Įstatymo naujovės smulkaus ir vidutinio verslo subjektams

Lietuvos Vyriausybė savo veiklos programose vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių laiko smulkaus ir vidutinio verslo (toliau-SVV) plėtojimą bei darbo vietų kūrimą. Nenuostabu, kadangi būtent šiems verslo atstovams sunkiausiai konkuruoti su beveik jau monopolį įgijusiais dideliais verslo koncernais ar grupėmis. Todėl valstybės keliami prioritetai SVV tiesiogiai nulemti siekio skatinti ir vystyti šalies ūkį. Tuo tikslu Vyriausybė siekia gerinti teisinę bei ekonominę verslo aplinką, steigiamos ir remiamos institucijos, skatinančios verslo plėtrą, SVV įmonėms teikiama finansinė bei techninė parama. Smulkusis ir vidutinis verslas, dažniausiai, apibūdinamas, kaip verslo organizacija, kurios veikla orientuota į vietinę rinką ir kurioje dažniausiai dirba nedaug darbuotojų. Tačiau, skirtingose šalyse skiriasi smulkaus verslo sąvokos, nes kiekviena šalis sukuria savo apibrėžimą, įvertindama tautines, socialines ir ekonomines sąlygas. Iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, SVV subjektų samprata skyrėsi nuo kitų ES narių, tačiau Lietuvai tapus ES nare, valstybė įsipareigojo suvienodinti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintą SVV sampratą su ES įtvirtinta SVV samprata.

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo subjektus (toliau tekste - SVV) bei jiems taikomas valstybės pagalbos formas nustato LR Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros (toliau- LR SVVPĮ) įstatymas. Pagal LR SVVP įstatymą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas - labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė atitinkanti SVVPĮ 3 str., ar verslininkas atitinkantis SVVPĮ 4 str., sąlygas. Įmonė apibrėžiama kaip juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. O verslininkas kaip fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą).

SVVPĮ nustato šią, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, sampratą:

• Darbuotojų skaičius (Darbuotojų skaičius apskaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ir finansų ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.4-85/1k-052 patvirtinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų vidutinio sąrašinio metinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka (Valstybės žinios, 2003, Nr.23-977).
• Metinė apyvarta;
• Balansinis turtas.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektu, pagal įmonės tipą, gali būti uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ar ūkinė bendrija. O taip pat, fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

SVARBU. Nauja LR SVVPĮ redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. apibrėžia SVV subjektus, jiems taikomas valstybės paramos formas ir kitas šiam verslui svarbias nuostatas. O svarbiausia, SVVP įstatyme neliko nuostatos, draudžiančios riboti SVV subjektų galimybes gauti valstybės paramą pagal subjektų veiklos pobūdį. Iki naujojo SVV plėtros įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė buvo apribojusi remtinų veiklų sąrašą. Neremtinomis veiklos rūšimis buvo: Medžioklės, gaudymo spąstais ir medžioklės patirties skleidimo ir susijusių paslaugų veikla; Gėrimų gamyba; Tabako gaminių gamyba; Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas; automobilių degalų mažmeninė prekyba, Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimą; Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas; Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla; Nekilnojamojo turto operacijos; Teisinė veikla; Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla.

Tai reiškia, kad remiantis naujuoju LR SVVP įstatymu, visi SVV subjektai vienodomis sąlygomis gali naudotis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomomis valstybės paramos formomis (SVVPĮ 6 str.) t.y.:

1. mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos;
2. teisės aktų nustatyta tvarka finansinė parama: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų paskolų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti;
3. viešųjų paslaugų verslui teikimas verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas;
4. Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos formos.

Dar vienas svarbus valstybės žingsnis link Vyriausybės ir SVV subjektų darnaus dialogo-Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudarymas. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau - Taryba) yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų, siekiant užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų bei valstybės institucijų bendradarbiavimą. Pagal SVVPĮ numatyti šie patariamieji Tarybos įgaliojimai :

1. dalyvauti formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką Lietuvos Respublikoje;
2. teikti Vyriausybei ir už smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą atsakingoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių.

Tačiau, šiai dienai, ši patariamoji visuomeninė institucija, nefunkcionuoja. Be to, sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą ir sąmyšį tarp valdžios atstovų ir SVV subjektus atstovaujančių asociacijų, dėl to, kad tokios Tarybos įgaliojimai tik "popieriniai" ir iš esmės nesuteikia SVV subjektams (Tarybai) realios įtakos sprendžiant su SVV susijusius opius klausimus.

Teisininkė Renata Burbulienė © IĮ "Opinio iuris" vadovė.

Tel. 8656 77724, info@teisine-nuomone.lt

Išdėstyta informacija, nuomonė ir motyvai negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija.