Braškių auginimas

Braškės yra vienos iš ankstyviausių uogų. Jeigu braškės dengiamos, pirmąjį derlių galima gauti jau Gegužės gale. Braškės yra nelepūs, tačiau priežiūros reikalaujantys augalai. Tinkamai prižiūrimos duos gausų ir kokybišką derlių. Itin svarbu pasirinkti kokybiškus, sveikus daigus ir tinkamas veisles.

Dirvožemio paruošimas braškėms

Braškėms reikia saulėtos vietos, prieblandoje uogos bus mažesnės ir rūgštesnės.

Dirva braškėms turi būti paruošta itin gerai ir turi būti nepiktžolėta. Paliktos piktžolės vėliau sukels daug rūpesčių net naudojant plėvelę. Geriausiai tinka neutralūs (6,5 pH), vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai. Dirva turi būti puri, turinti daug organikos. Mėšlo, kuris anksčiau buvo naudojamas praturtinti dirvą humusu, sodininkui mėgėjui surasti tampa vis sunkiau. Organika praturtinti dirvožemį galima naudojant galvijų, paukščių mėšlo granules, žaliąsias trąšas arba sumulčiuotą žolę. Itin gerai paruošite plotą, jei žemę pradėsite ruošti prieš metus.

Pirmaisiais metais  numatomas užsodinti sklypas suariamas, suakėjamas ir arba užsėjamas žiemine žaliąja trąša, pavyzdžiui, žieminiais rapsais, arba paliekamas pavasariui. Pavasarį rapsai užariami tik pradėjus formuotis žiedams. Mėgėjiškame sklype tai galima padaryti trimeriu pjaunant rapsus keliais aukščiais. Vėliau masė įterpiama į žemę benzininiu kultivatoriu. Sėjant skirtingus sideralinius augalus, procedūrą galima pakartoti 2- 3 kartus per sezoną. Tai gali būti garstyčios, lubinai, vasariniai rapsai. Vieni pajėgūs ištraukti mineralines medžiagas iš gilesnių sluoksnių (geltonžiedžiai lubinai), kiti praturtina dirvožemį azotu (dobilai  ir kiti ankštiniai), naikina piktžoles (garstyčios, rapsai, ridikai), atpalaiduoja fosforą (garstyčios). Daugiau apie žaliąsias trąšas rasite http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/309/1/0/1/article/12026/zalioji-trasa

Dažnas dirvožemio pakėlimas turi ir kitą teigiamą pusę. Į žemės paviršių išverčiamos braškėms itin galinčių pakenkti kenkėjų (karkvabaliai ir spragšiai) lervos, dalis jų sunaikinama mechaniškai, dalį sulesa paukščiai. Efektyvių insekticidų nuo šių kenkėjų nėra.

Po paskutinio žaliosios trąšos nupjovimo laukas pabarstomas mineralinėmis fosforo ir kalio trašomis braškėms ir viskas įterpiama į dirvą. Jei sideraliniais augalais nepavyksta išnaikinti varpučio ir kitų daugiamečių piktžolių, paskutinis užarimas daromas rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje ir leidžiama išdygti daugiametėms piktžolėms. Sužėlus piktžolėms, jos purškiamos herbicidais ir po kelių savaičių kartu su mineralinėmis trąšomis užariamos. Mineralinės trąšos gali būti NPK 0-10(20)-10(20) arba grynas superfosfato ir kalio sulfato ar magnezijos trąšos. Mėgėjiškame ūkyje jų norma yra 30-50 g/kv.m. Braškes auginantys ūkininkai turėtų ištirti dirvožemį ir įterpti tikslią trašų normą.

Pavasarį, prieš braškių sodinimą, dirvožemis kruopščiai sukultivuojamas. Kultivuoti reikia tada, kai žemė pradžiūna ir dirbant nesusidaro grumstai

Braškių daigai

Braškių daigai yra vienas iš svarbiausių sąlygų, nuo kurios priklausys derlius. Vakarietiški pramoniniai braškynai įpratę naudoti sertifikuotus elito klasės frigo daigus. Pasodinus pavasarį braškės jau tais pačiais metais duoda derlių.

