami medžiai su pušų saklio žaizdomis, apimančiomis daugiau kaip pusę kamieno perimetro, ir medžiai su sausomis viršūnėmis.

34. Pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, kuriuose yra šakninės pinties židinių, kirtimai vykdomi, kai oro temperatūra yra žemesnė kaip 0°C.

35. Vykdant visų rūšių kirtimus pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, kuriuose nėra šakninės pinties židinių, ir esant ne žemesnei kaip 0°C oro temperatūrai, nukirstų žalių spygliuočių medžių kelmai kirtimo dieną turi būti aptepami preparatu, apsaugančiu nuo šakninės pinties infekcijos.

36. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.

37. Vykdant plynus sanitarinius kirtimus, biologinei bei kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti skirti medžiai paliekami vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 (Žin., 2004, Nr. 10-284, 2005, Nr. 150-5515), reikalavimais.

38. Numatytą kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157; 2005, Nr. 16-522) reikalavimus, apžiūri:

38.1. valstybiniuose miškuose, kai medyno plotas iki 1ha, - miškų urėdo įsakymu sudaryta 3 miškų urėdijos specialistų komisija;

38.2. privačiuose miškuose, kai medyno plotas iki 1ha, - regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ir valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo;

38.3. kai medyno plotas 1 ha ir didesnis, medyno apžiūroje turi dalyvauti ir Miško sanitarinės apsaugos tarnybos įgaliotas specialistas;

38.4. kai plyni sanitariniai kirtimai numatomi vykdyti saugomoje teritorijoje, komisijoje turi dalyvauti ir saugomos teritorijos direkcijos, kuriai ši teritorija priskirta, įgaliotas atstovas.

39. Jei numatyto kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno plotas 1 ha ir didesnis, medžių būklė ir medynų džiūvimą sukėlę veiksniai įvertinami tolygiai išdėstytuose apskaitos bareliuose, kurių bendras plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus kertamo ploto, užpildomas Numatomų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštis (3 priedas).

40. Komisija, nurodyta 38.1 punkte, arba regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas per 3 darbo dienas po apžiūros surašo pažymą, kurioje įvertina numatomo kirti ploto ir jo ribų pagrįstumą, nurodo medyno taksacinę charakteristiką, veiksnius, sukėlusius medynų džiūvimą, kirtimo laiką, rekomenduojamas priemones gretimuose medynuose bei pateikia išvadą dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo. Prie pažymos pridedami kirstinų medynų brėžiniai, kurie yra neatskiriama šios pažymos dalis.

41. Vykdant plynus sanitarinius kirtimus, jų technologijos parenkamos vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis.

42. Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, valksmos nekertamos, mediena ištraukiama keliais, natūraliomis proskynomis, o, jei jų nėra, mediena ištraukiama važiuojant tarpais tarp medžių artimiausiu atstumu iki medienos krovos aikštelės, prisiderinant prie reljefo, pomiškio grupių, taip pat galima iškirsti pavienius medžius, trukdančius ištraukti iškirstą medieną.

VI. Miško sanitarinės apsaugos reikalavimai kirtavietėse
43. Visose kirtavietėse spygliuočių kelmų aukštis, matuojant nuo šaknies kaklelio, turi būti ne didesnis kaip 10 cm.

44. Visose kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m, išskyrus panaudotas valksmoms ar skirtas medienos kuro ruošai ar kitoms reikmėms, jei jos sukrautos į krūvas, taip pat pavienes šakas (iki 0,1 m³/ha).

VII. Miško sanitarinės apsaugos reikalavimai laikant medieną

45. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies - nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0°C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

46. Į sandėlius ir lentpjūves, medienos perdirbimo ir kitas įmones, esančias arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio, nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama priimti ir laikyti medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultą nenužievintą medieną (mediena laikoma užpulta kenkėjų, kai po žieve yra gyvų kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).

VIII. Miško sanitarinės apsaugos priemonės masinio miško kenkėjų ar ligų dauginimosi židiniuose

47. Kai kyla masinio miško kenkėjų ar ligų dauginimosi židinių susidarymo pavojus, jie susidaro arba išplinta, miško sanitarinės apsaugos priemonės gali būti vykdomos kitaip, negu numatyta Taisyklėse bei kituose veiklą toje teritorijoje reglamentuojančiuose teisės aktuose pagal Miško sanitarinės apsaugos tarnybos rekomendacijas.

48. Spyglius ir lapus graužiantys kenkėjai naikinami, kai vidutinė spygliuočių medyno defoliacija yra daugiau negu 30 procentų, lapuočių - daugiau kaip 50 procentų arba toks pažeidimas prognozuojamas pagal detalios apskaitos duomenis.

IX. Baigiamosios nuostatos

49. Miško kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių pažeidimai registruojami Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

50. Vertinant miško valdų sanitarinę būklę vadovautis Miško sanitarinės apsaugos tarnybos parengtą metodiką.

51. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, valstybės įmonių miškų urėdijų, regioninių aplinkos apsaugos departamentų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistai konsultuoja miško sanitarinės apsaugos klausimais, rekomenduoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą.

