Vaismedžių genėjimas
Kaip teisingai genėti vaismedžius, obelų, kriaušių genėjimas, vainiko formavimas nuo pasodinimo, senų ir perskiepytų obelų genėjimas daugiau
Špinatai
2022-01-20 11:29 Peržiūros : 21157 SpausdintiŠpinatai - vienmečiai balandinių šeimos dvinamiai augalai.
Manoma, kad špinatų gimtinė - Mažoji ir Vidurinė Azija, Persija. Europą špinatai pasiekė viduramžiais per Ispaniją. Labai vertinga daržovė, o Prancūzijoje vadinama daržovių karaliumi ir skrandžio šluota.
Vertinami už lapuose esančias naudingas medžiagas. Teigiama, kad reguliariai valgant špinatų stabdomas piktybinių auglių vystymasis. Špinatai plačiai naudojami dietologų ir vaikų maistui, nes juose gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, ypač geležies. Jie lengvai įsisavinami. Šviežias špinatas turi 2,3 proc. baltymų, 1,7 proc. angliavandenių, 0,3 proc. riebalų, 0,6 proc. ląstelienos ir 93,3 proc. vandens. Daug provitamino A (karotino), vitamino C ir B grupės vitaminų.
Naudinga valgyti sergant nervų sistemos ligomis, išsekimu, mažakraujyste, anemija, hipertonija, cukriniu diabetu, gastritu. Rekomenduojama špinatais maitinti sveikstančius po sunkios ligos. Pasižymi laisvinamuoju, šlapinimąsi skatinančiu priešuždegiminiu poveikiu. Nerekomenduojama tiems, kurie serga šlapimo sistemos, inkstų, tulžies akmenų ligomis ir podagra.
Špinatai prėsko skonio. Kulinarijoje dažniausiai naudojami pertrinti - sriuboms ar salotoms. Puikiai dera su kiauliena, muskato riešutais, sūriu, kedrų riešutėliais, pomidorais. Kartu su citrinomis primins rūgštynes.
Maistui naudojami švieži lapai, kol nepradėjo augti stiebas. Stiebui formuojantis augalas ima kaupti rūgštynių rūgštį.
Dirvos špinatams paruošimas
Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus reikės gausiai laistyti. Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH). Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę. Ruošiama dirva iš rudens, giliai sukasama, įterpiama 1 kv./m 30 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido. Jei dirva rūgšti, reikėtų kalkinti. Pavasarį į 1 m2 įterpiama apie 30 g amoniako salietros, 5 g kalio chlorido arba kompleksinės trąšos špinatams, kuriose yra daugiau kitų špinatams reikalingų mikroelementų. Kalio trąšų reikėtų nepadauginti, nes nuo kalio trąšų špinatų stiebai labai greitai auga ir medėja.
Dirvožemis turi būti purus ant viršaus ir gana kietas po sėkla. Kuo mažiau grumstų, tuo daugiau špinatų sudygs.
Špinatų sėjimas
Špinatai - atsparūs šalčiui, nes sėklos dygsta ir esant vos +4 C, daigai ir suaugę augalai ištveria šalnas iki - 6 C. Tinkamiausia jų augimo temperatūra + 15 C. Tinkamomis sąlygomis špinatai užauga per 30-45 dienas. Greita auga, tad gali būti sėjami tarp lėtai augančių daržovių - žirnių, pupų.
Sėklos sudedamos į šlapią skudurėlį, pamerkiamos į silpną kalio permanganato tirpalą, ištraukus palaukiama, kol išbrinks - daigai pasirodys 4-5 dienomis greičiau. Prieš sėjant sėklos padžiovinamos, kad nesuliptų.
Sėjami špinatai balandžio pradžioje, pražydus šalpusniams. Sėjama 4-5 eilių juostomis, atstumai tarp juostų 50 cm, tarp eilių 20 cm. Daromi 4 cm gylio grioveliai, suberiamos sėklos kas 2-3 cm. Paviršius išlyginamas, kad sėklos būtų apie 2 cm gylyje, žemė suspaudžiama grėbliu ar nesunkiu volu. Išdžiūvusią dirvą reikėtų palaistyti.
Norint gauti papildomą derlių, galima sėti kelis kartus - iki gegužės vidurio, vėliau špinatai auga smulkesni, greičiau ima žydėti. Vasarą sėjant reikėtų rinktis pavėsį. Rudenį galima gauti dar vieną ar kelis špinatų derlius. Sėjama rugpjūčio pabaigoje.
Ypač ankstyvam derliui špinatai gali būti sėjami iš rudens. Sėjama į paruoštą dirvą vėlai rudenį, atėjus šalčiams, kad nespėtų sudygti. Sėjama į lengvesnes dirvas, o sunkesnių dirvų aeracija pagerinama durpėmis špinatams, smėliu ar gerai perpuvusiu kompostu.
Špinatų auginimas
Pasirodžius pirmiesiems tikriesiems lapeliams geresnį derlių galima gauti palaisčius kalio arba amonio salietros tirpalu špinatams (10 l /20g). Laistoma taip, kad 1 m2 tektų 6-8 l tirpalo. Palaisčius būtina palieti švariu vandeniu, kad trąšos nenudeginti daigelių. Špinatai labai reiklūs drėgmei, jos trūkstant ima auginti stiebus, lapai grubėja. Laistoma gausiai, apie 20 l per savaitę 1 m2, geriausia vakare. Paaugę (3-4 savaitės po pasėjimo) špinatų daigai retinami - paliekami 8-10 cm tarpai. Jauni išrauti augalai gali būti naudojami maistui. Vėliau raunama kas antrą augalą. Augalai mėgsta purenimą, turi būti ravimi. Prasčiau augančius galima palaistyti tokiu pat tirpalu, koks naudojamas laistant išdygusius.