Lietuvoje bandoma įvairiais būdais prastumti „sertifikuotus" braškių daigus. Ūkininkai nusiperka „elito" klasės daigų iš licenzijas daigų dauginimui turinčių augintojų,  gauna specializuot braškių ūkio sertifikatą. Iš auginamų braškių krūmų susidarančius daigus parduoda kaip „sertifikuotus", „elito" klasės daigus. Tačiau iš „elito" klasės krūmelių ūsų išaugę daigai jau nėra „elito" klasės daigai. Tikrieji elito klasės daigai ( E) yra ketvirtos kartos nuo motininio augalo (Candidate plant (K)) užauginti daigai. Sekančios po E  kartos praranda veislines sąvybes, netinkamai dauginamiems susidaro sąlygos apsikrėsti ligomis, būna maži derliai. Netinkamai auginant prastai susiformuoja žiedynai. Lietuvoje nėra ūkių, kurie turėtų teisę legaliai dauginti licenzijuotų veislių braškes. Tikrieji Elitiniai  braškių daigai perkami iš augintojų užsienyje kaip Henselmans, kuriuos galima įsigyti iš oficialaus atstovo Lietuvoje Vilmanto Dilkos.

Dar vienas svarbus rodiklis renkantis braškių daigus yra jų kategijos. Stipriausi yra Tray plants TP, WB ir A++ kategorijos daigai, kurie pirmaisiais  metais suformuoja 3- 4 žiedkočius ir subrandina nuo 0,3 kg iki 0,7 kg uogų. Jų karūnėlės skersmuo  didesnis nei 18 mm. A+ kategorijos daigai suformuoja 2-3 žiedkočius ir iki 0,25 kg uogų, karūnėlės skersmuo  15- 18 mm. A kategorijos braškių daigai suformuoja 1-2 žiedkočius, 0,15 kg uogų, karūnėlės skersmuo 9-14 mm. B kategorija, skirta sodinti kitų metų derliui, suformuoja kelias uogas pirmaisiais metais.
Pramoniniuose vakarų ūkiuose naudojami ir aukščiausių kategorijų daigai, kurie jau pirmaisiais metais duoda iki 0,7 kg braškių derlių.
Ūkininkams rekomenduojama braškių daigus užsisakyti iš anksto, tada nebūna problemų dėl norimos veislės ir norimos kategorijos daigų. Privačiam sodininkui kokybiškos medžiagos nusipirkti kiek sudėtingiau, bet iš Vilmanto Dilkos braškių daigų ūkio jų galima užsisakyti paštu.

Dažniausiai sodinami užšaldyti (frigo) daigai.  Henselmans ūkyje pardavimui skirti daigai nukasami rudenį, per žiemą jie laikomi 1,5 laipsnių temperatūroje. Tokius braškių daigus sodinami pavasarį, bet galima sodinti ir gerokai vėliau. Tai sudaro sąlygas net ir ankstyvų veislių braškėms derėti iki pat rudens. Pasodinus frigo braškių daigus, derlius skinamas po 6- 8 savaičių.

Daugiau apie braškių daigus rasite čia

Braškių sodinimas

Pramoniniam braškių ūkiui vienam hektarui prireiks apie 30-50 tūkst. daigų. Svarstant apie modernų braškių ūkį, reikėtų galvoti apie sodinamas braškes į plėvelę. Tokiu atveju visos aplinkui esančios reikalingos mineralinės, organinės medžiagos ir vanduo tenka vienam krūmui. Uogos netemdomos kitų krūmų šešėlių. Uogos bus didesnės, skanesnės, mažiau sirgs. Braškės sodinamos su 25 - 40 cm atstumu viena nuo kitos į ilgį, sodinama 1-4 (dažniausiai 2) eilėmis su 40 cm tarpu tar eilių, 60 - 80 cm tarpais tarp lysvių. Jei braškės bus auginamos drėgnesnėje vietoje, verta sodinti į šiek tiek iškeltas lysves. Stipriai kelti nerekomenduojama nes auga iššalimo grėsmė. Norint sumažinti braškių priežiūros sąnaudas, braškės sodinamos juodai - baltoje plėvelėje.  Juoda apačioje, balta viršuje.

Mėgėjiškame ūkyje išlaikomas braškių tankumas 40-50 cm tarp braškių daigų ir 70-80 cm tarp lysvių. Sodininkams tinka agroplėvelė ir agrotekstilė braškėms. Saugant nuo perkaitinimo naudojamas šiaudų mulčius. Sodinimas plėvelėje turi privalumų ir trūkumų. Privalumas - neauga piktžolės. Trūkumas - sunkiau braškes tręšti,  laistyti. Praktiškai neįmanoma purenti žemės aplink braškes, o tai braškėms yra svarbu. Tai nulemia greitesnį krūmo senėjimą ir derliaus sumažėjimą jau po kelerių derliaus metų.

