Slyvų auginimas

2021-04-04 17:33   Peržiūros : 18623   Spausdinti


Slyvų vaisiai skanūs tiek švieži, tiek konservuoti. Jie ne tik skanūs, bet ir naudingi, gal todėl slyvos medį rasime beveik kiekviename sode.

Naminė slyva (Prunus domestica) yra šiltųjų kraštų augalas, tikėtina, kilęs iš artimųjų rytų. Lietuvoje taip pat auga mažiau reikli Kaukazinė slyva (Prunus cerasifera). Lietuvoje slyvos auginamos nuo seno, plačiausiai paplitusi vengrinė slyva, vadinama vengerka, kuri gana gerai prisitaikė prie mūsų sąlygų. Naujos slyvų veislės brandina skanesnius ir didelės skonių įvairovės vaisius, tačiau reikalauja daugiau dėmėsio nei kiti tradiciniai vaismedžiai.

Dirvožemis ir vieta slyvoms

Slyva mėgsta sunkesnius, bet neužmirkusius dirvožemius, puikiai tiks neutralūs (pH 5,5 - 7) vidutinio sunkumo priemoliai. Vieta turėtų būti saulėta, tačiau apsaugota nuo šiaurinių vėjų, skersvėjų. Slyvų nereikėtų sodinti šalia didelių medžių, nes vasaros metu jie sunaudoja slyvų taip mėgstamą drėgmę. Tačiau gruntiniai vandenys turėtų būti ne aukščiau kaip 1,5 metrai nuo paviršiaus. Slyvoms patinka dirvožemis, kuriame daug kalcio.

Slyvų sodinimas

Atviromis šaknimis slyvas geriausia sodinti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai. Sodininkai profesionalai tokį sodinimą mėgsta labiau, nes vazonuose paaugintos slyvos dažniausiai turi neprognozuojamai suformuotas šaknis. Tinkamai augintų sodinukų atviros šaknelės prigis ne prasčiau nei augintų vazone.

Duobės dydis ir gylis priklauso nuo dirvožemio sudėties ir derlingumo. Kuo dirvožemis skurdesnis ar sunkesnis (molis, smėlis, durpės),  tuo kasama duobė didesnė. Duobės matmenys svyruoja nuo 60- 80 centimetrų gylio  ir apie 70-100 centimetrų pločio. Jei paviršinis dirvožemio sluoksnis derlingas, jis duobės kasimo metu atidedamas, o duobę iškasus supilamas apačion.

Duobės užpilimui naudojamas komposto, neutralių durpių ir derlingos daržo žemės mišinys. Trąšų papildomai nededama, tačiau dirvožemį galima praturtinti pelenais arba dolomito milteliais.

Slyvos sodinukas sodinamas taip, kad skiepijimo pjūvis būtų ties žemės paviršiumi arba vos vos aukščiau.

Mikoziniai grybai augalų šaknims

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Atstumai tarp atskirų slyvų medelių, priklausomai nuo veislės - apie 3 metrai. Skiepyti į Kaukazo slyvos poskiepį  medeliai bus augesni, jiems atstumai tarp eilių - 4 metrai.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Derlinga paviršinė žemė bus supilta atgal į duobę.
Derlinga paviršinė žemė bus supilta atgal į duobę.

Į duobės dugną suberiame komposto, durpių ir derlingos žemės mišinio bei įpilame kibirą vandens.
Į duobės dugną suberiame komposto, durpių ir derlingos žemės mišinio bei įpilame kibirą vandens.

Šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi
Šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi.

 

Slyvų tręšimas

Pasodintus slyvų sodinukus pirmuosius metus reikėtų gausiai laistyti ir šalinti dėl drėgmės konkuruojančias piktžoles. Labai padeda gana platus, apie 1 metro skersmens mulčio ratas. Pirmaisiais metais slyvos netręšiamos. Antraisiais metais birželio mėnesį galima patręšti azoto trąšomis: keli šaukštai medeliui arba palaistyti ištirpinus trąšas vandenyje. Iki derėjimo medeliai tręšiami gegužės mėnesio pradžioje azoto trąšomis, birželio mėnesį -  keli šaukštai vienodų dalių NPK trašų (15- 15 -15) ar panašiai. Rugpjūtį azoto trąšomis nebetręšiame, išbarstome ar ištirpiname vandenyje kelis šaukštus NPK su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.

Pradėjusius derėti medelius pirmą kartą tręšiame prieš žydėjimą: trys šaukštai trašų su didesniu kiekiu azoto ir nedideliu kiekiu kalio. Antrasis tręšimas su vienodų dalių NPK -  bręstant vaisiams, ir trečiasis - be azoto, iš karto po derliaus nuėmimo. Nedeliam medeliui užtenka po tris šaukštus trąšų. Medžiui bręstant normos kiek didinamos, bet pertręšti nereikia.

Nuolat matuokite pH pokyčius ir, jei dirva rūgštėja, įterpkite medžio pelenų arba dolomito miltų. Nepakenks ir kasmetinis dirvos patrešimais 100-200 g dolomitų miltų ar pelenų. Mineralinių ir organinių azoto trąšų poreikį sumažina mulčiavimas vejos žole. Jei to nedarote kasmet, reikėtų slyvą patręšti vienu ar bent pusę  kibiro perpuvusio komposto.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytimą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

 

Slyvų genėjimas

Slyvoms, kaip ir kitiems vaismedžiams, genėjimas sumažina ligotumą, padidina vaisių svorį ir pagerina skonį. Genint ypač reikėtų atkreipti dėmesį į įrankių švarą. Slyvos, ypač naujos veislės, dažniausiai neatsparios moniliozei ir labai lengvai užsikrečia.

Po žiemos, balandžio gegužės mėnesiais, pašalinami visi pažeisti ūgliai ir šakelės. Šiuo metu pašalinami ir lendantys iš po žemių ūgliai. Didžiosios šakos atnaujinant slyvos medį genimos taip pat pavasarį -  nuo kovo iki gegužės. Vasaros metu galima pjauti ne storesnes kaip 2,5 centimetrų skersmens šakas.

Vegetacijos laikotarpiu, vasaros pradžioje pašalinama dalis jaunų ūglių. Paliekami keli perspektyvūs ūgliai, atsižvelgiant į slyvos derėjimo tipą. Dažniausiai išpjaunamos vertikaliai augančios šakos, mažu kampu nuo kitos šakos. Paliekamos 6-8 derančios šakos, maksimaliai horizontalios, arba, gali būti ir vertikalios, jei slyva turi tokį derėjimą. Atstumai tarp šakų turėtų būti ne mažesni kaip 50 centimetrų. Optimalus yra 80-100 centimetrų.

Slyvų genėjimas, aštriu kampu suaugusios šakelės

Pašalinama viena per aštriu kampu išaugusi šakelė. Paliekama ta kuri mažiausiai maišo kitoms šakoms ir formuoja numatytos formos, taisyklingą vainiką

Slyvos genėjimas, į vainiko vidų einanti šakelė

Išgenimos šakos einančios  į vainiko vidų ir besikryžiuojančios su kitomis šakomis

Slyvų genėjimas, per tankiai suaugusios šakos genėjimas

Išgenima dalis ta pačia kryptimi einančių šakų, kad tarpai  tarp pačia kryptimi einančių šakų būtų ne mažesni kaip 60 - 80 centimetrų

Tiek pirminio vainiko formavimo, tiek genėjimo metu pažeistas vietas būtina tepti sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams  jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko neišvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo slyvą nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo augalų žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.

 

Slyvų skiepijimas

Pasidauginti slyvų galima ir savarankiškai. Įskiepiui naudojamos Kaukazo slyvos arba vengrinės slyvos sėjinukai ar šaknų atžalos. Slyvų skiepai prigyja sunkiau nei obelų ar kriaušių, itin sunkiai prigyja perskiepijant senesnius medžius. Skiepijimas prasideda savaite ar keliomis anksčiau nei obelų. Skiepijama, kai atšoka žievė. Geriausiai pasiteisino sudūrimo metodas. Prigyja taip pat skiepijant užkišant įskiepius už žievės 2- 3 centimetrų pločio medelių nuopjovose.

Skiepas daromas iš trijų akučių, nupjaunant lygiu pjūviu  sudūrimo vietą.

Įrankis iš alyvos šakelės žievės praplėtimui.
Įrankis iš alyvos šakelės žievės praplėtimui.

Slyvos įskiepis nupjaunamas ir nulupama žievelė.
Slyvos įskiepis nupjaunamas ir nulupama žievelė.

Atstumiama žievelė ir užkišamas įskiepis.
Atstumiama žievelė ir užkišamas įskiepis.

Jei prigyja keli įskiepiai, paliekamas vienas.
Jei prigyja keli įskiepiai, paliekamas vienas.

Sudūrimui paruoštas poskiepis.
Sudūrimui paruoštas poskiepis.

Sujungti poskiepis ir įskiepis.
Sujungti poskiepis ir įskiepis.

Slyvų ligos

Šratligė pažeidžia slyvų lapus, pumpurus, žiedus, vaisius. Ligą sukelia grybelis CIasterosporium corpophylum. Pavasarį ant lapų atsiranda smulkios rasuvai rudos, vėliau raudonai rudos dėmės. Jos didėja, susilieja ir iškrenta lapo audiniai. Liga persiduoda į šakutes, kurių žievė sueižėja ir ima sunktis sakai, šakelės nudžiūna. Pumpurai paruduoja ir nudžiūna. Vaisiai pasidengia rudomis dėmėmis, sutrūkinėja. Liga gerokai sumažina derlių. Naikinama pašalinant pažeistas šakutes, prieš brinkstant pumpurams purkšti vario sulfatu. Po žydėjimo purškimas kartojamas.

Moniliozė. Norint užkirsti kelią grybeliui vystytis, reikia imtis atsargumo priemonių. Būtina išpjaustyti ir sudeginti pažeistus ūglius ir šakeles. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams

Lapų džiūsna. Ligą  sukelia grybelis Gnomonia erytrostoma. Pažeidžia lapus ir vaisius. Ant lapų atiranda gelsvų, greitai paruduojančių, tarpusavyje susiliejančių dėmių. Pažeisti lapai parausta ir užsirečia į apačią. Natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima padidinti naudojant žaliosios linijos produktą Alsupre S. Alsupre S sudėtyje yra sistemiškai veikiančios aktyvios sieros, kuri prasiskverbia į augalus per lapus arba šaknis ir natūraliai juos sustiprina. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas).

 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant ir kitus žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais -  Altozan B/ZnMimox Zn


Slyvų kenkėjai

Slyvoms kenkia kelių rušių pjūkleliai, dedantys kiaušinėlius į žiedus ir taip juos sunaikindami. Kenkėjai naikinami nukratant žydėjimo metu suskridusius pjūklelius, nukratant ir sunaikinant pažeistus žiedus. Po žydėjimo purškiama.

Slyvinis vaisėdis pažeidžia vaisių. Skraido pasibaigus žydėjimui, dalį galima sugaudyti gaudyklėmis su gira. Taip pat reikia surinkti pažeistus vaisius ir sunaikinti.

feromonas slyviniam vaisėdžiui

Slyvinio vaisėdžio pritraukimui, sugavimui ir gausumo nustatymui gali būti naudojamos daugkartinė gaudyklė arba trikampė gaudyklė su feromonu slyviniam vaisėdžiui. Ypatingai aktualu tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.

Gaudyklė su feromonu

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais  Matrinal BMatrifruitDrekkar.

Priemonė nuo slyvų kenkėjų Matrinal

Prieš vaismedžių žydėjimą sodo purškimui ypač tinka Matrinal B.  Po žydėjimo - Matrigruit, kurio  sudėtyje esanti amino rūgštis - lizinas transformuojasi natūralų gynybinį augalo junginį - alkaloidą.

Vaismedinė voratinklinė kandis ir slyvinis lapsukis pažeidžia lapus. Matomos kolonijos surenkamos, purškiama instekticidais po žydėjimo.

Dauguma kenkėjų žiemoja po slyva, todėl purenant žemę dalį galima sunaikinti.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į sodą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį „Medžio auskariukai". Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%.

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą NeemAzal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Slyvų puvinys.
Slyvų puvinys.

Daugiau apie priemones nuo slyvų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

Slyvų veislės

Vietinės, etnografinės slyvų veislės - tai mažai priežiūros reikalaujančios ir gamtinėms sąlygoms atsparios kažkada dvarininkų atžvežtos slyvų veislės. Vaismedžių sodai Lietuvoje minimi nuo XIV amžiaus. XIX amžiaus pabaigoje - XX pradžioje profesoriaus Adomo Hrebnickio sode augo apie 240 skirtingų slyvų veislių. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekcijoje tiriamos apie 170 slyvų veislių. Daugybę Lietuvoje paplitusių veislių galima įvardinti  kaip „prunus domestica vulgaris"  - liaudies sukurtos ar savaiminės veislės. Greičiausiai daug priežiūros nereikalaujančios mėlynosios slyvos kilusios iš vengriškų slyvų ir dėl to vadinamos vengerkomis. Geltonosios kiaušiniškos formos slyvos su kakleliu prie kotelio  - sunkiai atkuriamos kilmės. Kaukazinės slyvos puikiai dera neprižiūrimos, svarbu, kad būtų neužgožtos kitų medžių. Šios slyvos gana atsparios ligoms, šalčiams. Skyrus joms dėmesio ir apgenėjus, nustebina gausiais derliais. Genint ir pastoviai tręšiant galima netgi priversti nepramečiuoti.

Gausus vietinių slyvų derlius
Gausus vietinių slyvų derlius.

Naujos slyvų veislės leidžia gerokai išplėsti derliaus nuėmimo laiką, vaisių panaudojimą, turėti įvairesnių skonių slyvų. Sode tikrai verta turėti 4-6 skirtingų veislių slyvų medelius. Juolab, kad dalis slyvų veislių yra kryžmadulkės, joms reikia kito slyvų medelio.

Slyvų veisles verta pirmiausia rinktis pagal derėjimo laiką.

Ankstyvosios slyvos

‚Early Golden‘ veislė
‚Early Golden' veislė veda geltonus, apvalius, vidutinio dydžio (40 - 50 g) vaisius. Dera liepos pabaigoje. Vidutiniškai atspari šalčiui.

‚Kometa‘ - Rusijoje išvesta ankstyva savidulkė slyvų veislė
‚Kometa' - Rusijoje išvesta ankstyva  savidulkė slyvų veislė. Slyvos didesnės už vidutines (30- 35 g), raudonos. Minkštimas minkštas, sultingas, saldžiarūgštis. Kauliukas išsiima sunkiai. Dera liepos antroje pusėje - rugpjūčio pradžioje. Šalčiui atspari veislė, atspari puviniui, šratligei.

‚Opal‘ slyvos sukurtos Švedijoje
‚Opal' slyvos sukurtos Švedijoje. Savidulkės, dera liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Vaisiai vidutinio dydžio (25- 35 g), salstelėję, bet jaučiasi rūgštelė, vidutinio sultingumo, aromatingi. Kauliukas išsisima lengvai. Šalčiams, ligoms atspari veislė. Jautri slyvų raupsų virusui.

‚Skoroplodnaja‘ derlių galėsite ragauti jau 2- 3 metais.
‚Skoroplodnaja' derlių galėsite ragauti jau 2- 3 metais. Tai Rusijoje sukurta kryžmadulkė slyvų veislė. Vidutinio dydžio (25- 30 g) vaisiai netransportabilūs, sultingi, aromatingi, saldžiarūgščiai. Sunoksta skirtingu laiku rūgpjūčio pradžioje. Šalčiui atspari, bet kamienai neatsparūs kintančiai temperatūrai, gana atspari ligoms.

‚Čačanska Rana‘ - Serbijoje sukurta iš dalies savidulkė slyvų veislė
‚Čačanska Rana' - Serbijoje sukurta iš dalies savidulkė slyvų veislė. Vaisiai dideli (40- 50 g), puikaus skonio, aromatingi, sultingi ir standūs. Kauliukai išsiima lengvai. Sunoksta liepos apbaigoje - rugpjūčio pradžioje. Atsapri šalčiui ir ligoms.

