Kriaušių sodinimas ir veislės

Kriaušes rekomenduojama sodinti rudenį (mėnesį iki šalnų) arba anksti pavasarį į saulėtą, atsparią sausrai ir neužmirkusią dirvą. Jos gali būti sodinamos tiek sukultūrintose humusingose dirvose, tiek nusausintose lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėlio dirvose. Tačiau jos yra jautrios šalnoms ir žemai temperatūrai. Kriaušes pirmais pasodinimo metais rekomenduojama mažai tręšti (tik sodinimo metu), tačiau jei kriaušės sodinamos pavasarį - dažniau laistyti. Dirvožemis turi būti laidus vandeniui, silpnai rūgštus - pH 5-6,5 ir nesuslėgtas.

Kriaušių sodinimas ir priežiūra panaši į obuolių auginimą, jos sodinamos eilėse kuriose atstumai tarp medžių turi būti 4-5 m, tarp eilių 6-7 m. Tačiau šis atstumas priklauso nuo veislių ypatumų, tokių kaip, kad suaugę kriaušių medžiai turėtų pakankamai maitinimosi ploto ir apšvietimo. Augalams su apvaliomis lajomis atstumai tarp eilių turi būti 7 m, jei lajos plokščios 5 m, o eilėje tarp medžių 3,5 - 4 m. Jei į kriaušę įskiepyti nykštukinių veislių skiepai, atstumai tarp eilių 4-5 m, o eilėje 1,5-2 m.

Kriaušių sodinimui duobės kasamos apvalios, iki 50-60 cm gylio. Duobės dugną supurenkite iki 15-25 cm ir iki vieno trečdalio užpilkite sumaišyta su kompostu derlinga žeme. Vienam sodinukui reikia: 3-4 kibirų komposto arba puvenų,100-150 g superfosfato arba 400-600 g fosforinių miltų, 150-200 g kalio sulfato ir 1 kg medžio pelenų. Sodinant kriaušės sodinuką, jo šaknys pastatomos duobėje ant sumaišytos su kompostu žemės, supiltos į duobę vidų. Duobė užpilama puriomis žemėmis paliekant 2-3 cm virš dirvos paviršiaus, kad susigulėjus žemei, jis būtų dirvos lygyje. Sodinant neužkaskite skiepijimo vietos. Viršuje turi būti išlindus 5-10 cm poskiepio dalis.

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Kriaušių veislės

Šiuo metu pasaulyje yra auginama keletas tūkstančių kriaušių rūšių ir veislių, tačiau Lietuvoje jų yra auginama tik apie 100. Kadangi kriaušės jautrios žemesnei temperatūrai Lietuvoje auginamos šiaurės šalims tinkamos selekcininkų atrinktos veislės, kurių galima įsigyti medelynuose. Kriaušių veislių medžiai skiriasi augumu, derlingumu, derėjimo laiku, atsparumu ligoms, o vaisiai - spalva, skoniu, dydžiu. Auginant sode kriaušes, vertėtų rinktis tas kriaušių veisles, kurios yra atsparios ar bent jau vidutiniškai atsparios ligoms.

Beveik visos kriaušių veislės yra kryžmadulkės (apsidulkina kito tos pačios rūšies augalo žiedadulkėmis), todėl sodinti reikia dvi skirtingos veislės, žydinčias vienu metu, kriaušes. Kriaušių veislių aprašymuose perskaitysite kokias kriaušių veisles rekomenduojama kartu sodinti.

Pagal Lietuvos ŽŪM patvirtintą rekomenduojamų tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąraše yra vasarinės kriaušių veislės: Vasarinė sviestinė, Alka, Jūratė, Alnora ir rudeninės Mramornaja, Patten, Alsa, Konferencinė, Aluona, Lukna, žieminės Alna, Beloruskaja pozdniaja. Lietuvos sodininkystės daržininkystės institutas intensyviuose kriaušynuose rekomenduoja auginti vėlyvąsias ­vasarines ­Alka ir rudenines Konferencinė, Mramornaja, Patten kriaušes. Papildomai siūlomos vasarinės Žiul Giujo, Kliapo mėgstamoji, rudeninės Aluona, Alsa, Lukna ir žieminės Alna, Beloruskaja pozdniaja kriaušių veislės.

