Vaismedžių genėjimas
Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau
Aklina gyvatvorė iš gudobelių
2021-07-01 15:37 Peržiūros : 12471 SpausdintiGudobelių šakelės turi aštrius spygliukus, kurie šių augalų gyvatvorę paverčia spygliuota tvora, per kurią neprasibraus ne tik žmonės, bet ir katės ar šunys.
Paskirtis ir rūšys
Gudobelių gyvatvorė žavi švelnaus žalumo lapija gegužę bei sodria, smaragdine - vasarą. Ji puošia sodybą, įrėmina veją, yra tinkamas fonas poilsio vietoms, vandens baseino teritorijai, skiria ją nuo kiemo takų, ūkinių pastatų ar pridengia nuo daržo, vaismedžių sodo, saugo nuo vėjo, mažina nuo gatvės sklindantį triukšmą bei valo orą, sugeria dulkes, o svarbiausia - ji saugo ir ženklina sodybos ribas: atriboja nuo gatvės ir kaimynų sklypo, paslepia nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Jeigu sodybos teritorija neaptverta, geriausiai tinka sodinti tankią dygliuotų gudobelių gyvatvorę, ji yra nepraeinama, todėl visiškai gali atstoti tvorą, nes gudobelių krūmai su akstimis (dalis ūglių virtę dygliais, kurie yra trumpi, tvirti, smailūs, nelapoti). Gudobelių krūmai greitai sutankėja, pro juos nepraeis nei žmogus, nei žvėris.
Gyvatvorėms sodinti tinka keletas gudobelių rūšių: grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.), švelnioji (C. mollis Scheele), pošvelnė (C. submollis Sarg.), vienapiestė (C. monogyna Jacq.), raudonoji (C. sanguinea Pall.). Visos jos tinka laisvai augančioms ir reguliariai karpomoms gyvatvorėms.
Didelei sodybai - nekarpoma gyvatvorė
Pas mus labiau įprasta, kad gyvatvorė yra karpoma. Tačiau kai sodyba didelė, erdvi, galima pasirinkti laisvai augančią aukštą gyvatvorę. Tinka visos išvardytos gudobelių rūšys. Jų lapai paprasti arba skiautėti, dantytais pakraščiais su prielapiais džiugina savo sodria žaluma per visą vegetaciją. Dėl tos priežasties, kad jos beveik negenimos, tik vos vos patrumpinama viena kita šakelė, laisvai augančios gyvatvorės yra puošnesnės už karpomas, turi daugiau žiedų, rudenį ant šakų kabo daug subrandintų vaisių.
Laisvai augančios nekarpomos gudobelės žydi gausiau nei karpomos.
Gudobelės žydi gegužės pabaigoje ir birželį baltais ar švelniai rausvais, nuo 1 iki 2 cm skersmens, švelniai kvepiančiais žiedais, o rudenį ši gyvatvorė pasipuošia geltonais, oranžiniais ar tamsiai raudonais vaisiais lyg mažais obuolėliais su stambiomis ir kietomis sėklomis. Laisvose gyvatvorėse augalai sodinami šiek tiek didesniais atstumais, 0,7-1,5 m vienas nuo kito ir tarp eilių.
Karpoma gudobelių gyvatvorė
Karpoma gudobelių gyvatvorė gali būti formuojama vidutinio aukščio (0,6-1,5 m) ir aukšta (1,6-2,5 m) bei sodinamos žalios sienos (2,6-5 m aukščio ir daugiau). Tokia gyvatvorė tinkama mažesniame sklype ar norint itin tankios, tankesnės už laisvai augančią. Ji būna tvarkinga ir užima tik jai skirtą vietą, nesumažindama erdvės, o aukštis pasirenkamas pagal situaciją ir norus.
Vidutinio aukščio gyvatvorėmis apsodinami sklypai, atskiriamas daržas, sodas, ūkinė sodybos dalis. Aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos saugo nuo triukšmo ir šaltų žiemos vėjų, taip pat atskiria ūkinę sodybos zoną.
Gudobelių vaisiuose yra yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, jie naudojami vaistiniams preparatams gaminti.
Karpoma gyvatvorė žydi menkai arba visai nežydi. Karpomose gyvatvorėse augalai sodinami 0,4-0,8 m atstumais vienas nuo kito ir tarp eilių. Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai - šachmatine tvarka dviem eilėmis. Tokia gyvatvorė namus saugos geriau už tvorą. Ilgaamžiškiausios ir „pikčiausios" yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.
Augimo vieta
Gudobelės geriausiai auga saulėtoje vietoje, taip pat gali augti pusiau pavėsyje, derlinguose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir lengvus priesmėlius.