Vidutinio ankstyvumo slyvos

‚Uleno renklode‘. Puikaus skonio slyvos, sunoksta rugpjūčio pabaigoje
‚Uleno renklode'. Puikaus skonio slyvos, sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai ovaliai apvalūs, 35- 45 g svorio, puikaus skonio. Kauliukas atsiskiria sunkiau. Veislė ligoms atspari, mažiau ištverminga žiemos šalčiams, jautri pavasario šalnoms.

‚Štaro vengrinė‘ - savidulkė slyvų veislė, vaisiai violetinės spalvos, sultingi, vidutinio dydžio
‚Štaro vengrinė' - savidulkė slyvų veislė, vaisiai violetinės spalvos, sultingi, vidutinio dydžio (apie 35 g). Minkštimas standus, sultingas, saldžiarūgščio skonio, gerai išsiima kauliukas. Sunoksta rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu metu. Šalčiui atspari vidutiniškai. Gana atspari ligoms. Jautri pavasario šalnoms.

‚Jubileum‘ - savidulkė slyvų veislė.
‚Jubileum' - savidulkė slyvų veislė. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai itin dideli (70- 90 g), saldūs, skanūs, kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Šalčiui ir ligoms atspari.

‚Lase‘ - Latvijoje išvesta kryžmadulkė slyvų veislė
‚Lase' - Latvijoje išvesta kryžmadulkė slyvų veislė. Dera rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje.  Geltonos slyvos vidutinio didumo (30- 40 g), kiaušinio formos, saldžios, standžios. Kauliukas išsiima lengvai. Šalčiui ir ligoms atspari slyvų veislė.

‚Ontario‘ - savidulkė slyva
‚Ontario' -  savidulkė slyva. Vaisiai sunoksta rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu metu. Vaisiai dideli (35-45 g),  apvaliai elipsiški,  žalsvo minkštimo, minkšti,  sultingi, saldžiarūgščiai. Kauliukas išsiima sunkiai. Mažiau atspari šalčiams, ligoms atspari. Reikėtų sodinti šiltoje užuovėjoje.

Jūrė‘ - Lietuvoje sukurta šalčiui ir ligoms atspari veislė
‚Jūrė' - Lietuvoje sukurta šalčiui ir ligoms atspari veislė. Vaisiai dideli (50- 70 g), raudoni, gelsvo minkštimo, vidutinio sultingumo, saldūs. Kauliukas išsiima lengvai.

‚Stanley‘ - vidutinio vėlyvumo savidulkė slyvų veislė
‚Stanley' - vidutinio vėlyvumo savidulkė slyvų veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pradžioje, gana ilgai išsilaiko. Slyvos skanios, didelės (30- 45 g), tamsiai mėlynos spalvos, minkštimas gelsvas, sultingas, aromatingas. Šalčiui mažiau atspari, atsparesnė ligoms.

 

Vėlyvosios slyvų veislės

‚President‘ - savidulkė, dideles slyvas vedanti (50- 60 g) veislė.
‚President' - savidulkė, dideles slyvas vedanti (50- 60 g) veislė. Slyvos mėlynos spalvos, ovalios, minkštimas gelsvas, jaučiasi rūgštelė. Kauliukas nuo minkštimo sunkiai atsiskiria. Dera rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Atsparumas šalčiui vidutinis.

‚Viktorija‘ - paplitusi savidulkė slyvų veislė, derlinga.
‚Viktorija' - paplitusi savidulkė slyvų veislė, derlinga. Vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje, slyvos vidutinio dydžio (30- 40 g.). Slyvos mažėja, jei derlius gausus. Vaisiai gelsvai raudoni, minkštimas šviesiai gintarinis. Slyvos sultingos, saldžiarūgštės.

‚Blue free‘ – vėlyva, savidulkė slyvų veislė, sukurta JAV
‚Blue free' - vėlyva, savidulkė slyvų veislė, sukurta JAV. Slyvos didelės (50- 60 g), mėlynos, minkštimas gelsvai žalias, standus, sultingas, silpnai rūgštus. Kauliukas lengvai išsiima. Sunoksta rugsėjo antroje pusėje. Šalčiui atspari.