Kai kurie mėgėjai pradeda nuo mažesnio daigų kiekio augindami kiliminiu būdu. Pirmais metais nuskinami žiedynai ir auginami ūsai. Tokiame ūkyje braškių daigai sodinami taip, kad susidarytų apie 1 metro pločio lysvė su tokiais tarpais tarp lysvių, kokio pločio yra freza (apie 60 - 80 cm). Tarpai tarp braškių daigų 40-60 cm, tarp lysvių - apie 1,5 metro.  Tokiame ūkyje reikia tikėtis tiek mažesnio derliaus, tiek mažesnių ir prastesnės kokybės uogų. Sugrūstos braškės negauna pakankamo kiekio maisto medžiagų, temdo vienos kitas, dažniau serga. Be to,  derlius vėluoja vienerius metus. Braškių augintojai pastebi, kad tokiame ūkyje itin daug sąnaudų bus braškes ravint.

Sodinamos braškės į duobutę, kurios dydis priklauso nuo braškių šaknų. Braškių šaknų sodinant nereikėtų lankstyti, duobutė daroma tokio gylio, kokio ilgio braškių šaknys. Sodinama į gausiai sudrėkintą žemę.

Braškes galima pasodinti ir į jiems netinkantį dirvožemį, tačiau reikės įdėti daugiau darbo jį keičiant. Šiuo atveju braškės sodinamos į mažai organikos turinčius sunkius ir rūgščius priemolius. Iškasamas ištisinis apei 20 centimetrų gylio ir 20- 30 cm pločio griovys. Dalis grunto grįš atgal, todėl jį dedame šalimais.

Iškastas griovys užpildomas neutraliomis durpėmis, augaliniu kompostu braškėms, pabarstoma pelenais, užberiama trašų braškėms. Jei dirvožemis rūgštus įberiama dolomito miltų. Naujas dirvožemis sudaro nuo 1/3 iki 2/3 tūrio. Tūris priklauso nuo pagrindinio dirvožemio sudėties. Kuo žemė sunkesnė tuo naujo dirvožemio reikės daugiau.

Griovyje gruntas permaišomas ir lysvė išlyginama. Lysvių galai pažymėti pagaliukais.

Geotekstilinė plėvelė labiau tinkama braškėms auginti. Labai  patogus yra šios plėvelės sulangavimas, galima lengvai paskaičiuoti atstumus ir kryptį. Skylių prapjovimui patogiausia naudoti žirkles arba peilį rėžtuką su keičiama geležte.

Šaldytas braškės daigas yra gana neišvaizdus, tačiau puikiai prigyja. Šaknis reikia dėti, kad jos neužsilenktų. Minkštoje žemėje tai padaryti nesudėtinga. Jei neišeina padaryti gilesnės duobės, geriau šaknis pakirpti. Pakirpimas skatina ir naujų šaknų augimą.

Braškės iš šaldytų ( frigo) daigų po 4 savaičių jau žydi.

Pirmąsias uogas paragausite praėjus penkioms -aštuonioms  savaitėms po pasodinimo, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų.

Braškių tręšimas

Braškių derlius ir krūmelių būklė labai priklauso nuo tręšimo. Modernių braškių ūkių savininkai turėtų kruopščiai ištirti dirvožemį ir su specialistais nuspręsti, koks tais metais trąšų kiekis braškėms reikalingas. Braškės jautriai reaguoja tiek į trašų nepriteklių, tiek į perteklių. Netikslios vienų trašų normos ima mažinti kitų trašų prieinamumą. Pavyzdžiui, kalcio (Ca) perteklius sumažina fosforo ir magnio pasisavinimą, azoto perteklius sumažina kalio įsisavinimą.