Sodinimo vieta turi būti paruošta iš anksto. Pavyzdžiui, jei žemė per drėgna, iškasus griovį nuleiskite vandenį arba paaukštinkite dirvos paviršių pripylę žemių. Svarbu, kad vanduo nestovėtų po kiekvieno lietaus ir augalų šaknys nemirktų. Nederlingą, skurdžią dirvą pagerinkite patręšę perpuvusiu mėšlu arba kompostu (1 kv. m - 10-15 kg). Sunkios molingos dirvos struktūrą palengvinkite kompostinėmis durpėmis (1 kv. m - 10-12 kg). Auginant priesmėlio dirvoje, būtinai palaistykite. Šalčiams bei užterštam orui gudobelės atsparios.
Sodinimas
Gudobelių gyvatvores sodinkite ankstyvą pavasarį, nuo balandžio antrosios pusės iki gegužės vidurio arba rudenį.
Būsimosios gyvatvorės perimetru ištempkite virvutę, pagal ją iškaskite griovį: vidutinio aukščio gyvatvorei - 0,4-0,5 m gylio ir 0,4 m pločio, o aukštai - 0,5 m gylio ir 0,4 m pločio.
Sodinant dviejų eilių gyvatvorę, antrąjį griovį kaskite 20-30 cm platesnį už pirmąjį. Kasant viršutinį derlingą dirvos sluoksnį, jį supilkite vienoje griovio pusėje, o nederlingą žemę - kitoje, arba ją išvežkite. Jeigu dirva sodinimo vietoje nederlinga (smėlis, nederlingas priesmėlis), griovį kaskite gilesnį ir platesnį, augalų šaknims užpilti atvežkite derlingos kompostinės žemės.
Jeigu gudobelių sodinukai auginti ne vazonuose, prieš juos įsigyjant rūpestingai apžiūrėkite šaknis. Gudobelės auga nelabai greitai, bet anksti išaugina tvirtą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės - dvejų ar trejų metų. Vyresnių nepavyksta iškasti, nenukirtus šaknies, o sužaloti augalai ilgai skursta, neauga, kartais ir žūsta. Prieš sodinimą aštriu sekatoriumi nukirpkite pažeistas, patrumpinkite per ilgas sodinimui trukdančias skeletines šaknis (prigijimui ypač svarbios smulkiosios šaknelės). Jei iki sodinimo sodinukai stipriai apvyto, pamerkite juos 12 valandų. Paskui šaknis patartina pamirkyti specialiai paruoštoje molio ir mėšlo tyrėje. Tai atgaivina apdžiūvusias labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias šakneles, pagerina prigijimą.
Patogiausia pirkti konteineriuose išaugintus augalus. Sodinant jie nepatiria stresų, greičiau prigyja, pasodinti galima nebūtinai tą pačią dieną, bet tokie sodinukai būna kur kas brangesni.
Griovio dugną išpurenę kastuvu, supilkite derlingą kompostinę žemę. Ant jos tvarkingai paskleiskite sodinamo augalo šaknis taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi (kaip augo medelyne), nestyrotų išlindęs nuogas. Bet lygiai taip pat negerai, jeigu jis bus per giliai. Tiesa, rudenį galima sodinti 1-2 cm giliau, nes šalčiai dažnai iškilnoja pasodintus sodmenis. Pildami ant šaknų žemę, sodinukus atsargiai papurtykite, kad apie šaknis glaudžiau apgultų žemė. Pasodinus augalą, žemę rūpestingai sumindykite. Iš abipus griovio likusios mažiau derlingos žemės suformuokite nedidelius pylimėlius, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui. Rudenį pasodintą gyvatvorę mulčiuokite 6-8 cm storio durpių ar kompoto sluoksniu. Sodinimo negalima suvėluoti, kad augalo šaknys bent kiek spėtų įsikabini į žemę.
Kad pasodinti sodinukai gausiai šakotųsi, ankstyvą pavasarį krūmelių viršūnes apkirpkite 30-40 cm aukštyje gyvatvorių karpymo žirklėmis pagal ištemptą virvutę. Vos pasodinta gyvatvorė atrodys puošniau ir tvarkingiau, karpymas paskatina miegančiųjų pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Laisvose gyvatvorėse apgenėti augalai vėliau genimi labai menkai, leidžiama jiems augti laisvai, tik rudenį ir anksti pavasarį, jei reikia, pašalinamos silpnos, pernelyg tankios ar labai senos šakos, o karpomose - reguliariai karpomi. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Sveiki augalai išaugina nemažai šaknų atžalų, todėl gyvatvorės savaime sutankėja.
|
SVARBU Klaidinga manyti, kad gyvatvorę reikia pradėti genėti tada, kai ji pasiekia reikiamą aukštį. Augalai formuojami nuo pat pasodinimo, nebent tai būtų vėlyvas ruduo: tuomet karpymas atidedamas ankstyvam pavasariui. |
Augalų prigijimui, tolesniam augimui svarbu, kaip jie buvo iškasti medelyne, gabenti ir laikyti iki sodinimo. Šaknų gumulas turi būti kuo mažiau pažeistas. Medelyne iškastus augalus tuojau pat supakuokite į polietileno maišelius ir vežkite į sodinimo vietą. Čia, jeigu iš karto jų nesodinate, prikaskite ir gausiai palaistykite.