Kada skinti špinatus
Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatai iš karto naudojami, gali būti konservuojami ar šaldomi. Surinkti galima 1,5 - 2 kg lapų iš 1m2. Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar pomidorus.
Toks špinatas išraunamas, lapai gali eiti į sriubą
Špinatų ligos
Siekiant išvengti ligų, būtina išlaikyti sėjomainą, į tą pačią vietą nesodinti 3 metus. Jie auginami toliau nuo runkelių, ravimi.
Dažniausiai susiduriama su netikrąja miltlige. Ant lapų paviršiaus atsiranda geltonų dėmių, apačioje - pilkai violetinių apnašų. Dėmių vietos džiūsta, lapai raitosi, augalas prastai vystosi. Palankios vystymosi sąlygos - drėgnas, vėsus oras, per gausiai patręšta azoto trąšomis. Kovojama šalinat užsikrėtusius augalus, naudojant sveikas sėklas ir jas beicuojant.
Sunkiose ir tankiose dirvose gali špinatai susirgti šaknies puviniu. Šaknies kaklelis juoduoja, neplatėja, augalai išgula. Padės dirvos purenimas.
Špinatų veislės
Špinatams svarbios sąvybės yra derlingumas, augimo greitis, augimas šiltuoju periodu, ilgai neišleidžiami žiediniai stiebai.
Pavadinimas
Aprašymas
DARŽINIAI ŠPINATAI CORVAIR H
Nelinkusi sužydėti. Lapeliai ovalūs. Auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui. Gerai auga tiek vėsesnėmis, tiek karštomis oro sąlygomis. Norint mėgautis ankstyvu špinatų derliumi sėjami iš rudens. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų: vitaminų C, K, A, B grupės, kalcio, folio rūgšties, geležies.
DARŽINIAI ŠPINATAI GEANT D'HIVER
Geriausiai auga derlingoje dirvoje. Sėjami anksti pavasarį, pasėjus per karščius (vidurvasarį) - derlius negausus. Norint gauti ankstyvą špinatų derlių, sėjami rudenį. Špinatai - viena vertingiausių daržovių: iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Dėl maistinių savybių labai tinka vaikų ir dietinei mitybai.
DARŽINIAI ŠPINATAI VIROFLAY - SĖKLOS JUOSTOJE
Vidutinio ankstyvumo labai derlinga veislė. Tyrimais nustatyta, kad špinatų sultys, palyginti su kitų daržovių sultimis, labiausiai stabdo vėžinių ląstelių formavimąsi žmogaus organizme. Iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai.
DARŽINIAI ŠPINATAI SCORPIUS H
Ankstyvoji hibridinė veislė, auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui. Lapai švelnūs, sultingi, gero skonio, žali, trumpais koteliais, tinka valgyti šviežius ir šaldyti. Sudygus derlius imamas praėjus 20-25 dienoms. Tinka auginti atviruose balkonuose - užauga maži lapeliai; auginant daržuose - dera gausiai.
DARŽINIAI ŠPINATAI RED CARDINAL H
Vegetacijos periodas - 30-40 dienų nuo sėjos. Lapeliai ploni, žali su rausvomis gyslelėmis, rausvu koteliu. Sėjami kovo arba rugsėjo mėnesiais, tankiau nei kitos veislės. Vartojami švieži, tinka perdirbti. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų.
DARŽINIAI ŠPINATAI GÉANT D'HIVER (ekologiški)
Vidutiniškai ankstyva, labai derlinga veislė. Auginami panašiai kaip salotos. Sėjami anksti pavasarį arba rudenį, pasėjus per karščius - derlius negausus. Geriausiai dera vidutiniškai sunkioje, gana derlingoje dirvoje, esant žemesnei temperatūrai. Iki sėjos laikyti sausai.
DARŽINIAI ŠPINATAI LAGOS H
Augalai vešlūs, lapai tamsiai žali, mėsingi. Hibridas sėjamas nuo pavasario iki rudens. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų: vitaminų C, K, A, B grupės, kalcio, folio rūgšties, geležies. Iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai.
Receptai
Reikės:
- 500 g špintų,
- 1 l vištienos sultinio,
- 300 g bulvių,
- 100 g svogūnų
- 50 g alyvuogių aliejaus,
- 100 g sūrio
- druska, pipirai, prieskoniai ( čiobrelis, petražolė)
Keptuvėje įkaitiname aliejų, apkepiname kubeliais supjaustytus svogūnus, vėliau kubeliais supjaustytas bulves. Įpilame į keptuvę sultinį, verdame kol bulvės suminkštės. Sudedame druską, pipirus. Į verdantį vandenį sudedame špinatų lapus ir verdame kol suminkštės ( apie 5 minutes), sudedame petražolės lapus ir čiobrelių viršunėles arba lapelius be kotų. Sutriname puode iki vientisos masės.
Patiekiame su tarkuotu sūriu.
Daugiau receptų:
Blynai su špinatais ir sūriu
Kepti lietiniai su špinatų įdaru
Špinatų sriuba
Špinatų salotos
Lašiša su špinatais
Lašišos lizdeliai su špinatais
Omletas su špinatais
Pyragas su lašiša, populiariaisiais špinatais ir fetos sūriu
Vyniotinis su špinatais ir lašiša
Žuvis su špinatų padažu
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