Slyvų panaudojimas

Slyvos medis sunokina apie 20-30 kilogramų slyvų. Pirmasis derlius renkamas jau trečiais penktais metais, didžiausi derliai sulaukiami 8-12 metais. Slyva gali derėti apie 25 metus. Šviežios slyvos -puikus vitamino B šaltinis. Slyvas naudingos sergant virškinimo sistemos ligoms, esant vidurių užkietėjimui, sulėtėjus medžiagų apykaitai. Taip pat slyvose esančios medžiagos naudingos širdies kraujagyslių ligų profilaktikai.

Konservuoti slyvas populiaru verdant slyvų uogienes, maišant jas su kitais vaisiais. Slyvos visoms uogienėms suteikia malonaus rūgštumo. Slyvų kompotai yra vieni iš labiausiai vertinamų. Kulinarijoje populiarios džiovintos slyvos.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Aplinkotvarka (tema)

Aplinkos tvarkymas Aplinkos tvarkymas

Pastačius namą ar sodybą laukia rimti aplinkos tvarkymo darbai. Plotai aplink namus, ir ypač sodybas nemaži, verta labai kruopščiai suplanuoti, kaip bus įrengta aplinka aplink namus.

Piktžolių naikinimas herbicidais Piktžolių naikinimas herbicidais

Piktžolių naikinimo būdai, herbicidai vejai, pievų piktžolėms ir daržui

Skruzdėlių naikinimas Skruzdėlių naikinimas

Kaip kovoti ir nugalėti skruzdėles

Vynuogių auginimas Vynuogių auginimas

Vynuoges auginti nėra itin sudėtinga. Svarbu teisingai pasirinkti veisles, auginimo vietą. Kiek pasipraktikavus ir vynuogių priežiūra lengva.

Amarų naikinimas Amarų naikinimas

Amarai - kaip su jais kovoti ir kaip atsikratyti

Šlaito sutvirtinimas Šlaito sutvirtinimas

Kaip sutvirtinti šlaitą, šlaito erozijos sustabdymas, šlaito apželdinimas, šlaito sutvarkymo medžiagos ir darbai.

Šilauogių auginimas Šilauogių auginimas

Šilauogių sodinimas, auginimas, priežiūra. Šilauogių ligos ir kenkėjai. Sodinių šilauogių veislės ir kaip pasirinkti tinkamiausią veislę

Karkvabalių naikinimas Karkvabalių naikinimas

Karkvabalių kontrolė arba kaip užkirsti kelią šių vabalų lervoms

Laukinis šermukšnis Šermukšnių auginimas

Šermukšnio sodinimas, auginimas, naudingosios šermukšnių savybės.

agrastu auginimas Agrastų auginimas

Kaip auginti agrastus, sodinimas, agrastų veislės, ligos, receptai su agrastais

‚Opal‘ slyvos sukurtos Švedijoje Slyvų auginimas

Slyvų sodinimas, slyvų skiepijimas, slyvų veislės

Abrikoso žiedas Abrikosų auginimas

Abrikosų veislės, sodinimas, priežiūra, genėjimas.

Medlieva Medlievų auginimas

Kanadoje medlievos labai populiarios, auginamos pramoniniu būdu, uogos perdirbamos, nes turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų

Juodieji serbentai

Juodųjų serbentų dauginimas, sodinimas, priežiūra. Juodųjų serbentų veislės. Serbentų ligos ir kenkėjai.

Alna Kriaušių sodinimas ir veislės

Kriaušes rekomenduojama sodinti rudenį (mėnesį iki šalnų) arba anksti pavasarį į saulėtą, atsparią sausrai ir neužmirkusią dirvą.

Obelų sodinimas Obelų sodinimas

Obelų sodinimas ir auginimas, kokius pasirinkti obelų sodinukus

tręšnių auginimas Trešnių auginimas

Trešnių sodinimas, trešnnių auginimas, trešnių veislės, trešnių ligos ir kenkėjai.

