Vaismedžių genėjimas
Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau
Sodo sklypo planavimas
2018-02-27 11:04 Peržiūros : 37233 Spausdinti
Norint sukurti sėkmingą sklypo ar sodo planavimo projektą, reikia apmąstyti: kokio derliaus iš jo tikitės, kiek medžių tam reikia. Reikia atsižvelgti į tai, kad yra tokių medžių, kuriems reikalingas apdulkinimas.
Tai reiškia, kad net jei Jums užtektų vieno medžio, sodinti reikės mažiausiai du. Taip reikia turėti galvoje, kad yra vasarinės, rudeninės ir žieminės (pagal sunokimo ir laikymo terminus). Kai kurių sodininkų manymu, geriau pasiodinti keletą įvairių rūšių žemaūgių medžių, kurie „pralaimės" derlingumu vienam atskiram medžiui, bet „laimės" didesniu asortimentu ir bendru kiekiu.
Jeigu nuspręsite kurti natūraliai atrodantį sodą, tai kiekvienam medžiui reikės paskirti vietą, kurios skersmuo būtų 3 metrai. Jeigu medžiai bus sodinami eilėmis, atstumas tarp jų turėtų būti apie 4 metrus, o tarpai tarp eilių - apie 5 metrus. Jeiketinate dekoratyviai formuoti medžių lajas, tada visus atstumus galima sumažinti 1 metru. Nykštukinės medžių rūšys leidžia sumažinti atstumus dar metru. Bet tokiu atveju, norint gauti gerą derlių, reikia padidinti medžių skaičių. Dabar pabandykite apskaičiuoti reikalingą sodo plotą, atsižvelgdami, kad atskirai stovinčiam medžiui reikia:
- Aukštaūgiui - 30-36 kvadratinių metrų,
- Medžiui suformuota laja - 10-16 kvadratinių metrų,
- Nykštukinėms medžių rūšims - 4-5 kvadratinių metrų.
Jei medžiai auginami eilėmis, kiekvienam medžiui reikės:
- Aukštaūgiui - 10-16 kvadratinių metrų,
- Medžiui suformuota laja - 4-5 kvadratinių metrų,
- Nykštukinėms medžių rūšims - 1,5-2 kvadratinių metrų.
Liko apskaičiuoti, kokio tikitės derliaus, kiek reikės medžių ir kokią sklypo dalį galėsite paskirti sodui. Pažymėkite sodui reikalingą plotą plane. Problemų nebus tuo atveju, jei sklypas didelis. O jei jame nėra tiek ploto, kiek norėtųsi?
Yra keletas būdų, kurie gali padėti įveikti šią užduotį. Pirmasis - rinktis sodui nykštukines medžių rūšis. Antrasis - formuoti „plokščius" medelius (žr. pav.). Тrečiasis - kombinuotas: vienas-du medžiai auginami aukšti, kad mestų reikiamoje vietoje šešėlį. Tam tikslui galima auginti medžius, kurie „nemėgsta" genėjimo. Pasodinti eilę (arba dvi) vaismedžių eiles arčiau sklypo ribų (arba pagal jo perimetrą). Kelių medžių lajos formuojamos (pavyzdžiui, šalia poilsio zonos), o dalis medžių - „plokšti".
"Plokčio" medelio formavimas
Beveik visi sodo ir daržo augalai mėgsta šviesą. Ką daryti, jei žemės nedaug, o norisi aprūpinti šeimą viskuo, kas būtina?
Būtina išnaudoti kiekvieną saulės apšviečiamą žemės lopinėlį ir tankiai įrengti lysves. Reikia labai gerai apgalvoti, kas ir kur sodinama, pasižymėti, kad kitais metais būtų galima panaudoti sėjomainos principus. Trūkstant vietos, daržą galima įkurdinti ant kokio nors tvirto pastato stogo arba statyti kilnojamus šiltnamius, vertikalias lysves (pvz., uogoms), taip paliekant laisvos žemės daržovėms, taip pat skiepyti vaismedžius - ant vieno medžio auginti kelių rūšių vaisius.
