Braškių derliaus pagrindas – kokybiški daigai

Lietuvoje braškių uogų auginimui klimatas labai palankus, uogos vertinamos ir turi senas vartojimo tradicijas. Šio verslo rentabilumas - vienas iš didžiausių, o pelningą verslą galima sukurti pakankamai nedideliame žemės plote. 2013 metais braškės augo tik 800 ha plote, tad yra kur plėstis seniems ir kurtis naujiems pramoniniams braškių ūkiams.

Daugelio braškių augintojų nuomone, braškių versle sėkmę didžiausia dalimi lemia kokybiški braškių daigai. Investicijos į kokybiškus daigus sudaro didžiąją dalį įdėjimų į šį verslą. Sėkmingi braškių augintojai daigus dažniausiai perka iš specializuotų daigų augintojų ūkių Olandijoje. Kaip rodo praktika, daugiausia braškių auginimo nesėkmių ar mažas verslo rentabilumas buvo dėl neaiškios kokybės daigų, pirktų iš nelegalių daigų augintojų.

Lietuvoje yra puikios sąlygos auginti braškių uogas, tačiau nėra palankių sąlygų užauginti kokybiškus daigus. Stipriems daigams užauginti reikia šiek tiek kitokių klimato sąlygų bei nemažų ūkininkų investicijų į licenzijas, o jas ir parduoda tik užsirekomendavusiems ūkiams. Olandijoje vegetacijos sezonas trunka nuo kovo iki gruodžio mėnesio, kas sudaro sąlygas užaugti stipresniam daigui. Aukštos daigų auginimo licencijų kainos, siekiančios šimtus tūkstančių eurų už vieną veislę, taip pat neleidžia rentabiliai vystyti daigų auginimo verslą.

Į Lietuvą daigus tiekianti Olandų braškių daigų augintojų Henselmans šeimos  kompanija užsiima šia veikla nuo 1956 metų.  Patirtis, siekianti virš 60 metų leido tiek puikiai įsisavinti daigų auginimo technologiją, tiek suprasti ir prisitaikyti prie kintančių braškių augintojų poreikių. Lietuvoje šių daigų augintojų atstovas yra Vilmantas Dilka.

Braškių daigų auginimo technologija

Henselmans ūkyje daigai auginami apie 15 ha plote, kažkada buvusiame jūros dugne, o tai lemia dirvos sterilumą. Ūkyje laikomasi kelių principų, kurie užtikrina daigų kokybę. Šie principai yra sekantys:

• motininiai daigai turi būti pačios aukščiausios kokybės;
• pastovi dirvos kontrolė dėl kenkėjų ir ligų;
• darbas maksimaliai užtikrinant higienos normas, augalų purškimas nuo ligų;
• kasdienė asmeninė savininkų Joep ir Joost Henselmanų laukų priežiūra;

Braškių daigų elito sistema

Olandijoje braškių daigai auginami griežtai laikantis elito sistemos (Elite System), todėl  Henselmans pirmąją daigų partiją perka tik iš inspekcijos tarnybos. Tai šimtu procentų sveika sodinamoji medžiaga, vadinama Candidate plant (K). Daigai sodinami į sterilius šiltnamius ir duoda apie 200 (SE1) klasės daigų - super elite. Antraisiais metais daigai vėl dauginami steriliuose šiltnamiuose ir duoda SE2 derlių. Trečiaisiais metais daigai sodinami laukuose, kur duoda Elite Elite (EE) klasės daigus. Iš EE klasės daigų užauga Elite klasės daigai,  kuriuos dažniausiai ir perka sėkmingi Lietuvos ūkininkai.

Anksčiau braškių daigų augintojai laukuose braškių daigus pagal elito sistemą augino dvejus metus. Braškių daigų augintojai Henselmans išrado technologiją, kaip juos auginti vienerius metus laukuose. Taip gaunami sveikesni, aukštesnės kokybės daigai.

Perkant nelegalius daigus iš nelegalių Lietuvos augintojų dažniausiai nusiperkami silpni, neaišku,  kurios kartos, ir neaišku, kokiomis sąlygomis auginti daigai. Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė krenta. Atitinkamai gaunamas  daug mažesnis braškių derlius, didelė tikimybė braškyną užkrėsti ligomis. Nelegalus dauginimas ir prasta kokybė kompromituoja ir braškių veislių reputaciją.

Elitinių braškių daigų auginimo technologija

Šiltnamiuose Candidate daigai, iš kurių išaugs SE1 daigai (Super elite).

Suaugę Super elite (SE1) daigai.

SE2 daigai antraisiais metais auginami didesniuose šiltnamiuose.

SE2 daigai lauke sodinami kovo pradžioje, patręšiami kontroliuojamo išsiskyrimo  trąšomis.

Tarpueiliuose išaugę EE daigai liepos mėnesį visiškai užpildo tarpueilius ir atskiriami nuo motininio augalo. Motininis augalas pašalinamas. Augimo metu daigai purškiami trąšomis su mikroelementais, bei specialiomis priemonėmis, kurios skatina natūralią augalo apsaugą nuo ligų.

Elitinių frigo braškių daigų auginimas Henselmans ūkyje

Kovo pradžioje EE klasės braškių daigai sodinami specialia technika. Po pasodinimo daigai patręšiami kontroliuojamo išsiskyrimo trašomis  trąšomis Mivena Field-Cote CRF

Ankstyvą pavasarį daigų augimą pagreitina jų uždengimas plėvele.

Rankomis šalinami žiedkočiai.

Tarpueiliuose purenama žemė.

Braškėms išleidus ūsus, jie rankomis išdėliojami statmenai eilei.

Elitinių braškių daigų laukai.

Gruodžio mėnesį braškių daigai specialia technika iškasami.

Braškių daigai yra išrūšiuojami ir supakuojami

Iškasti braškių daigai rūšiuojami rankomis pagal kategorijas ir užšaldomi 1,8° temperatūroje. Taip gaunami šaldyti frigo daigai, kuriuos bus galima sodinti tiek kitų metų pavasarį, tiek vėliau. Taip galima prailginti braškių derėjimo sezoną.

Priklausomai nuo dirvožemio, tankumo, laistymo, tręšimo, daigai net toje pačioje lysvėje gali skirtis. Pagal jų išsivystymą, kuris vertinamas karūnėlės skersmeniu milimetrais, daigai skirstomi į kelias kategorijas. Priklausomai nuo kategorijos, galima prognozuoti ir būsimą derlių.

• B kategorija:  karūnėlė 6 - 8 mm, subrandina 1 žiedkotį, tikėtinos kelios uogos tą patį sezoną; sodinama kitų metų geram derliui.
• A kategorija: 9 - 14 mm, subrandina 1 - 2 žiedkočius, galima tikėtis iki 100 - 150 g nuo daigo;
• A+ kategorija: 15 - 18 mm, 2 - 3 žiedkočiai, galima tikėtis 200 - 250 g uogų;
• A++ kategorija: 18>>,  3 - 4  žiedkočiai, 250 - 300 g uogų;

Daigų augintojai Henselmans augina ir aukštesnės kategorijos daigus, kuriuos naudoja profesionalūs braškių augintojai šiltnamiuose ir jau pirmaisiais metais dauna 350 - 700 g uogų derlių.

Žemės paruošimas braškynui

Žemės paruošimas braškių auginimui gali būti intensyvus ir beveik natūrinis. Pirmuoju atveju žemė braškynui paruošiama gana greitai, naudojant šiuolaikines chemines priemones. Vasaros pabaigoje augalai nupurškiami herbicidais. Po kelių savaičių vėl pakartotinai purškiami herbicidai. Po to išbarstomos cheminės priemonės nuo pavojingiausių braškių kenkėjų - spragšių ir karkvabalių lervų. Nors šios priemonės nėra registruotos Lietuvoje, bet ūkininkai jų atsiveža iš Lenkijos. Dirva suariama giliuoju arimu. Galima pasėti piktžolėtumą mažinančių arba žaliųjų trąšų mišinių. Rudenį į dirvą įterpiama mėšlo.

Pavasarį dirva kultivuojama ir ruošiama braškių sodinimui. Naudojant mažiau cheminių priemonių, dirvą gali tekti ruošti ilgiau. Geriausia yra pradėti dirvos ruošimą pavasarį ir laikyti juodąjį pūdymą 1 metus, o dar geriau - 2 metus. Kenkėjai išverčiami į žemės paviršių, kur juos surenka paukščiai. Pasak ūkininkų, kol paskui ariantį traktorių seka varnų pulkas, tol  lauką reikia perarinėti. Suartoje ir suakėtoje žemėje įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai - rapsai, seradėlės, garstyčios, vikių-miežių mišiniai. Augalams pasiekus butonizacijos stadiją, jie susmulkinami ir užariami. Jie taps puikia žaliąja trąša. Šį procesą kartoti galima kelis kartus.

Braškėms patinka organinės trąšos, todėl rudenį rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Taupiai įterpiant tik lysvių vietoje, reikia apie 20 t/ha mėšlo, maksimali norma - iki 60 t/ha. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą dėl jame esančių piktžolių sėklų, taip pat gali padidinti ligų bei puvinių dauginimąsi. Per daug patręšus dirvoje susidaro per didelis azoto kiekis, nuo ko braškės gali auginti daugiau lapų nei uogų, o uogose ima kauptis nitratai.

Sunkiai mechaniškai išnaikinamų žolių kiekiams sumažinti laukas gali būti purškiamas herbicidais.

Dirvožemis braškynui

Braškėms auginti geriausiai tinka  priesmėlio ir lengvos priemolio  dirvos. Geriausiai auga silpnai rūgščiuose - neutraliose dirvožemiuose (pH 5 - 7), rūgštesnes dirvas reikėtų metai iki sodinimo kalkinti.

Braškių sodinimas

Hektarui naujo braškyno įveisti reikėtų apie 50 000 - 70 000 daigų. Ši pirminė investicija dažnai sulaiko nuo šio verslo, juolab, kad braškyno įveisimui valstybinės paramos nėra.

Tačiau specialistai rekomenduoja mažiausiai taupyti braškių daigų kokybei. Produktyviam ir rentabiliam braškių verslui reikėtų rinktis Elite klasės, frigo daigus. Iš frigo daigų jau po 7 - 8 savaičių gaunamas braškių derlius. Frigo braškių daigai sodinami:

A+ ir A++ kategorijos į šiltnamius,tunelius kovo-balanzio mėnesiais, ankstyvam derliui gauti

A ir A+ kategorijos į laukus, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje,įprastinis sodinimas

A ir A+ kategorijos į laukus,gegužės gale-birželio pradžioje,vėlyvam derliui gauti

B ir A kategorijos į laukus,liepos-rugsėjo mėn. kitų metų derliui

Norint gauti vėlyvesnį derlių galima auginti remontantinių veislių braškes.

Išaugintos Lietuvoje aukštos kokybės desertinės braškių uogos noriai perkamos už didesnę kainą nei lenkiškos uogos, kas leidžia derlių realizuoti rentabiliai net esant mažesnės kainos konkurencijai.

Lietuvoje braškės sodinamos keliais būdais. Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Iš elite klasės, A+ kategorijos daigų esant 50 000 daigų/ha, galima tikėtis apie 10 t derliaus jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25 - 35 centimetrų atstumu tarp krūmelių, 40 centimetrų tarp eilių, tarpvagis tarp dviejų ar trijų eilių - 100-150 centimetrų (tarp daigų). Daigai sodinamai dažniausiai lygioje dirvoje arba žemose lysvėse, nes sodinant siaurose aukštose lysvėse didesnė daigų iššalimo rizika.

Labai svarbus braškių daigų sodinimo gylis, geriausia juos pasodinti ties šerdelės viduriu. Po pasodinimo praėjus stipresniam lietui reikėtų padaryti korekcijas. Šaknys sodinant turi būti vertikaliai tiesios, neužsirietusios. Jeigu per ilgos, geriau trečdalį jų prikirpti.

Daigai dažniausiai sodinami į dirvą, uždengtą dvispalve plėvele, kurios viršus yra šviesus, apačia - juoda. Arba į laukus, padengtus balta plėvele, kuri saugo nuo piktžolių bei neleidžia įsišaknyti ūsams. Uždengtą plėvelę reikia mulčiuoti,  kaip ir tarpuvagius, geriausia kvietiniais šiaudais. Tačiau toks auginimo būdas turi ir minusų. Auginant plėvelėje braškės mažiau serga lapų ligomis, bet dažniau serga šaknų ligomis, su kuriomis labai sunku kovoti. Taip pat dažnai būna problemų su skruzdelėmis.

Taupant daigams, braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Sodinama eilėmis su 1,5 metro tarpais, tarpai tarp augalų - 30 - 40 centimetrų. Pirmaisiais derliaus metais nuskinami žiedkočiai, tarpai apauga braškių daigais iš ūsų. Vasarą tarpai praeinami su freza arba žoliapjove paliekant 40 - 60 centimetrų tarp tarpų. Tačiau taupant braškių daigams dažniausiai prarandama kita verslo dedamoji - laikas. Be to, eilėse nauji braškių krūmai išsidėsto nekontroliuojant tankumo, kas gali skatinti augalų ir uogų ligas.

Braškių laistymo sistema

Papildomas braškių laistymas yra būtinas braškių agrotechnikoje. Be jo derlius bus apie 30 procentų mažesnis. Dažniausiai naudojamos lašelinio tipo laistymo sistemos braškėms, nes braškių lapai nemėgsta vandens ir laistant iš viršaus labiau serga lapų ligomis.

Braškių tręšimas

Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Specialistams dirvožemio mėginius galima siųsti ir paštu. Fosforo ir kalio tyrimui imamas dirvos bandinys iki 20 centimetrų gylio. 0,3 - 0,5 kg dirvožemio supakuojama į sandarų maišelį ar indą, ant jo užrašomi mėginio ėmimo vieta, numeris. Braškių laukui reikėtų imti iki 3 mėginių iš 1 ha.

Azoto bandiniai imami iki 60 centimetrų gylio, jiems paimti reikėtų turėti vamzdinę mėginių ėmimo įrangą. Bandinio tyrimo kaina 2015 metais buvo apie 20 eurų. Laboratorijoje nustačius dirvožemio naudingų medžiagų kiekius pateikiamos rekomendacijos trąšų sudėčiai.

Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos,  Lenkijos,Lietuvos braškių augintojų naudoja kompanijos„Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF ir vandenyje tirpias Granusol WSF trąšas.  Jos  užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.  Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria apie 25 %, maistinių medžiagų pirmą savaitę po išbarstymo, o likusius 75 % maistinių medžiagų išskiria aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis yra šiltas ir drėgnas, tai yra viso vegetacijos laikotarpio metu. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų, ir medžiagos po truputį išsiskiria į dirvožemį.  Atšalus orams ir dirvožemiui naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 4, 6, 8 mėnesius. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai padidina derlių, nes augalams nebūna nei trąšų  pertekliaus, nei trūkumo. Be to, sutaupo darbo sąnaudų. Rekomenduojama daigui skirti nuo 15 iki 18 g trąšų.

Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios braškių trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena" siūlo azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio ir mikroelementų turinčias Granusol WSF trąšas. Šiose trąšose yra vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Mikroelementai yra trijose chelatinėse formose (EDTA,DTPA,EDDTA) , o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje, bet kokiame Ph.

Auginant šiltnamiuose naudojamos ,,Mivena" kompanijos Horti-Cote Plus CRFtrąšos,kurių medžiagų padengimas  yra 100% .Jos geriausiai tinka auginant augalus durpių,kokoso substratuose,maišuose,lentynose,vazonuose,nes išsiskirinėja tolygiai ir nenudegina šaknų,jas net gi galima pilti į sodinimo duobutę. Horti-Cote Plus CRF kaina yra pigesnė,nei analogiškų trąšų.