52. Miško sanitarinę būklę ir šių Taisyklių reikalavimų vykdymą visuose šalies miškuose pagal savo kompetenciją kontroliuoja valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

53. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.


Kategorijos: Aplinkotvarka, teritorijų ir pastatų priežiūra, Aplinkotvarka (tema)

Šlaito sutvirtinimas Šlaito sutvirtinimas

Kaip sutvirtinti šlaitą, šlaito erozijos sustabdymas, šlaito apželdinimas, šlaito sutvarkymo medžiagos ir darbai.

Šilauogių auginimas Šilauogių auginimas

Šilauogių sodinimas, auginimas, priežiūra. Šilauogių ligos ir kenkėjai. Sodinių šilauogių veislės ir kaip pasirinkti tinkamiausią veislę

Karkvabalių naikinimas Karkvabalių naikinimas

Karkvabalių kontrolė arba kaip užkirsti kelią šių vabalų lervoms

Žalios vynuogės Vynuogės

Vynuogių sodinimas, auginimas, veislės, ligos

Laukinis šermukšnis Šermukšnių auginimas

Šermukšnio sodinimas, auginimas, naudingosios šermukšnių savybės.

agrastu auginimas Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos, receptai su agrastais

‚Opal‘ slyvos sukurtos Švedijoje Slyvų auginimas

Slyvų sodinimas, slyvų skiepijimas, slyvų veislės

Abrikoso žiedas Abrikosų auginimas

Abrikosų veislės, sodinimas, priežiūra, genėjimas.

Medlieva Medlieva sparčiai populiarėjantis uoginis augalas

Kanadoje medlievos labai populiarios, auginamos pramoniniu būdu, uogos perdirbamos, nes turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų

Juodieji serbentai

Juodųjų serbentų dauginimas, sodinimas, priežiūra. Juodųjų serbentų veislės. Serbentų ligos ir kenkėjai.

Alna Kriaušių sodinimas ir veislės

Kriaušes rekomenduojama sodinti rudenį (mėnesį iki šalnų) arba anksti pavasarį į saulėtą, atsparią sausrai ir neužmirkusią dirvą.

Obelų sodinimas Obelų sodinimas

Obelų sodinimas ir auginimas, kokius pasirinkti obelų sodinukus

tręšnių auginimas Trešnių auginimas

Trešnių sodinimas, trešnnių auginimas, trešnių veislės, trešnių ligos ir kenkėjai.

Aviečių auginimas Aviečių auginimas

Avietės, aviečių sodinimas, aviečių auginimas, aviečių priežiūra, aviečių ligos, aviečių kenkėjai, aviečių veislės

kopustu auginimas pagr Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas, kopūstų sodinimas, kopūstų auginimas ir priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai;

dekoratyvinio landšafto įrengimas Dekoratyvinio landšafto įrengimas

Veja, gyvatvorė, spygliuočiai, gėlynas, takai, baseinas ar vandens telkinys - svarbiausi dekoratyvinio landšafto elementai. Kaip iš jų sukurti estetišką ir funkcionalią visumą? Kokios dažniausios apželdinimo klaidos?

kaip sėti morkas Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, morkų sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, dirvos morkoms paruošimas ir tręšimas

ridikeliu auginimas Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

moliugu auginimas Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, moliūgų sėklos, moliūgų ligos ir kenkėjai, priežiūra, moliūgų derliaus nuėmimas

Paprikų auginimas Paprikų auginimas

Kaip auginti paprikas, paprikų daiginimas, paprikų auginimas lauke ir šiltnamyje, paprikų veislės

savaime užsisėję krapai Krapų auginimas

Krapų auginimas lysvėje ir namuose, vazonuose ar dėžutėse, krapų džiovinimas, prieskoninės ir vaistinės krapų savybės.

Petražolių auginimas

Petražolių sėjimas, auginimas, priežiūra. Petražolių paruošimas, petražolių džiovinimas. Petražolių panaudojimas.

Svogūnų auginimas

Svogūnų sėjimas, sodinimas, daiginimas ir auginimas, svogūnų priežiūra, ligos, dirvos paruošimas ir tręšimas

Agurkai Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų veislės. Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje

Pomidorai Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus, pomidorų daiginimas, pomidorų veislės, pomidorų sėjimas, sodinimas, dirvos paruošimas, pomidorų ligos, pomidorų auginimas lauke ir šiltnamyje

bulviu auginimas Bulvių auginimas

Kaip auginti bulves, bulvių daigimimas, bulvių sodinimas, bulvių priežiūra, bulvių ligos ir kenkėjai

Corbis nuotr. Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, burokėlių sėja, burokėlių priežiūra, burokėlių ligos

Špinatų auginimas

Kaip auginti špinatus, špinatų sėjimas, špinatų veislės, špinatų auginimas

Žirnių sodinimas ir auginimas

Kaip sodinti žirnius, žirnių priežiūra, auginimas. Žirnių veislės.