Vasarinės kriaušių veislės

Vasarinė sviestinė kriaušė

Lietuviška vasarinė kriaušių veislė, kurios vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Vartojami 2-3 savaites. Vaisiai gražios išvaizdos, žalsvai geltoni, įsaulyje - raustelėję, stambūs ir labai stambūs (200-250 g), netaisyklingos plačios kriaušės formos, transportabilūs. Minkštimas gelsvai baltas, tirpstantis, labai sultingas, saldus, ypač skanus. Vartojami švieži desertui, tinka perdirbti. Derėti pradeda 5-6-ais metais.

Veislė derlinga, šiek tiek pramečiuoja. Kryžmadulkė, geriausios veislės dulkininkės: 'Mramornaja', 'Beloruskaja pozniaja', 'Suvenirs' ir kt. Ištverminga žiemą, atspari rauplėms, nelabai atspari rudajam vaisių puviniui. Gerai auga derlingose priemolio ir priesmėlio dirvose. Mėgsta sausesnę vietą.

Ši veislė Lietuvoje plačiai paplitusi kaip ankstyva, stambius ir puikaus skonio vaisius vedanti kriaušių veislė.

Alka kriaušių veislė

Vėlyva vasarinė kriaušių veislė, kurią sukūrė A. Lukoševičius Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute ('Hercogienės Elzos' sėjinukas). Vaisiai prinoksta rugsėjo pradžioje. Vartojami 2-3 savaites. Vaisiai gražios prekinės išvaizdos, žalsvai geltoni, įsaulyje - su plytinio raudonumo dryželiais, stambesni už vidutinius (130-180 g), vienodo dydžio, taisyklingos kriaušės formos. Minkštimas gelsvai baltas, smulkiai grūdėtas, pusiau tirpstantis, sultingas, saldus, aromatingas, skanus. Vartojami švieži desertui.

Vaismedžiai medelyne auga vešliai, sode - vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 4-5-ais metais. Veislė dera gausiai, linkusi pramečiuoti (rekomenduojama retinti užuomazgas). Kryžmadulkė, geriausios veislės dulkininkės: 'Mramornaja', 'Mlejevo ankstyvoji,' 'Beloruskaja pozniaja' ir kt. Vidutiniškai ištverminga žiemą. Atspari rauplėms, lietingą vasarą pavieniai vaisiai gali sirgti ruduoju puviniu. Gerai auga ne per drėgnose, derlingose priemolio ir priesmėlio dirvose, šiltesnėje sodo vietoje.

Šią veislę verta auginti kaip derlingą, vėlyvą vasarinę kriaušių veislę geros prekinės kokybės vaisiais.

Kriaušė Alnora

Ši veislė yra lietuviška. Kilmė Konferencinė×Nariadnaja (Jefimovo). Derėti pradeda penktais metais, derlingi, dera kasmet. Tinkamiausios dulkelinės-Aleksandrinė, Kliapo mėgstamoji, Konferencinė, Vandenėir kitos tuo pačiu metu žydinčios kriaušės. Vaisiai labai patrauklūs, skanūs, transportabilūs, stambesni už vidutinius (apie 170 g), kriaušės formos. Odelė vidutinio storumo, rausvai geltona, įsaulyje - tamsiai raudona, rūdėta. Joje gausu stambių gelsvų lenticelių. Minkštimas gelsvai baltas, pusiau tirpstantis, vidutinio sultingumo, saldus, silpno aromato, linkęs miltėti. Alpink sėklalizdį nedaug granulių. Vartojami švieži ir perdirbami.

Prinokimo laikas ir vartojimo trukmė. Skinami rugsėjo mėn. pirmąją dekadą, vartojami 25-30 dienų. Vaisius geriau skinti, kai pradeda nokti, nes pernokę miltėja.

Jūratė kriaušė

Ankstyva rudeninė veislė, vaisiai 120-135g., minkštimas pusiau tirpstantis, sultingas, saldus, aromatingas, granulių mažai arba nėra, sunoksta rugsėjo pirmame dešimtadienyje, vartojami apie dvi savaites.  Tinkamiausios dulkelinės-Aleksandrinė, Kliapo mėgstamoji, Konferencinė, Vandenėir kitos tuo pačiu metu žydinčios kriaušės

Rudeninės kriaušių veislės

Mramornaja kriaušės veislė

Rudeninė kriaušių veislė, sukurta Rusijoje, Rosošansko sodininkystės bandymų stotyje ('Mičiurino žieminė berė' x 'Miško gražuolė). Vaisiai skinami rugsėjo antroje pusėje, vartojami 4-5 savaites.Vaisiai gražūs, žalsvai geltoni, įsaulyje - su oranžinio atspalvio dėmelėmis ir išsiliejančiu raudoniu, apvalios kriaušės ar trumpo kūgio formos, stambesni už vidutinius arba stambūs (170-220 g). Odelė storoka, minkštimas gelsvai baltas, smulkiai grūdėtas, tirpstantis, labai sultingas, saldus, aromatingas, puikaus skonio. Vartojami švieži ir perdirbami. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, retoki. Derėti pradeda 4-5-ais metais. Veislė derlinga, dera kasmet. Kryžmadulkė, geriausios veislės dulkininkės: 'Kliapo mėgstamoji', 'Paten,' 'Konferencinė' ir kt. Ištverminga žiemą. Pakankamai atspari rauplėms, atspari vaisių rudajam puviniui. Augimo vietai nereikli, gerai auga ir dera derlingose, neįmirkusiose priemolio ir priesmėlio dirvose.

Paplitusi Lietuvoje kaip vertinga ankstyvojo rudens sezono kriaušių veislė, išauginanti puikaus skonio vaisius.

Patten (Petn) kriaušės veislė

Vėlyva rudeninė kriaušių veislė, sukurta JAV. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, laikosi iki gruodžio mėnesio, o šaldytuvuose - dar ilgiau. Vaisiai gražūs, žalsvai geltoni, įsaulyje - raustelėję, stambūs (180-220 g), vienodo dydžio, netaisyklingos kriaušės formos, transportabilūs. Odelė vidutinio storio, minkštimas kreminės spalvos, sultingas, pusiau tirpstantis, šiek tiek aromatingas, salstelėjęs, skanus, granulių yra tik apie sėklalizdį. Vartojami švieži ir perdirbami. Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti - vidutinio augumo. Vainikai piramidiški, reti. Derėti pradeda 4-5-ais metais.

Veislė dera gerai, kasmet. Kryžmadulkė, žydi palyginti vėlai, geriausios veislės dulkininkės: 'Kliapo mėgstamoji,' 'Konferencinė', 'Mramornaja' ir kt. Atspari rauplėms ir rudajam puviniui. Ištverminga žiemą. Auginama įprastai, nuo stiprių vėjų apsaugotoje sodo vietoje, neįmirkusioje, derlingoje dirvoje. Į jos vainiką galima įskiepyti ir lepesnių veislių kriaušes.

Viena iš tinkamiausių auginti ir labiausiai paplitusių rudeninių kriaušių veislių Lietuvoje, vertinama dėl atsparumo ligoms ir šalčiams, kasmetinio derėjimo bei geros prekinės vaisių kokybės.

Alsa kriaušės veislė

Ši kriaušių veislė taip pat lietuviška. Kilmė Mičiurino žieminė berė ×Juozapinė + Baroninė + Madame Verte (žiedadulkių mišinys). Derėti pradeda šeštais metais, derlingi. Jauni dera kasmet, senesni - linkę pramečiuoti. Tinkamiausios dulkelinės-Aleksandrinė, Alka, Mlejevskaja raniaja, Pattenkriaušės.

Vaisiai patrauklūs, skanūs, transportabilūs, stambūs ar labai stambūs (200-250 g), plačiai kūgiški ar plačiai kriaušiški. Odelė skynimo brandoje gelsvai žalia, vartojimo -žalsvai geltona ar geltona, įsaulyje -raustelėjusi, taurelė rūdėta. Joje gausu stambių žalsvų ir rudų lenticelių. Minkštimas gelsvai baltas, pusiau tirpstantis, sultingas, salstelėjęs, aromatingas, su šiek tiek jaučiamu specifiniu kadagio prieskoniu. Alpink sėklalizdį nedaug granulių. Vartojami švieži ir perdirbami. Skinami rugsėjo pabaigoje, nuskinti laikosi 30-35 dienas.

Ši veislė atspari rauplėms ir rudajam puviniui. Vietai ir dirvai nėra reikli, todėl auginama įprastai.

Konferencinė kriaušės veislė

Vėlyva rudeninė kriaušių veislė, sukurta Anglijoje. Vaisiai skinami  rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Vartojami apie 30 dienų, šaldytuvuose išsilaiko 3-4 mėnesius. Vaisiai patrauklios išvaizdos, gelsvai žali, sunokę - geltoni, įsaulyje kartais rausvi, rūdėti, pailgi, butelio formos, vidutinio stambumo ar stambūs (120-200 g), nevienodo dydžio. Minkštimas gelsvai baltas su rausvu atspalviu, tirpstantis burnoje, labai sultingas, saldus, aromatingas, puikaus skonio, be granulių. Vartojami švieži desertui ir perdirbami. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3-4-ais metais.

Veislė dera gausiai, kasmet. Veislė dalinai savidulkė, jai būdinga partenokarpija (vaisių formavimasis be apdulkinimo); geriausios veislės dulkininkės: 'Kliapo mėgstamoji,' 'Patten', 'Mramornaja' ir kt. Vidutiniškai ištverminga žiemą. Atspari rauplėms ir rudajam puviniui. Reikli vietai ir dirvai.

Viena iš labiausiai paplitusių kriaušių veislių, vertinama dėl gausaus derliaus, atsparumo ligoms ir puikaus skonio vaisių.

Aluona kriaušė

Vėlyvoji rudeninė kriaušių veislė, sukurta Lietuvoje. Kriaušės skinamos rugsėjo pabaigoje, laikosi iki gruodžio pabaigos. Vaisiai gražūs, transportabilūs, stambesni už vidutinius, butelio formos. Geriausios veislės dulkininkės: 'Kliapo mėgstamoji,' 'Patten', 'Mramornaja' ir kt. Odelė žalsvai geltona, įsaulyje neryškiai raustelėjusi, rūdėta. Minkštimas gelsvai baltas, tirpstantis, aromatingas, saldus. Aplink sėklalizdį granulių nedaug. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi šaltoms žiemoms, atsparūs ligoms. Dera 5-6 sode augimo metais, nepramečiuoja. Vainikas piramidės formos, vidutinio tankumo.

Lukna kriaušė

Ši kriaušių veislė taip pat lietuviška. Kilmė Kliapo mėgstamosiossėjinukas Nr. 27-33 ×Espereno sviestinė. Derėti pradeda penktais metais, derlingi, dera kasmet. Tinkamiausios dulkelinės -Aleksandrinė, Kliapo mėgstamoji, Konferencinė, Patten kriaušės.

Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, stambūs (apie 180 g), apvalios kriaušės formos. Odelė geltona, įsaulyje -ryškūs raudoni dryželiai, išsiliejantys į raudonį. Poodinės lenticelės šviesiai rudos, ant pavienių vaisių pasitaiko rūdžių dėmelių. Minkštimas gelsvai baltas, tirpstantis, sultingas, saldus, aromatingas, su vos jaučiamu specifiniu kadagio prieskoniu. Aplink sėklalizdį nedaug granulių. Vartojami švieži desertui ir perdirbami.

Skinami rugsėjo mėn. antrąją dekadą, nuskinti laikosi apie 40 dienų. Gana atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Tačiau drėgną vasarą pavieniai vaisiai serga rauplėmis. Augintinos įprastai. Vietai ir dirvai reiklios. 2002m. įrašytos į tinkamiausių auginti sąrašą.

Žieminės kriaušių veislės

Alna kriaušė

Ši kriaušių veislė yra lietuviška, aut. A. Lukoševičius. Tai vėlyva rudeninė - ankstyva žieminė kriaušių veislė. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje. Laikosi iki sausio pabaigos. Vidutinė vaisiaus masė apie 130 g. Jie gražūs, odelė gelsvai žalia, minkštimas gelsvai baltas, saldus, sultingas, aromatingas, sviesto konsistensijos. Tinkamiausios dulkelinės -Aleksandrinė, Kliapo mėgstamoji, Konferencinė, Patten kriaušės. Derėti pradeda 3-4 metais, derlinga. Atsparios rauplėms ir puviniui, šalčiams. Tinka ekologiniam sodui.

Beloruskaja pozdniaja kriaušė

Išvesta Baltarusijoje, selekcininkės E. Sjubarovos ir  N. Michnevič. Latviai  Ogres sodininkystės stotyje nustatė, kad  šios kriaušės 1978/79 m. žiemą. neiššalo, pasiekus minus 46°C  šaltį. Medis vidutinio dydžio, vainikas plačiai piramidiškas, pradeda derėti greitai ir dera kasmet. Tinkamiausios dulkelinės -Aleksandrinė, Kliapo mėgstamoji, Konferencinė, Patten kriaušės.

Vaisiai skinami spalio pradžioje. Veda pastoviai, vidutinio didumo (110 - 120 g) apvalius vaisius, kurie nepūva, nerauplėja ar kitaip negenda ir laikosi iki vasario pabaigos, o šaldytuve - dar ilgiau. Kriaušės sultingos, saldžios, tirpstančios, granulių šiek tiek būna apie sėklalizdį. Tinka ekologiniam sodui.

Kriaušės genėjimas ir vainiko formavimas

Nuo teisingo kriaušės genėjimo priklausys derliaus kokybė, ligotumas, pramečiavimas. Pirmaisiais dešimt kriaušės augimo metų genėjimas naudojamas suformuoti vainiką. Optimalus vainikas kriaušei verpstės formos, nes iš laukinės kriaušės poskiepio auginama kriaušė mėsta turėti pagrindinį aukštą kamieną. Dažniausiai vainikas daromas iš trijų lygių šakų kurios išsidėsčiusios apie 80 - 100 centimetrų atstumu. Apatinės šakos prasideda apie 1 - 1,5 metrų aukštyje. Jos būna ilgiausios ir siekia 1,5 - 2 metrus. Ant žemaūgio cidonijos poskiepio paskiepytos kriaušės būna žemaūgės, apatinės šakos gali būtų 60 - 80 centimetrų aukštyje. Taip pat dažniausiai daroma verpstė su trumpesnėmis skeletinėmis šakomis.

10 metų baigiama formuoti verpstės formos kriaušė. Kriaušių veislės turi skirtingai augančias šakas. Jei šakos auga vertikaliai jas reikės atlenkti nes horizontalesnės šakos atlaiko didesnį derlių. Matoma daug stiprių vilkūglių kurių dalį reikia pašalinti, dalis verčiama vaisinėmis šakutėmis.

kriaušės geriausiai dera ant 2 - 4 metų šakučių. Nupjovus vilkūglį paliekant 2 - 6 pumpurus po kelerių metų susiformuos vaisinė šakutė. Tokios vaisinės šakutės stabdo naujų vilkūglių augimą, nes kriaušė skiria daugiau dėmesio ir maistinių medžiagų naudingoms šakutėms.