Aviečių auginimas Aviečių auginimas

Avietės, aviečių sodinimas, aviečių auginimas, aviečių priežiūra, aviečių ligos, aviečių kenkėjai, aviečių veislės

kopustu auginimas pagr Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas, kopūstų sodinimas, kopūstų auginimas ir priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai;

dekoratyvinio landšafto įrengimas Dekoratyvinio landšafto įrengimas

Veja, gyvatvorė, spygliuočiai, gėlynas, takai, baseinas ar vandens telkinys - svarbiausi dekoratyvinio landšafto elementai. Kaip iš jų sukurti estetišką ir funkcionalią visumą? Kokios dažniausios apželdinimo klaidos?

kaip sėti morkas Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, morkų sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, dirvos morkoms paruošimas ir tręšimas

ridikeliu auginimas Ridikėlių auginimas

Ridikėlių sėjimas, auginimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai, geriausios ridikėlių veislės

moliugu auginimas Moliūgų auginimas

Kaip auginti moliūgus, moliūgų sėklos, moliūgų ligos ir kenkėjai, priežiūra, moliūgų derliaus nuėmimas

Paprikų auginimas Paprikų auginimas

Kaip auginti paprikas, paprikų daiginimas, paprikų auginimas lauke ir šiltnamyje, paprikų veislės

savaime užsisėję krapai Krapų auginimas

Krapų auginimas lysvėje ir namuose, vazonuose ar dėžutėse, krapų džiovinimas, prieskoninės ir vaistinės krapų savybės.

Petražolių auginimas

Petražolių sėjimas, auginimas, priežiūra. Petražolių paruošimas, petražolių džiovinimas. Petražolių panaudojimas.

Svogūnų auginimas

Svogūnų sėjimas, sodinimas, daiginimas ir auginimas, svogūnų priežiūra, ligos, dirvos paruošimas ir tręšimas

Agurkai Agurkų auginimas ir priežiūra

Agurkų veislės. Agurkų sėjimas, persodinimas, agurkų priežiūra, ligos, tręšimas, agurkų sodinimas lauke ir šiltnamyje

Pomidorai Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus, pomidorų daiginimas, pomidorų veislės, pomidorų sėjimas, sodinimas, dirvos paruošimas, pomidorų ligos, pomidorų auginimas lauke ir šiltnamyje

bulviu auginimas Bulvių auginimas

Kaip auginti bulves, bulvių daigimimas, bulvių sodinimas, bulvių priežiūra, bulvių ligos ir kenkėjai

Corbis nuotr. Burokėlių auginimas

Kaip auginti burokėlius, burokėlių sėja, burokėlių priežiūra, burokėlių ligos

Špinatų auginimas

Kaip auginti špinatus, špinatų sėjimas, špinatų veislės, špinatų auginimas

Žirnių sodinimas ir auginimas

Kaip sodinti žirnius, žirnių priežiūra, auginimas. Žirnių veislės.

Prieskoninių žolelių auginimas

Prieskoninės žolelės, jų auginimas, priežiūra, paruošimas, panaudojimas ir ypatybės.

Aguročių derlius Aguročių ir cukinijų auginimas

Kaip auginti aguročius ir cukinijas, dirvos paruošimas, priežiūra, ligos ir receptai su aguročiais ir cukinijomis

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 13
Prekės ir paslaugos gėlininkams, ūkininkams, sodininkams, aplinkotvarkos įmonėms, gėlių salonams ir sodo prekių parduotuvėms.
Žirmūnų g. 66, Vilnius
Telefonas: +370-5-2737026, +370-5-2777483, Mobilus: +370-699-43839 , El. paštas: info@horticom.lt
Aplinkos projektavimas, apželdinimas, laistymo sistemos, apšvietimo sistemos, vejos, patalpų dekoravimas kambariniais augalais. Prekyba dekoratyviniais augalais, vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, vandens lelijomis, vandens augalais. Tvenkinukų ir ekotvenkinių įrengimas.
Kėdainių g. 1a, Kaunas
Telefonas: Mob. tel. (613) 98444, El. paštas: edita@zaliasvaja.lt
Gėlės, gėlynai, gėlių ūkis, prekyba gėlėmis
Rusnės g.- 3, Ražiškiai, Garliavos apyl. sen., Kauno r.
Telefonas: +370-614-72742 , Mobilus: +370-612-46127, +370-614-72736, El. paštas: gelininkyste@gmail.com
Gyvenamųjų namų aplinkos projektavimas, apželdinimo, želdynų priežiūros darbai
Laisvės pr. 43 - 144, Vilnius
Telefonas: +370-698-82402, +370-5-2308528, Mobilus: +370-698-82402, El. paštas: mkiemas@gmail.com
Kokybiškos statybinės medžiagos stogui, fasadui, gerbūviui, vidaus apdailai, hidroizoliacijai.
Birželio 23-iosios g. 5, Vilnius
Telefonas: +370-5-2610179, Mobilus: +370-655-55108, El. paštas: rimantas@mosas.lt
Medelynas- gėlės, vaismedžiai, medeliai, vaiskrūmiai, sodinukai Vilniuje, Molėtų pl.-aikštelėje
Molėtų pl. 47E, Vilnius
Telefonas: +370-5-2439333, Mobilus: +370-620-77703 , +370-680-87773, El. paštas: zalia@zalia.lt
1 2 3 4 5 ... 13
G. Runovičius Ar apsaugo kaštonus feromoninės gaudyklės?

