Pinta tvora iš gyvų karklų

Iš gyvų gluosnių kamienų supinta greitai auganti gyvatvorė - egzotika ir pasididžiavimo objektas. Tačiau pintai tvorai reikia tam tikrų sąlygų ir nemažai priežiūros.

Gyvatvorės iš įvairių augalų plačiai naudojamos ir nėra jokia naujiena. Tačiau gyvatvorės iš gyvų augalų, kurių stiebai supinti tarsi pinučiai, pas mus retos, nors Skandinavijos šalyse, Šiaurės Amerikoje augalų ir eksperimentų mėgėjai tokias augina, pina iš jų tvoras, labirintus, netgi konstruoja skulptūras.

Gluosniai, žilvyčiai, karklai, blindės

Pintos tvoros formuojamos iš gluosninių (Salix) genties augalų, kurių Lietuvoje auga kelios rūšys. Šios genties augalai vadinami gluosniais, karklais, jų giminaičiai - blindėmis (Salix caprea), žilvyčiais (Salix viminalis). Šie medžiai ir krūmai svyrančiomis šakomis puikiai dera prie vandens, nors ne visi juos mėgsta dėl rudenį gausiai pabyrančių smulkių lapelių. Yra sukurta nemažai jų dekoratyvinių formų ir veislių, turinčių sidabrinio atspalvio lapelius, svyrančias šakas ir dėl šių savybių itin mėgstamų sodybose. Dar kitos gluosnių atmainos auginamos kurui kaip atsinaujinantis energijos šaltinis.

Lietuvoje auga daugiau kaip 20 gluosninių genties rūšių: tai blindė, žilvitis, virbis, karklas bei kiti. Tai vietinės rūšys, labai dažnos miškuose, kirtimuose, jaunuolynuose, paupiuose, drėgnose pievose. Gluosninių pumpurai anksčiausiai išsprogsta pavasarį, dažniausiai tai būna blindės. Visi šios genties augalai yra labai gyvybingi, greitai auga, gluosnių ir karklų lapai, žievė turi dezinfekuojančių ir gydomųjų savybių. Dėl greito augimo jie pradėti naudoti gyvatvorėms, supinant tarpusavyje liaunus krūmų kamienus. Supintų stiebų karklų gyvatvorė yra tanki, siaura ir dekoratyvi.

Gluosnių sodinukai gyvatvorei

Vilnietis Klaudijus pirmą kartą karklų tvorą aplink sklypą pasodino 2012 m. pavasarį. Iš Žemaitijos ūkininkų, auginančių karklus krepšių pynėjams, nusipirko kelis tūkstančius maždaug metro ilgio įmirkytų vytelių ir susodino juos prie ištemptų virvių. Tačiau, ar patirties trūkumas, ar itin nepalankus sausas pavasaris tvorą sudžiovino - dauguma karklų vytelių neprigijo. Tačiau vyras nenuleido rankų ir kitų metų pavasarį vėl sodino vyteles.

Antrą kartą vilnietis pirko stipriau įmirkytas vyteles. „Atsivežiau kone pilną mikroautobusą vytelių ryšulių ir sukišau jas iš trijų sklypo pusių. Ūgliai buvo 1-1,5 m aukščio, maždaug mažojo piršto storio stiebais. Sklypo plotas - 15 arų, taigi karklų tvora tęsiasi apie 150 metrų. Sodinau maždaug 6 ar 7 cm atstumais ir iš karto nupurškiau fungicidu nuo puvinio", - prisimena unikalios tvoros savininkas. Nuo gatvės pusės vyteles sodino dviem eilėmis, kitose sklypo kraštinėse karklai auga viena eile.

Jis sako, kad pirmaisiais metais labai svarbu daug laistyti, kad žemė visą laiką būtų šiek tiek drėgna.

Pirmųjų metų svarbą pabrėžia ir agronomas konsultantas Algis. „Gluosniai sodinami balandžio ir gegužės mėnesiais. Tik ką pasodinti jautrūs sausroms, todėl, jeigu nelyja, būtina nuolat laistyti. Taip pat pirmaisiais metais svarbu neleisti šaknų zonoje augti piktžolėms, kad šios neatimtų iš krūmų drėgmės ir maisto medžiagų", - perspėja agronomas.

Pirmaisiais metais po pasodinimo karklus reikia gausiai laistyti, šaknų zonoje neleisti augti piktžolėms.

Bendrieji priežiūros principai tinka visiems gluosniams. Bendras šių medžių ir krūmų bruožas - greitas augimas. Karklų tvorai reikia skirti nemažai laiko, tačiau mėgstantiems ir mylintiems augalus darbas malonus. Ypač graži tik ką nugenėta gyva gyvatvorė, taip pat žiemą, kai pliki karklų stiebai sudaro įdomų rezginį.