Kriaušių ligos

Labai dažnai kriaušių ligos yra neteisingos kriaušių auginimo agrotechnikos pasekmė. Baimė naudoti trąšas paskui atves prie ligų naikinimo cheminėmis priemonėmis. Kriaušės sunkiau perneša šalčius, nusilpsta per žiemą, sumažėja natūralus imunitetas ir kriaušės pasiduoda įvairioms ligoms. Taip pat apleidus vainiko formavimą ir genėjimą kriaušė gauna mažiau saulės ir susidaro sąlygos plisti ligoms.

Bene dažniausiai paplitusios kriaušių rudys. Pažeidžiami lapai, ūgliai, augalas silpnėja, mažėja vaisiai, augalas sunkiau peržiemoja, dažniau pramečiuoja. Ligą sukeliantys Gymnosporangium sabinae grybeliai turi tarpinį šeimininką - kadagius ( kazokinis kadagys). Šio kadagio ir kriaušės kaiminystė nepageidautina, nors išvengti sudėtinga nes sporos sklinda iki 300 metrų atstumu. Rydenį surenkam lapus, nupurškiam vario preparatais ir karbamidu, pavasarį karbamidas ir fungicidai.

Apie kriaušių ligas ir kenkėjus skaitykite straipsnyje "Kriaušių ligos ir kenkėjai"

Daugiau apie priemones nuo kriaušių ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

Kriaušių tręšimas

Nuo teisingo kriaušės tręšimo priklauso medelio sveikatra ir derliaus kokybė. Pagrindiniai mineraliniai elementai  reikalingi kriaušei yra Azotas, Fosforas, Kalis. Azoto trąšas kriaušė panaudoja lapams ir ūgliams. Esant nepakankamam kiekiui medis silpnai auga, šviesios spalvos lapai. Dažniausiai naudojamas perpuvęs mėšlas, žolės mulčius,  mineralinės azoto trąšos. Azoto perteklius kenksmingas augalui ir žmogui. Augalas visas jėgas skiria naujoms šakoms, pailgėja vegetacijos laikotarpis ir augalas blogai pasiruošia žiemai,  vaisiai lėčiau prisirpsta. Nuo azoto pertekliaus vaisiuose susidaro žmogaus organizmui pavojingi nitratai ir nitritai. Mineralinėmis azoto trąšomis tręšiama pavasarį.

Fosforas reikalingas augali vegetacijos pradžioje. Tręšiama superfosfatu rudenį ir pavasarį. Fosforo trūkumo požymis raudonuojantys lapų tarpugysliai. Dažniausiai naudojamos barstomos trąšos.

Labai svarbus mineralinis elementas kriaušės vystymuisi yra Kalis. Jis atsakingas už cukraus susidarymą nuo kurio priklauso pumpurų peržiemojimas ir vaisių skonis. Trūkumą signalizuoja lapų galų rausvėjimas ir vėlesnis sudžiuvimas.  Geriausia barstymui kalio magnezija, tręšimui per lapus kalio sulfatas.

Nuo mikroelemento boro trūkumo skeldėja vaisių odelė, vėliau įsimeta puvinys. Purškiama per lapus. Galima įsigyti Matrinal - B

Taip pat svarbūs magnio, mangano, cinko mikroelementai. Tręšiama per lapus. Preparatus galima įsigyti internetu paspaudus šias nuorodas. Manganas ir  Cinkas - Matrifruit. Trūkstant magnio ir mangano kurie atsakingi už fotosintezę prasideda lapų chlorozė. Magnis pateks per barstomą kalio magneziją.

MKDS preparatuose dažnai suderinami keli mikroelementai skirti padidinti natūralų augalų atsparumą. Išsirinkti ir nusipirkti internetu galima paspaudus nuorodą " Mikroelementai tręšimui per lapus" .  Mimox Zn naudojamas rauplių, chlorozės, deformacijos, baltų ir pilkų apnašų simptomų prevencijai.

Algis Mačiukas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.