Vaismedžių genėjimas
Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau
Teritorijos drenažas
2020-06-10 12:31 Peržiūros : 10288 SpausdintiSklypo drenažas - tai dirvos sausinimas požeminių vamzdžių sistema. Jei gruntas nelaidus, sumontavus pamatus rekomenduojama įrengti požeminį namo pamatų drenažą.
Nors Lietuvoje gruntai gana laidūs, bet būna atvejų, kai perteklinis vanduo kieme tampa galvos skausmu. Ypač tai pajuntama po liūčių ar pavasarį tirpstant sniegui, įšalusiai žemei nespėjant sugerti vandens. Tačiau pasistačius namą ir sutvarkius aplinką nesinori kasinėti ir įrengti drenažo. Apie jį geriausia galvoti dar statant namą.
Paprastai drenažo sistemą įsirengia maždaug kas penktas individualaus namo savininkas. Iš tiesų, ne visiems jo ir reikia. Lietuvos reljefas ir žemė tokie, kad daug kur perteklinis vanduo tiesiog nubėga arba greitai susigeria. Tačiau jeigu yra rūsys, drenažas dažniausiai būtinas.
Tačiau ar reikalingas drenažas ar ne, geriausia apgalvoti dar prieš pradedant statyti namą ar bent jau nesutvarkius kiemo.
Pamatų drenažas įrengiamas iš karto atlikus pamatų statybos darbus, nes vėlesniuose namo statybos etapuose ar jau eksploatuojant namą kasamos tranšėjos gali turėti neigiamos įtakos statinio laikančiųjų konstrukcijų stabilumui.
Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Vieni šiuos darbus atlieka kartu su pamatų drenažu, kiti - prieš aplinkos tvarkymo darbus.
Drenažo sistema gali būti antžeminė ir požeminė.
Antžeminis drenažas
Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių. Taip pat sklype nuolat telkšančių balų ir įmirkusio dirvožemio kaltininkais gali būti netoliese esanti asfaltuota gatvė, betonuota aikštelė, iš kurių į žemiau esančius sklypus gali tekėti paviršinis vanduo.
Paprasčiausios drenažo sistemos - antžeminės. Antžeminio drenažo sistemos skirstomos į linijines ir taškines.
Pati paprasčiausia ir pigiausia sistema - taškinis antžeminis drenažas. Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą. Tokia duobė gali būti apsėta veja, paliekant nedidelį trapą ar skaldos plotą vandeniui susigerti.
Linijinės drenažo sistemos - tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Drenažas dažniausiai įrengiamas iš įvairių medžiagų latakų.
Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvelė. Tik taupant reikia nepamiršti apie eksploatacijos ilgaamžiškumą - geotekstilė neabejotinai pranašesnė.
Drenažo latakas - dirbtinis upelis.
Paprastai tokiais latakais surenkamas ir nukreipiamas į drenažo šulinį ar už kiemo lietaus vanduo nuo stogo, trinkelėmis klotų ar asfaltuotų aikštelių.
Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų. Taip pat jais galima apsaugoti nuo vandens šlaitus, kad šie nepradėtų slinkti.
Svarbiausia - apsaugoti rūsį
Darant namo pamatus paprastai apie juos supilamas žvyro ar smėlio sluoksnis, kad vanduo neužsistovėtų prie pat pamatų ir gertųsi į gilesnius sluoksnius. Jei dirvožemis sunkus, pavyzdžiui, labai molingas, galima šalia pamatų tiesti ir požeminį drenažą, kuriuo perteklinis vanduo nukreipiamas tolyn nuo namo.
Tačiau dažniausiai rimtas drenažas daromas statant namą su rūsiu. Kad ir kaip gerai izoliuosime rūsį nuo drėgmės, jeigu aplink jį kaupsis vanduo, anksčiau ar vėliau jis ras, kaip patekti į vidų.
Šiuo metu požeminio drenažo sistemos įrengimui dažniausiai naudojami vamzdžiai iš PVC. Esant neutraliai grunto sudėčiai (nevyrauja nei smėlis nei molis) naudojami paprasti gamykliniu būdu perforuoti PVC vamzdžiai. PVC vamzdis su išoriniu geotekstilės filtru naudojamas smėlingame grunte, vamzdis su kokoso plaušo filtru rekomenduojamas molinguose gruntuose.
Požeminis drenažas
Požeminio drenažo įrengimas paprastai kainuoja brangiau, tačiau yra efektyvesnis, o kiemo vaizdo negadina latakai.
Požeminė drenažo sistema - tai maždaug apie 130 cm gylyje nutiesti plastikiniai vamzdžiai, į kuriuos paviršinio vandens perteklius patenka per specialius trapus - pratekėjimo dėžes, iškeltas į grunto paviršių. Požeminis vamzdynas įrengiamas su 0,1 proc. nuolydžiu, kuris nukreipia vandenį į lietaus kanalizacijos šulinius arba vandens talpyklas, pritaikytas sklypo laistymo sistemoms.
Dar vienas iš požeminės drenažo sistemos variantų yra dangų klojimo būdas, kai ant sutankinto grunto pilama vidutinio stambumo frakcijos skalda, virš jos - smėlis, ant kurio klojama ruloninė veja, išauginta ant sintetinio audinio. Skaldoje susikaupęs vandens perteklius vėliau pamažu susigeria į gruntą. Svarbu žinoti, kad toks drenažo variantas tinka tik laidžioms dirvoms. Šis požeminio drenažo būdas dar skirstomas į dvi rūšis - sisteminį ir atrankinį.