Rekomenduojamos trąšų normos braškėms

Šaltinis: Haifa Chemicals ltd

Pagrindiniai braškėms reikalingi makroelementai yra azotas, fosforas ir kalis. Braškių vystymuisi svarbūs mikroelementai yra manganas (Mn), geležis (Fe), varis  Cu), cinkas (Zn), boras (B), molibdenas (Mo), siera (S).
Azotas reikalingiausias augimo pradžioje, iki žydėjimo. Po žydėjimo jo sunaudojama labai mažai. Braškės labai jautrios azoto perdozavimui, nuo jo prastėja uogų skonis, tvirtumas, ima kauptis nitritai ir nitratai. Aukšto derlingumo ūkiuose braškės sunaudoja apie 60 kg/ha azoto. Tręšiama pavasarį, prieinamiausia NO3 forma. Azoto perteklių galima diagnozuoti iš netolygiai nusidažiusių uogų.
Kalis svarbiausias po žydėjimo, formuojantis uogoms ir joms bręstant. Be to, kalis trukdo patekti į braškes pertekliniam azotui. Kalis sustiprina uogų sieneles, pagerėja transportavimo sąvybės. Nuo kalio padidėja sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai, tai gerina atsparumą ligoms, skonio savybes bei laikymąsi. Kalio sunaudojama apie 80 kg/ha. Tręšiama iš rudens ir dalis pavasarį. Diagnozuojamas kalio trūkumas šviesėjant braškių lapams, atsirandant violetinių atspalvių ir apdžiūvus lapų kraštams. 
Fosforas svarbiausias žiedams ir derliui formuotis. Trūkstant fosforo, braškės blogai mezga. Fosforas sunkiai įsisavinamas šarminėse (pH daugiau 7,3) ir rūgščiose dirvose (pH mažiau 5,5). Fosforo trūkumą rodo intensyviai žalios spalvos lapai su violetiniu atspalviu. Fosforo sunaudojama apie 30 kg/ha. Tręšiama rudenį ir dalis pavasarį. Itin rūgščiose ir šarminėse dirvose papildyti forsforu galima tręšiant braškes per lapus.
Kalcis pagerina uogų tvirtumą, transportabilumą ir laikymąsi. Trūkstant kalcio braškės linkusios pūti. Jo trūkumą rodo džiūstantys lapų kraštai.
Boro daugiausiai reikia žydint ir uogoms bręstant. Boro trūkumą rodo smulkėjantys ir deformuoti lapai, deformuotos uogos. Sunkiau pasisavinamas rūgščiose dirvose, todėl gali tekti tręšti per lapus.

Magnis reikalingas braškių lapams. Trūkstant magnio lapai tampa raudonai rudi, tarp gyslų apmiršta audinys. Pagrindinis tręšimas pavasarį, bet, matant trūkumą, galima tręšti per lapus.

Geležis taip pat svarbi lapų vystymuisi. Dėl geležies trūkumo atsiranda lapų chlorozė, džiūva lapų viršūnės. Uogos smulkėja, deformuojasi. Geležis itin svarbi uogų mezgimosi metu.

Makroelementų ir mikroelementų kiekiai braškių lapuose

Šaltinis: Strawberry fertiliser guide, Primefact 941, 2010. www.industry.nsw.gov.au and Ellis et al, Ohio, 2006.; Growing Strawberries, Abdel-Razak, 2004

Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos, Lenkijos, Lietuvos braškių augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF ir vandenyje tirpias Granusol WSF trąšas.  Jos  užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu.  Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria apie 25 %, maistinių medžiagų pirmą savaitę po išbarstymo, o likusius 75 % maistinių medžiagų išskiria aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis yra šiltas ir drėgnas, tai yra viso vegetacijos laikotarpio metu. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų, ir medžiagos po truputį išsiskiria į dirvožemį.  Atšalus orams ir dirvožemiui naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 4, 6, 8 mėnesius. Toks trąšų panaudojimo būdas gerokai padidina derlių, nes augalams nebūna nei trąšų  pertekliaus, nei trūkumo. Be to, sutaupo darbo sąnaudų. Rekomenduojama daigui skirti nuo 15 iki 18 g trąšų.

Braškės mineralines trąšas naudoja viso vegetacinio periodo metu. Todėl gerai suveikia ilgalaikio poveikio trąšos. 
Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena" siūlo azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio ir mikroelementų turinčias Granusol WSF trąšas. Šiose trąšose yra vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Mikroelementai yra trijose chelatinėse formose (EDTA, DTPA, EDDTA), o tai užtikrina visišką jų įsisavinimą bet kokiame dirvožemyje, bet kokiame pH.