Kas pavasarį karklus rekomenduojama patręšti, kartą per metus nupurškti fungicidais nuo puvinio ir kitų ligų, du kartus per metus nugenėti. Per penketą metų augantys karklai pasiekia apie 2,5 m aukštį. Augantys karklai leidžia nemažai ūglių, kurių metinis prieaugis siekia iki 1,5 metro. Tad norint, kad tvora atrodytų tvarkingai, reikia genėti. Nugenėjus tenka surinkti šakas, sugrėbti lapus.

Pinta tvora

Augančių karklų stiebus galima supinti, stiebai, liesdamiesi vienas prie kito, ilgainiui suauga ir sudaro gyvą ir stabilią gyvų pinučių užtvarą. Kad tvora būtų stabili, reikalingas tam tikrą karkasas: vilnietis, auginantis karklų tvorą, nuo kas tris metrus įkastų stulpelių nutiesė tris linijas dvigubų sintetinių virvių. Jos yra 20 cm, 1 ir 1,5 m aukštyje. Tik pasodintų karklų stiebus jis perkišo per virves ir supynė.

Pinta žilvičių tvora. Kad netektų dažnai ravėti piktžolių, dirvos paviršių galima užkloti agroplėvele, užberti medienos žievių.

Tiesa, stiebai suaugo ne visur. Ten, kur augalai dažnai linguoja nuo vėjo, stiebai taip ir liko atskiri. Taigi tvoros atkarpoje, kuri yra vyraujančių vėjų kryptimi, šeimininkas stiebus surišo. Taip pavyko juos suauginti.

Karklų tvora rudenį ilgai išlieka žalia. Tik lapkritį ant žemės pažyra gausybė jų smulkių lapelių, greičiausia juos susiurbti lapų surinkėju.

Greitai augantys gyvatvorių augalai

Kurui auginamų karklų rūšys gyvatvorei netinka, tačiau kitų rūšių ir veislių karklai labai gera išeitis tiems, kam reikalinga greitai auganti gyvatvorė, kas nori atsitverti nuo gatvės dulkių. Karklai auga aštuonis ar net dešimt kartų greičiau nei kiti krūmai ar medžiai, beveik visi jie šviesamėgiai, atsparūs šalčiui ir jiems nereikia ypatingos priežiūros.

Karklus galima sodinti dviem arba trimis eilėmis, tarp eilių - kas 50 cm. Jeigu pirmaisiais metais juos nupjausite kone iki pat žemės, antraisiais metasi išaugs papildomų stiebų ir tokiu būdu įmanoma suformuoti ganėtinai tankią, nors ir platesnę, gyvatvorę. Jeigu karklų gyvatvorės nekarpysite, lankstūs augalų stiebai kryps link saulės. Ypač tai pastebima, jei gyvatvorė yra šešėlyje.

Karklai - greičiausiai būdas užsiauginti gyvatvorę. Kai prireikia greitai užaugančios gyvatvorės, lengviausia ją suformuoti būtent iš karklų. Tinka visų rūšių karklai, išskyrus sunkiai gyvašakėmis dauginamas blindes (Salix caprea), nors jos gyvatvorėms ir taip nenaudojamos, bei pilkuosius karklus (Salix cinerea).

Greitai augančios gyvatvorės sodinimas

Paprasčiausias sodinimo būdas - vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį iškasti apie 0,4 m gylio griovį ir pripilti durpių-komposto arba komposto-smėlio mišinio. Jeigu dirva pakankamai derlinga, užteks seklesnio griovio, tik dugną reikia supurenti kastuvu. Į griovį kas 20-30 cm susmaigstomos 25-40 cm ilgio karklų gyvašakės ir užžeriamos žeme taip, kad kyšotų tik 5-15 cm viršūnės. Dirva turi būti drėgna (laistoma, jeigu ilgiau nelyja). Per vasarą auginiai įsišaknija ir užaugina ūglius. Dauginant balandžio mėnesį, gyvašakės šaknijasi prasčiau. Kad krūmai sutankėtų, ūgliai rudenį arba anksti pavasarį nukerpami pusiau arba dar trumpiau. Kitais metais išaugę ilgi ūgliai vėl stipriai patrumpinami. Jeigu auginama laisva gyvatvorė, išgenimos tik sausos, silpnos ar labai sutankėjusios šakos, o taisyklingą gyvatvorę reikia papildomai karpyti 2 ar 3 kartus per metus. Nelaukite, kol gyvatvorė pasieks pageidaujamą aukštį, pradėkite genėti anksčiau, antraip ji bus reta, netaisyklingos formos. Jeigu karklai labai liauni, juos taip pat reikia stipriai apkarpyti.

Pintų karklų gyvatvorės būna dar tankesnės ir siauros. Tokiai gyvatvorei pirmamečiai ūgliai ne nukarpomi, o supinami vienoje plokštumoje. Vėliau karpomi arba įpinami į šalis augantys ūgliai, ūglių viršūnės toliau pinamos arba nukarpomos.

ASA.LT informacija