Atsako Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto Tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas

daugiau
Saulius Galvanauskas, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis specialistas Kaip ir kada galima genėti spygliuočius?

Atsako Saulius Galvanauskas, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis specialistas

daugiau
Ieva Klimašauskaitė Kokie medžiai priskiriami saugomiems, kada galima juos kirsti?

Atsako Ieva Klimašauskė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Dekoratyviniai česnakai vazonuose
Dekoratyviniai česnakai vazonuose,

Dekoratyviai česnakai veislės, dekoratyvinis česnakas aug...

Davido Budleja
Budlėja sodinukai, Budlėja daigai, Budlėja vazonuose

Budlėja mix, Budlėja augalas, Davido Budleja

Šluotelinės hortenzijos vazonuose
Hortenzijos, hortenzijų krūmai - sodinukai, hortenzijos vazonuose

Hortenzijų veislės, hortenzijų krūmai, šluotelinės horten...

lauko kinrožės
Lauko kinrožė, lauko kinrožių sodinukai, kinrozės vazonuose

Lauko kinrožių auginimas, kinrožių veislės, daugiametė ki...

Cortadenia pumila smilgos
Varpiniai augalai, varpinių augalų sodinukai, daigai

Varpiniai dekoratyviniai augalai, puošnūs žoliniai augala...

Lauko terasos įrengimas Vilniuje
Lauko terasos įrengimas Vilniuje

Medžiagos lauko terasos įrengimui Vilniuje.

Augalų išpardavimas

DIDELĖS NUOLAIDOS DEKORATYVINIAMS AUGALAMS

Žemės grąžtas, nuoma Vilniuje
Žemės grąžtas, nuoma Vilnius

Žemės gręžimas tvoroms, medeliams, STIHL Žemės grąžtas (D...

Trinkelių klojimas-šaligatvių, pėsčiūjų takų įrengimas, kasybos darbai Marijampolėje

Trinkelių klojimas-šaligatvių, pėsčiūjų takų įrengimas, k...

Ežiuolės
Ežiuolės, ežiuolių daigai, ežiuolių sodinukai

Ežiuolės - stiprina imunitetą, yra dekoratyvios ir nereik...

Bijūnai Bowl_of_cream
Bijūnų sodinukai, bijūnai vazonuose, bijūnų gumbai,

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijū...

Crizantemų puokštė vazone
Chrizantemos didmeninė prekyba

Chrizantemos vazonuose, skinamos chrizantemos, chrizantem...

LED šviečiančios kiemo grindinio trinkelės MIROMAX Vilnius

LED šviečiančios kiemo grindinio trinkelės MIROMAX Vilnius

Trinkelių dažai spalvos
Kad tarp grindinio trinkelių neaugtų žolė, trinkelių dažai Kaune

Kiemo plytelių siūlių užpildas, neleidžiantis augti piktž...

Kaip kovoti su augmenija tarp trinkelių?

Problema : tarp trinkelių želianti žolė.

Atitvarai
Stulpai, stulpeliai, atitvarai

Stulpai, stulpeliai, atitvarai

Šilti lauko vazonai augalams

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Daugiamečių gėlių auginimas iš plikų augalų šaknų

Galimybė papuošti sodus daugiamečiais augalais per trumpe...

Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

1 2 3 4 5 6