Juodieji serbentai

Juodieji serbentai (Ribes nigrum) priklauso agrastinių šeimai. Laukiniai serbentai auga Europoje, Sibire, Kazachstano šiaurės rytuose.

Dauguma kultūrinių juodųjų serbentų veislių kilo iš kelių laukinių juodųjų serbentų porūšių. Veislės ypatybės labai priklauso nuo selekcijai naudoto porūšio. Europiniai juodieji serbentai (Ribes nigrum ssp. europeanum Yancz) - jų uogos stipresnio aromato ir turi daugiau vitaminų, krūmai aukštesni, tačiau mažiau atsparūs šalčiams ir uogos smulkesnės. Veislių, kilusių iš Sibiro juodųjų serbentų (Ribes nigrum ssp sibiricum Wolf.), uogos didesnės, atsparios šalčiui, bet mažiau aromatingos ir turi mažiau vitaminų. Daugiausia gerųjų ypatybių juodiesiems serbentams įnešė Aldaninis juodasis serbentas (Ribes dicuscha Fisch.). Šių veislių juodieji serbentai didesni, uogos melsvai juodos, uogos panašaus dydžio, jų odelė plonesnė. Šios veislės atsparesnės šalčiui ir grybeliniams susirgimams.

Juodųjų serbentų uogos

Juodųjų serbentų uogos yra natūralus vitaminų koncentratas, ypač vitamino C. Uogose yra 85 % vandens, 1 % baltymų, 8 % angliavandenių, 2,3 % organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, fosforo ir salicilo), 0,5 % pektinų, vitaminai K, E, B, B2, PP, karotinas, kalis, natris, kalcis, magnis, fosforas, geležis.

Uogos puikiai konservuojasi ir net konservuotos išlaiko didžiąją dalį naudingų medžiagų. Serbentų lapai dėl aromato naudojami konservuojant daržo gėrybes.

Juodųjų serbentų sodinimas

Juodieji serbentai turi negilias, horizontalias šaknis, todėl jiems reikia parinkti sausros mažiau veikiamas vietas. Juodieji serbentai gana neblogai jaučiasi nedideliame pavėsyje, tačiau tokiose vietose būna mažesnis uogų derlius. Juos galima sodinti medžių tarpueiliuose. Geriausia vieta - apsaugota nuo vėjų, išdžiūvimo, kur žiemą susirenka daug sniego.

Dirvą juodieji serbentai mėgsta purią, gerai įdrėkusius derlingus priemolius. Gruntiniai vandenys neturi būti aukštai, jei jie aukštai - reikėtų sodinti ant paaukštintų lysvių. Rūgštingesnėse dirvose juodieji serbentai auga blogai, tokias dirvas reikėtų kalkinti (apie 400-500 g/m²) metai prieš sodinimą. Prieš sodinant į dirvą reikėtų įterpti komposto su įmaišytomis mineralinėmis trąšomis. 1 m² įterpiamas kibiras komposto, 200 g superfosfato, 50 g kalio sulfato (arba 0,5 l medžio pelenų). Sodinant prastesnėse dirvose kasama 30-40 cm gylio ir 50-60 cm pločio duobė. Į ją supilamas kompostas ir 200-400 g superfosfato, 50-100 g kalio sulfato (arba 0,5-1 l medžio pelenų).

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Juodieji serbentai sodinami vienas nuo kito 1-1,25 m, tankiau sodinant (0,7-0,8) pirmasis derlius bus greičiau, tačiau vėliau, krūmams išsiplėtus, derlius mažės ir krūmų gyvenimo laikotarpis bus trumpesnis.

Juodųjų serbentų sodinukai turėtų būti sumedėję, turėti 3-5 pagrindines šaknis, ne trumpesnes kaip 15-20 cm. Antžeminėje dalyje mažiausiai viena ar dvi šakos 30-40 cm ilgio. Sodinukas į paruoštą duobę (turi būti įpiltas ir susigėręs vanduo) įdedamas taip, kad šakninis kaklelis būtų 6-8 cm žemiau žemės paviršiaus, truputį gulsčiai į šiaurę. Įgilinimas padeda formuotis priešakniniams pumpurams. Paviršius išlyginama, mulčiuojama durpėmis.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Šakos nupjaunamos 10-15 cm aukštyje, paliekant 3-4 stiprius pumpurus. Pavasarį pašalinami smulkūs ir pažeisti augliai, paliekant 3-4 stipriausius ūglius.

Juodųjų serbentų priežiūra

Juodųjų serbentų krūmas dera 8-10 metų, vėliau serbentus verta keisti naujais krūmais. Stambiausios uogos formuojasi ant 1-2 metų ūglių, derančios šakos apmiršta po 1-2 derėjimo metų. Todėl neverta palikti šakų, senesnių negu 3 metai. Įprastai krūmas turi turėti 15-20 šakų: šių metų, vienmečių ir dvimečių. Liepos-rugpjūčio mėn. reikia apžiūrėti krūmus ir pašalinti silpnus auglius. Geriausia krūmui palikti 4-5 stiprius ūglius. Šalinamos gulančios ant žemės šakos, paliekant tik aukštyn augančias šakas. Genėjimo žaizdas padenkite sodo tepalu Bee Fort su bičių vašku.