Sisteminis drenažas įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito. Didesnio kaip 1 proc. nuolydžio vietose drenažas retinamas. Žemose vietose, kur yra didesnis vandens perteklius, drenažo linijos sutankinamos. Sisteminio drenažo sausintuvų - įtekėjimo dėžių - atstumai nustatomi, atsižvelgiant į dirvožemio mechaninę sudėtį, jo susisluoksniavimą, taip pat į sausintuvų įrengimo gylį. Jeigu drenažą įrengiame 110-120 cm gylyje, atstumai tarp vandens surinkimo taškų turi būti tokie:
-
molio dirvožemyje - 12-14 m;
-
sunkaus priemolio - 14-16 m;
-
vidutinio sunkumo priemolio - 16-18 m;
-
lengvo priemolio - 18-20 m;
-
priesmėlio - 20-24 m;
Smėlio dirvožemyje tinka atrankinė drenažo sistema. Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti. Atstumai tarp surinkimo dėžių gerokai sumažinami, drenuojant sporto aikšteles. Dažniausiai drenuojama kas 6 metrai, o atskirais atvejais - ir kas 4-2 metrai. Toks drenavimo būdas dažniausiai taikomas golfo aikštynuose.
Drenažo gylis
Drenažo gylis - tai atstumas nuo žemės paviršiaus iki drenažo tranšėjos dugno arba drenos apačios. Lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose drenažo gylis mažesnis negu vidutinio sunkumo ir sunkiuose dirvožemiuose. Vidutinio sunkumo ir sunkūs dirvožemiai drenuojami giliau. Sluoksniuotame dirvožemyje drenas reikia įrengti lengvesniame ir laidesniame vandeniui sluoksnyje, kur filtraciniai pasipriešinimai mažesni ir vanduo į dreną patenka lengviau. Vietovėse, kur iškrinta daug kritulių, drenos klojamos sekliau, kad paviršinis vanduo kuo greičiau būtų pašalinamas. Tačiau pernelyg sekliame drenaže žiemą gali susidaryti ledo kamščiai, trukdantys tekėti vandeniui ir ardantys drenažo vamzdžius, todėl drenos turi būti įrengtos giliau žemės įšalo zonos.
Lietuvoje dirvožemio įšalimo gylis vidutiniškai siekia 0,5-0,8 m (mažiausias pajūryje, didžiausias Pietryčių Lietuvoje), o drenažo sistema montuojama130-150 cm gylyje. Išskirtiniais atvejais vietomis galima sumažinti drenos gylį, tačiau drenos turi būti uždengtos mažiausiai 50 cm grunto sluoksniu, kad sistema būtų apsaugota nuo išorinio mechaninio poveikio.
Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Drenažo tinklų ilgis ir skersmenys skaičiuojami vadovaujantis faktiniais arba menamais gruntinio ir paviršinio vandens kiekiais šlapiuoju metų laiku (ruduo, pavasaris).
| Jei nėra galimybės užtikrinti drenoms rekomenduojamo minimalaus nuolydžio, reikia naudoti didesnio skersmens vamzdžius. |
Dauguma statytojų manančių, kad drenažo įrengimas tėra ,,vamzdžio su skylėmis" užkasimas po žeme, daro esminę klaidą ir tai jie supranta jau pirmą pavasarį. Nors tinkamas drenažo įrengimas nėra pigūs statybos darbai, kadangi jiems atlikti reikalingas ne tik vamzdynas ir jo komplektuojamosios dalys, bet ir filtruojantis sluoksnis (smulkios frakcijos žvyras, skalda), žemės kasimo mechanizmai bei rankinis darbas, reiktų į šiuos darbus žiūrėti taip pat atsakingai, kaip ir į vandentiekio ar nuotekų sistemų įrengimą, kadangi tinkamai įrengta drenažo sistema užtikrins patogumą ir ilgalaikį statinio funkcionalumą.
Vandens nuvedimas
Ne mažiau svarbu ne tik teisingai pakloti drenažo vamzdžius, bet ir įrengti tinkamą vandens sutekėjimo vietą, nes priešingu atveju vanduo tiesiog stovės drenažo vamzdžiuose.
Sudėtingiau, jeigu sklypas yra dauboje, o gruntas sunkiai sugeria vandenį. Tuomet žemiausioje vietoje įrengiamas vandens surinkimo šulinys su vandens siurbliu. Plūdės pagalba siurblys automatiškai įsijungia vandeniui pasiekus tam tikrą lygį ir pumpuoja jį už sklypo ribų.
Jeigu drenuota teritorija itin drėgna, kartais prireikia vandenį iš surinkimo šulinio išpumpuoti.
Gerai, jei šalia sklypo yra melioracijos grioviai ar lietaus vandens surinkimo sistemos. Jų nesant, priklausomai nuo sklypo padėties, kartais lietaus vandenį galima nuvesti tiesiog už sklypo, į greta esančius vandens telkinius. Jei gruntas palyginti laidus, galima įrengti lietaus surinkimo šulinius ar stambios frakcijos žvyru užpildytas duobes.
ASA.LT informacija ir nuotraukos
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Kategorijos: Melioracijos darbai, Aplinkotvarka (tema), Pamatai (tema), Pamatų ir sienų hidroizoliacinės medžiagos
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