Prieskoninių žolelių auginimas

Prieskoninės žolelės, jų auginimas, priežiūra, paruošimas, panaudojimas ir ypatybės.

Aguročių derlius Aguročių ir cukinijų auginimas

Kaip auginti aguročius ir cukinijas, dirvos paruošimas, priežiūra, ligos ir receptai su aguročiais ir cukinijomis

Teritorijos drenažas Teritorijos drenažas

Sklypo drenažas - tai dirvos sausinimas požeminių vamzdžių sistema. Jei gruntas nelaidus, sumontavus pamatus rekomenduojama įrengti požeminį namo pamatų drenažą.

automobilių aikštelės įrengimas Automobilių aikštelės įrengimas

Kaip daugiabučio ar įmonės kieme įrengti parkingą? Grunto sustiprinimas, automobilių stovėjimo vietų įrengimas vejoje. Geotinklas ir vejos grotelės.

Daugiametis gėlynas Daugiamečių augalų gėlynas

Prieš renkantis daugiamečius augalus naujam gėlynui ar seno atnaujinimui, verta susipažinti su pačiomis naujausiomis gėlių rūšimis ir veislėmis

Salotinės sultenės Salotinė sultenė

Salotų sąrašą paįvairinti gali Lietuvos daržų naujokė – sultenė. Tai šiltuose kraštuose natūraliai augantis augalas, laikomas netgi piktžole.

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3 4 5
Saulius Galvanauskas, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis specialistas Kaip ir kada galima genėti spygliuočius?

Atsako Saulius Galvanauskas, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis specialistas

daugiau
Ieva Klimašauskaitė Kokie medžiai priskiriami saugomiems, kada galima juos kirsti?

Atsako Ieva Klimašauskė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja

daugiau
Dovydas Mosas Kaip išvengti įdubų grindinyje, trinkelių dangoje, provėžų keliuose?

Atsako Dovydas Urbanas, UAB „Mosas" projektų vadovas

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Dekoratyviniai česnakai vazonuose
Dekoratyviniai česnakai vazonuose,

Dekoratyviai česnakai veislės, dekoratyvinis česnakas aug...

Davido Budleja
Budlėja sodinukai, Budlėja daigai, Budlėja vazonuose

Budlėja mix, Budlėja augalas, Davido Budleja

Šluotelinės hortenzijos vazonuose
Hortenzijos, hortenzijų krūmai - sodinukai, hortenzijos vazonuose

Hortenzijų veislės, hortenzijų krūmai, šluotelinės horten...

lauko kinrožės
Lauko kinrožė, lauko kinrožių sodinukai, kinrozės vazonuose

Lauko kinrožių auginimas, kinrožių veislės, daugiametė ki...

Cortadenia pumila smilgos
Varpiniai augalai, varpinių augalų sodinukai, daigai

Varpiniai dekoratyviniai augalai, puošnūs žoliniai augala...

Lauko terasos įrengimas Vilniuje
Lauko terasos įrengimas Vilniuje

Medžiagos lauko terasos įrengimui Vilniuje.

Augalų išpardavimas

DIDELĖS NUOLAIDOS DEKORATYVINIAMS AUGALAMS

Žemės grąžtas, nuoma Vilniuje
Žemės grąžtas, nuoma Vilnius

Žemės gręžimas tvoroms, medeliams, STIHL Žemės grąžtas (D...

Trinkelių klojimas-šaligatvių, pėsčiūjų takų įrengimas, kasybos darbai Marijampolėje

Trinkelių klojimas-šaligatvių, pėsčiūjų takų įrengimas, k...

Ežiuolės
Ežiuolės, ežiuolių daigai, ežiuolių sodinukai

Ežiuolės - stiprina imunitetą, yra dekoratyvios ir nereik...

Bijūnai Bowl_of_cream
Bijūnų sodinukai, bijūnai vazonuose, bijūnų gumbai,

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijū...

Crizantemų puokštė vazone
Chrizantemos didmeninė prekyba

Chrizantemos vazonuose, skinamos chrizantemos, chrizantem...

LED šviečiančios kiemo grindinio trinkelės MIROMAX Vilnius

LED šviečiančios kiemo grindinio trinkelės MIROMAX Vilnius

Trinkelių dažai spalvos
Kad tarp grindinio trinkelių neaugtų žolė, trinkelių dažai Kaune

Kiemo plytelių siūlių užpildas, neleidžiantis augti piktž...

Kaip kovoti su augmenija tarp trinkelių?

Problema : tarp trinkelių želianti žolė.

Atitvarai
Stulpai, stulpeliai, atitvarai

Stulpai, stulpeliai, atitvarai

Šilti lauko vazonai augalams

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Daugiamečių gėlių auginimas iš plikų augalų šaknų

Galimybė papuošti sodus daugiamečiais augalais per trumpe...

Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Augalai ir vazonai balkonams

Augalai ir vazonai balkonams

1 2 3 4 5 6