Tręšiant Mivena kompanijos trąšomis, braškių uogos būna saldesnės, dėl to lengviau realizuoti uogas.

Braškių priežiūra

Braškyno žemei negalima leisti perdžiūti.  Nepakankamas vandens kiekis kenkia ne tik augalui, bet ir neleidžia augalui įsisavinti mineralinių medžiagų. Laistymui geriausiai naudoti lašelinę laistymo sistemą, laistančią netoli braškių šaknų. Braškės nemėgsta, kai laistoma ant lapų.

Rudenį braškių lapai nupjaunami, galima padaryti pirmąjį purškimą vario sulfato tirpalais. Pavasarį taip pat purškiama vario sulfato tirpalais.

Braškynas duos didesnį ir gersnės kokybės derlių jei jame nebus piktžolių. Pramoniniuose laukuose nuo įvairių piktžolių pritaikomi herbicidai kurie gana dažnai keičiasi ir verta apie naujausius sužinoti iš herbicidų pardavėjų. Tačiau herbicidai, kaip ir visi pesticidai kenkia aplinkai ir žmonėms.

Ūsai taip pat šalinami bent kelis kartus per metus. Ūsai paima dalį motininiam krūmams reikalingų mineralinių medžiagų, dėl ko prastėja uogų kokybė, silpnėja motininis krūmas.

Braškių veislės

Komerciniams braškių ūkiams verta rinktis desertines, šviežiam valgymui skirtas braškių veisles. Rentabiliausia auginti ankstyvas ir vėlyvas veisles. Sezono metu braškių kainos smarkiai krenta ir dažnai kokybiškos ir kiek brangesnės braškės neturi paklausos. Konservavimui ir perdirbimui daug pigiau braškes auginti pietiniuose kraštuose.

Geriausia pasirinkti tokias braškių veisles, kurios yra atsparios transportavimui, vizualiai patrauklios, turi puikų skonį.

Braškių ligos

Braškių nereikėtų sodinti po bulvių ir aviečių, jų panašios ligos.

Braškėms kenkia įvairūs kenkėjai: grambuolių lervos, tripsai, erkės, žiedgraužiai, taip pat ir įvairios braškių ligos: pilkasis kekerinis uogų puvinys, antarktnoze, miltligė, pošaknio ligos. Auginant profesionaliai naudojami įvairūs pesticidai apsaugoti braškių augalus ir uogų derlių. Tačiau pesticidai turi šalutinį poveikį gamtai ir žmonėms. Kiekvienais metais iš rinkos pašalinama vis daugiau pesticidų, nei patvirtinama naujų, dėl toksiško poveikio aplinkai ir žmonėms.

Specialūs, Bio produktai, padedantys apsaugoti pasėlius ir derlių, Nyderlanduose ir visame pasaulyje sparčiai populiarėja. Vis daugiau ūkių keičia pesticidus, į prevencinę augalų apsaugą, atsižvelgiant į Bio produktų naudą, išaugintos produkcijos kokybę, visuomenės požiūrį, gamtą ir visų mūsų sveikatą.

Braškių augintojas ir Nyderlandų kompanijų Henselmans, Mivena atstovas Lietuvoje Vilmantas Dilka pernai išbandė ir puikiai pasiteisinus, nuo šių metų pradeda prekiauti Nyderlandų kompanijos ,,Pireco" produktais. Kompanija  turi 30 metų patirties, kuriant įvairius augalų stiprintojus, kurie skatina natūralų augalų atsparumą nuo ligų ir kenkėjų, stiprina augalų imunitetą, skatina natūralų augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams, geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą ir gerina dievožemį. ,,Pireco'' kompanija gamina produktus, darančius braškių pasėlius nepatraukliais dirvožemio ir antžeminės dalies kenkėjams (nematodai, grambuolių lervos, tripsai, amarai, erkės, žiedgraužis), gamina įvairius dirvožemio savybes gerinančius produktus, šliužus ir sraiges atbaidančius produktus, augalų šaknų augimą skatinančius stimuliatorius. Pireco produktai yra 100 procentų augalinės kilmės. Leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose, todėl puikiai tinka naudoti ir mėgėjams savo soduose, bei daržuose.

Teisinga agrotechnika taip pat padeda išvengti apsikrėtimą puviniu. Neleidžiama sutankėti braškėms, pavasari pašalinami seni braškių lapai.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.