Formavimas
Karpoma gudobelių gyvatvorė formuojama nuolat. Kaskart ją palikite 1-2 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Paprastai karpoma anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.), birželio mėn. ir vasaros pabaigoje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui.
Po pirmųjų 3 karpymų, antraisiais augimo metais, pasirenkama pageidaujama gyvatvorės forma. Paprastai karpoma pagal specialius šablonus, tarp kurių ištempiamos virvutės. Vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniau suteikiama stačiakampio, o aukštoms - stačiakampio ar trapecijos forma. Suteikdami trapecijos formą, užtikrinsite geresnį apatinės gyvatvorės dalies apšvietimą. Svarbu parinkti tinkamą gyvatvorės plotį. Vidutinio aukščio gyvatvorėms jis 0,4-0,7 m, aukštoms vienaeilėms - ne daugiau kaip 1 m, dvieilėms - 1,5 m. Gyvatvorė turi būti tokio pločio, kad būtų patogu karpyti.
Žaliųjų sienų augalus karpykite jaunus, tuomet suformuosite tankesnes šakas. Vėliau genima ir formuojama tik prireikus, sanitariniais tikslais: šalinkite nudžiūvusias ar nulaužtas šakas ir panašiai.
Tręšimas
Karpomoms gyvatvorėms reikia daugiau dėmesio, nes augalai dėl nuolatinio karpymo ir intensyvaus augimo greitai išsekina dirvą ir pradeda skursti. Sodinant gudobelių gyvatvores, į griovio žemę įmaišykite gerai perpuvusio mėšlo arba lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių trąšų (40-50 g/kv. m). Šviežias mėšlas netinka. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės paprastai netręšiamos.
Vėliau, kiekvieną pavasarį, išberkite greitai tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių trąšų (30-40 g/kv. m) ir įterpkite, o vasaros pabaigoje patręškite kalio ir fosforo trąšomis.
Laisvai augančias žydinčias gudobelių gyvatvores retkarčiais patręškite trąšomis su mikroelementais.
Rudenį augalų šaknis mulčiuokite perpuvusiu mėšlu ar kompostine žeme ir nurūgštintomis durpėmis. Toks mulčiavimas pagerina augalų žiemojimą. Anksti pavasarį gudobelių gyvatvores palaistykite atskiestomis galvijų srutomis (1:10).
Jei bus patręšta, gyvatvorė neskurdins šalia pasodintų augalų.
Gyvatvorių atjauninimas
Senesnę gudobelių gyvatvorę galima sėkmingai atjauninti. Anksti pavasarį visus gyvatvorėje augančius augalus nupjaukite beveik iki žemės, paliekant tik neaukštus kelmelius. Iš jų dar tais pačiais metais išauga gana daug naujų ūglių. Jų pakanka atjaunintai gyvatvorei suformuoti.
Kad išvengtumėte ginčų su kaimynais, nesodinkite augalų per daug arti sklypo ribos, o sodinkite taip, kad gyvatvorė nemestų šešėlio. Gudobeles sodinkite ne arčiau kaip 1 metrą nuo kaimyno sklypo ribos.
Reikalinga nuolatinė priežiūra
Žaliąja teritorijos tvora reikia nuolat rūpintis, kaip ir visais kitais augalais - purenti pomedžius, ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, kovoti prieš ligų sukėlėjus, nepalikti nelaistytos per sausras. Laistyti periodiškai, ypač pirmaisiais metais. Karpomas gyvatvores periodiškai karpyti nuo pat pirmųjų pasodinimo metų.
Gudobelės dauginamos sėklomis ir skiepijimu. Sėklos sėjamos rudenį lauke.
Tankios dygios gudobelių gyvatvorės nepraeinamos, todėl gali atstoti tvoras. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinių slyvų, erškėčių ir raugerškių gyvatvorės.
Rūta Antanaitienė, autorės nuotraukos
Kategorijos: Aplinkotvarka (tema), Aplinkos tvarkymas, apželdinimas, dekoratyvinis landšaftas, Sodas, vaismedžiai, spygliuočiai, medelynai, Tvoros, vartai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