Specialistų rekomenduojama, kad 40 proc. trąšų braškės gautų prieš derlių, o 60 proc.  braškių trąšų turėtų būti įterpiama iš karto po derliaus nuėmimo. Kitų metų žiedynai formuojasi liepos - rugpjūčio mėnesiais, todėl itin svarbu, kad šiuo metu augalai atsigautų po derliaus nuėmimo.

Braškių veislės

Braškių ligos ir kenkėjai

Braškėms pavojingiausias laikotarpis yra po derliaus nuėmimo, kai augalai būna nusilpę. Iki braškėms itin svarbaus rugsėjo mėnesio reikėtų jas nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų. Lietuvoje labiausiai paplitusios braškių lapų ligos yra šviesmargė ir rudmargė.

Uogoms didžiausią žalą daro kekerinis puvinys. Jei nebus naudojami fungicidai galima prarasti apie penktadalį derliaus. Palankiais šiam grybeliniam susirgimui metais uogų praradimas  gali siekti apie 50 procentų. Purškiant fungicidais derliaus nuostoliai sumažėja perpus. Puviniu užsikrečiama braškėms žydint, todėl pirmieji purškimai daromi, kai išsiskleidžia 5 - 10 procentų žiedų, vėliau dar 1 - 2 kartus kas 7 - 10 dienų.

Įsigyti (K), (SE1), (SE2,EE) dauginamosios medžiagos ir dauginti licenzijuotų veislių braškių daigus gali tik tie ūkiai, firmos, kurios turi įsigiją licenzijas iš veislės savininkų. Veislių savininkai parduoda licenzijas tik gerai užsirekomendavusioms, žinomoms kompanijoms (Lietuvoje tokių kol kas nėra). Tik ketvirta karta, išauginta iš motininio (K) daigo, yra skaitoma Elitiniais daigais.

K-SE1-SE-EE-(E daigas, skaitomas Elito klasės)
Daigai išauginti iš E klasės (Elitinio) daigo, nebesiskaito Elitiniais.
Dauginti ir pardavinėti licenzijuotų veislių daigus išaugintus iš E klasės (Elitinių) daigų yra nelegalu. Už tai yra numatytos didelės baudos, nes kuo toliau nuo (K) motininio daigo, tuo prastėja daigų kokybė, daugiau ligų, mažesni derliai, mažesnės uogos. Kai dauginama nekvalifikuotai, papraščiausiai yra gadinamas vienos ar kitos veislės vardas. Žmonės nusipirke surogatą, įprastai nusivilia veisle.

Lietuvoje,nesąžiningi augintojai, dažnai bando pasinaudoti žmonių nežinojimu ir skelbiasi parduodantys "elitinius braškių daigus'' iš elitinio braškyno.Tai geriausiu atveju bus, iš E elitinio daigo išauginti ūsai, kas jau nebėra Elito klasės daigai ir nebėra jokių garantijų ,kad tie daigai nebus su ligomis ir kenkėjais nes Lietuvoje nelabai kas tikrina pardavėjų produkciją.

Tas pats liečia parduodamus daigus ''iš sertifikuotų ūkių". Ką reiškia sertifikatas išduotas Lietuvoje: tai kad tame ūkyje auginami braškių daigai,kažkada buvo įsigyti iš rimtos licenzijuotos firmos, kaip pvz.Henselmans. Tai tokiame sertifikuotame ūkyje, nelegaliai išauginti daigai, geriausiu atveju bus, iš Elitinio daigo išauginti ūsai, kas jau nebesiskaito Elito klasės daigais. O dažnai būna ,kad tai jau bus trečius ar penktus metus augančio braškyno, sergantys daigai, nieko bendro neturintys su tikrais Elitiniais braškių daigais. Ir vistiek jie skaitysis iš sertifikuoto ūkio, nieko bendro neturintys su Elito klasės braškių daigais.
Prieš perkant tam tikros braškių veislės daigus, žmonėms iš pardavėjų reikėtu reikalauti parodyti licenziją, skirta šios veislės daigams dauginti, išduota veislės savininkų, kurie gali būti olandai, prancūzai,a nglai ar italai, Olandijos kompanija Henselmans Lietuvoje siūlo įsigyti Elitinius braškių daigus tiesiogiai,iš pirmų rankų.