Norint gauti stabilų derlių reikia nuolat tręšti dirvą. Pagrindinis tręšimas - rudenį, kibirui komposto dedama 50 g superfosfato, 15 g kalio sulfato. Kompostas įterpiamas purenant žemę prie krūmo (iki 6 cm gyliu), ir perkasant toliau giliau, bet nepažeidžiant šaknų. Jei pilsite kauburiu, serbentai į tai reaguos teigiamai - leis naujų šaknų, bet atėjus sausrai jos ims džiūti, ir krūmas nusilps. Labai tinka mulčiuoti nupjauta žole, nes tai sulaiko drėgmės garavimą.

Geresnį derlių turėsite, jei papildomai patręšite tuoj po žydėjimo. Tręšiama galvijų mėšlo (1:10), paukščių (1:20) mėšlo ir vandens mišiniu.

Svarbu laistyti naujų auglių augimo laikotarpiu (birželį) ir rugpjūtį-rugsėjį, kai formuojasi žiediniai pumpurai. Sausu laikotarpiu laistoma kartą per savaitę. Krūmui pilama apie 2 l galvijų mėšlo arba 200-250 g paukščių mėšlo mišinio, mineralinių trąšų: amonio salietros 20 g, superfosfato 40 g, kalio druskų 15 g. Galima apie 150 g medžio pelenų. Tręšiama į 10-12 cm gylio vagutes apie 40-50 cm nuo krūmo pagrindo.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytimą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

Juodųjų serbentų dauginimas

Paprasčiausias dauginimo būdas - atlankomis.

Pavasarį aplink krūmą supurenama žemė, apatiniai sveiki augliai prie žemės prispaudžiami medinėmis šakutėmis.

Ant jų užpilama žemės. Rudenį auglys nukerpamas prie krūmo pagrindo ir gali būti perkalamas į konteinerį arba paliekama prie krūmo.

Auginiais dauginant imamos 20-25 cm šakutės, geriausiai rudenį, sumedėjus augliams. Ūgliai įdedami į žemę paliekant viršuje 3-4 stiprius pumpurus. Žemė turi būti puri, pašalintos piktžolės ir jų šaknys.

Juodųjų serbentų veislės

Norint turėti šviežių serbentų ilgiau, verta pasisodinti skirtingu laiku derančių juodųjų serbentų krūmų. Pagal derėjimo laiką skirstomi į ankstyvuosius, vidutinius, vėlyvuosius ir itin vėlyvus.

Labai ankstyvos: „Kastyčiai", „Joniniai", „Sejanec Golubki".

Ankstyvieji (uogos sunoksta iki liepos 1 d.): „Primorskij Čempion", „Raniaja", „Severianka", „Beloruskaja sladkaja", „Čiornyj žemčiug", „Sartai", „Gojai".

Vidutinio ankstyvumo (uogos sunoksta iki liepos 7 d.): „Boskoop giant", „Davison's Eight", „Almiai", „Lija Plodorodnaja", „Davison's", „Gagatai", „Minaj Šmyriov", „Svyriai", „Titania", „Vyčiai", „Zagadka", „Senjorai", „Dailiai", „Svajai".

Vėlyvieji (uogos sunoksta iki liepos 18 d.): „Ben Alder", „Ben Tirran", „Brödtorp", „Salviai".

Itin vėlyvi „Vakariai".

Juodųjų serbentų ligos ir kenkėjai

Efektyviausia kovoti su serbentų ligomis ir kenkėjais parenkant atsparias veisles, išlaikant tarpus tarp krūmų, pašalinant ir sudeginant pažeistas šakas, sukasant tarpueilius, tinkamai tręšiant.

Juodųjų serbentų pumpurus pažeidžia serbentinė erkutė. Pažeistas pumpuras išsipučia, neišsprogęs sudžiūna. Palankios vystymosi sąlygos: šiltos žiemos, tankus susodinimas. Norint išvengti pažeidimo, ankstyvą pavasarį turi būti pašalinami ir sudeginami ūgliai. Pradedant žydėti galima panaudoti česnako tirpalą (50 g česnako/10 l vandens). Iš cheminių priemonių naudojami akaricidai, purškiama prieš ir po žydėjimo.

Antraknozė (serbentų deguliai) - grybinė serbentų liga, pažeidžianti lapus. Pirmiausia susiformuoja smulkūs netaisyklingos formos tamsiai raudoni taškai. Vystantis ligai dėmės susilieja, lapai tamsėja, išdžiūna ir susisuka kraštais į viršų. Naikinama fungicidais arba purškiama 1 % bordo mišiniu prieš ir po žydėjimo, purškiama apatinė lapų pusė.

Serbentiniai stiklasparniai. Kenkėjo vikšrai vystosi šakelių viduje. Pradėjus džiūti šakelėms, jos šalinamos ir deginamos. Purškiama insekticidais 2-3 savaitės po serbentų žydėjimo, jei labai išplitę , tai kartojama kas savaitę.

Tinklasparniai lapsukiai. Lapsukio vikšrai graužia pumpurus, įsigrauždami į jų vidų. Vėliau minta jaunais lapeliais ir žiedais, apraizgydami juos šilkinėmis gijomis

Tinklasparnio lapsukio pritraukimui, sugavimui ir gausumo nustatymui gali būti naudojama daugkartinė gaudyklė arba trikampė gaudyklė su feromonu tinklasparniui lapsukiui. Ypatingai aktualu tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į sodą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį „Medžio auskariukai". Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%.

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą NeemAzal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Daugiau apie priemones nuo šilauogių ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.