Daugiametė sodininkų patirtis ir agrotechnikos taisyklės teigia, kad neverta sode auginti labai daug įvairių kultūrų, daržovių ir vaismedžių rūšių. Labai svarbu nepaversti mažo sodo pramoninio sodo miniatiūra.
Vidutinis vaismedžių ir auginių kultūrų derlingumas kilogramais
|
Vienas medis |
Derlius, kg |
|
Obuoliai, kriaušės |
60 - 70 |
|
Vyšnios |
10-15 |
|
Trešnės |
20 - 30 |
|
Slyvos |
30 - 40
|
|
Vienas krūmas/ 1 m2 |
Derlius, kg |
|
Juodieji serbentai |
2-3 |
|
Raudonieji serbentai, agrastai |
4-5 |
|
Avietės |
1-1.5 |
|
Žemuogės |
0.7-1 |
Renkant vietą medžiams sodinti, verta atsiminti, kad iš pradžių atstumai tarp augalų atrodo labai dideli, per dideli. Po 10-12 metų, kada medžiai ir vaismedžiai išaugs, atstumų nesilaikymas gerokai sumažins jų derlingumą. Todėl pirmaisiais metais sodas tankinamas daržovėmis ir uoginėmis kultūromis, kurias bus galima pašalinti augant medžiams.
6 arų (600 m2 )sklypas leidžia sutalpinti šias kultūras: obelis - 6-7 vnt., kriaušes - 1-2 vnt., vyšnias (trešnes) - 2-4 vnt., slyvas - 2-3 vnt., avietes - 10-15 krūmų, serbentai (juodieji ir raudonieji) po 8-10 krūmų, agrastų - 5-6 krūmus, žemuogių, braškių - 300 krūmelių.
Jei sklypo plotas tik 4 arai (400 m2) ar mažiau, sodas paprastai užima didžiąją sklypo dalį. Čia, atsižvelgiant į reikalingą plotą, pasodinti galima vos 2-3 aukštaūgius medžius (obelis, kriaušes), ir 2 vidutinio aukščio medžius (slyvos, vyšnios). Vaiskrūmiai paprastai išdėstomi pagal sklypo perimetrą.
Išdėstę sklype pagrindinius statinius, sodą ir daržą, dar turime surasti vietos ir likusioms zonoms.
Aikštelė poilsiui - paprastai tai mažas šešėliuotas sodo kampelis. Čia galima pastatyti sodo baldus, pastogę, kurios sienas puoštų vijokliniai augalai, taip apsaugodami ir nuo vėjo. Iš poilsio zonos turėtų matytis gėlynai, kitos įdomios kompozicijos. O neturėtų matytis tai, ko ir svečiams nerodytumėte: komposto krūva, įrankių dėžės ir pan.
Vaikų kampelis pageidaujant gali būti įrengtas net mažiausiame sklype. Įprasta tokios aikštelės „įranga" - smėlio dėžė ir supynės. Pageidautina, kad karštuoju dienos metu čia būtų šešėlis, tam užteks vieno medžio arba didelio krūmo. Jei jų nėra, galima įrengti pakabinamą pastogę.
Darbo (ūkio) zona sklype įrengiama toliau nuo įėjimo ir poilsio vietų. Gerai būtų, jei pavyktų izoliuoti bent vizualiai - ekranais, sukaltais iš medinių lentelių, vijokliniais augalais, krūmais. Izoliuojančiu elementu gali būti ir pats statinys - pašiūrė, tvartelis, lauko virtuvė, pavėsinė. Čia sandėliuojamas sodo inventorius, trąšos, gali būti įrengtas lauko tualetas. Visos šios patalpos gali būti sujungiamos po vienu stogu. Darbo zonoje patartina įrengti tvirtą lygų pagrindą.
Šiltnamis statomas ten, kur tam tinkamas apšvietimas, kartais - darbo zonos ribose.
Komposto dėžę galima „įkurdinti" sklypo gilumoje, geriausia šalia aklinos sienos ar tvoros.
Planuojant sodo sklypą, galima išvengti daugybės klaidų, spontaniškai sodinant augalus ar atskiriant zonas. Tai - augalų priežiūros nepatogumas, nes jie chaotiškai „išmėtyti" po teritoriją; nesėkmės neprigyjant saulę mėgstantiems augalams jiems netinkamose vietose; nepasitenkinimas dėl bendro sodo vaizdo ir t.t.
Tokio plano pavyzdys (6 arų ploto sklypas). Toks plotas ir stačiakampė forma - tipiškas atvejis sodo bendrijose. Plane numatytas įėjimas į teritoriją, jos orientacija pagal pasaulio šalis, kaimynų sklypų ribos. Sklypo paviršius lygus, įėjimas iš pietinės pusės. Namas - sklypo gilumoje, o daržas, vaismedžių sodas ir gėlynai išdėstyti saulėtose vietose. Medžiai neužtemdo sklypo.
1. Namelis (А - uždara veranda; B - sanitarinis mazgas (su duobe); C - darbinė pašiūrė); 2. Šiltnamis. 3. Įėjimas į teritoriją. 4. Gėlynas. 5. Daržas. 6. Žeminė. 7. Dekoratyvinis vandens telkinys. 8. Alpinariumas. 9. veja. 10. Poilsio aikštelė. 11. Kompostas. 12. Sodo takeliai iš plytų.
Sodas-daržas (sklypo fragmentas):
1. Takeliai iš plytų; 2. Vaismedžiai. 3. medis (gali būti dekoratyvinis); 4. vaismedžiai; 5. Serbentai; 6. Dekoratyvinis krūmas; 7. Avietės; 8. Daržovės; 9. Patisonai; 10. Žemuogės; 11. Burokai; 12. Morkos; 13. Suolelis; 14. Tvora; 15. Namelis.
Pietinė dalis paskirta daržui ir uogynui. Ten taip pat statomas šiltnamis ir komposto dėžė. Įėjimas pabrėžtas dekoratyvinių krūmų grupe ir gėlynu. Centrinėje dalyje - atvira pievelė, užsėta veja, aprėminta keliais spygliuočiais ir dekoratyviais augalais. Jie uždengia daržo vaizdą iš namo. Prie pat įėjimo į namą - nedidelis vandens telkinys ir rokarijus - augalų ir akmenų kompozicija; šalia įstiklintos verandos pasodinti vijokliai. Pagalbinės patalpos ir tualetas pristatyti prie pastato. Projekto trūkumu būtų galima laikyti daržo įkurdinimą pirminiame plane, prie įėjimo į sklypą. Tačiau tvarkingų šeimininkų daržas vaizdo negadina.
Daržo lysvės kartais gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynas. Be to, gėlės neretai sodinamos kartu su daržovėmis, taip pasiekiant nemažą dekoratyvinį efektą.
Sodo sklypo ašys pažymimos virvėmis ir kuoleliais, atstumai matuojami rulete. Šiomis priemonėmis vietovėje galima pasižymėti visą planą: namo, lysvių, gėlynų, šiltnamio kontūrus, zonų ribas.
Kaip minėjome anksčiau, planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan. Planas padės ir tuo atveju, jei reikės atlikti inžinerinius darbus, pavyzdžiui, sausinti sklypą, įvesti dujas, vandentiekį, elektros kabelius.
Parengė R. Š.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Kategorijos: Aplinkotvarka (tema), Aplinkos tvarkymas, apželdinimas, dekoratyvinis landšaftas, Sodas, vaismedžiai, spygliuočiai, medelynai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
