Nelaimingų atsitikimų statyboje priežastys

• 
• 

Valstybinės darbo inspekcijos įmonių tikrinimo rezultatai, nelaimingų atsitikimų darbe statistika, aplinkybių ir priežasčių analizės duomenys rodo, kad mūsų šalyje statybos sektorius pasižymi prasčiausiais darbuotojų saugos ir sveikatos rodikliais.

Lietuvoje kas trečias darbe žuvęs ar sunkią traumą patyręs - statybos įmonės darbuotojas. Lietuvoje statybininkai darbe žūva vidutiniškai tris kartus dažniau negu Europos Sąjungos valstybėse.

Statyboje kur kas daugiau negu bet kurioje kitoje ekonominės veiklos srityje nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų.

2006 metais statybos sektoriuje įvyko 27 proc. mirtinų ir 31 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Žuvo 29, o sunkiai traumuoti 70 darbuotojų.

Per šių metų 6 mėnesius statyboje taip pat daugiau negu bet kurioje kitoje veiklos srityje žuvo darbuotojų - 10 (29 proc.) ir sunkias traumas patyrė 26 (36 proc.).

Kaip anksčiau, taip ir dabar nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta nedidelėse (iki 100 darbuotojų) įmonėse.

Dėl kritimų iš aukščio statyboje įvyksta apie 50 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Per 50 proc. sunkias ir mirtinas traumas patyrusių statybos darbuotojų darbo stažas įmonėje mažesnis negu vieneri metai - tai neturintys profesinių įgūdžių, reikiamai nemokyti darbuotojai.

Ypač didelis žuvusių neblaivių (52 proc.) darbuotojų skaičius rodo, kad statybos įmonių vadovai, darbų vadovai toleruoja darbo vietose neblaivius darbuotojus. Padažnėjo atvejai, kai pavojingus darbus atlieka, darbo įrenginius valdo sunkios girtumo būsenos darbuotojai (etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės, kai kuriais atvejais netgi 4 promiles).

Daugelyje statybos įmonių, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo, nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos klausimus dažnai užgožia pagrindinis tikslas - kuo greičiau atlikti darbus ir gauti priklausančius pinigus.

Labai vangiai mūsų šalies statybos įmonėse įsigali pagal Europos Sąjungos direktyvas parengti norminiai teisės aktai bei Europos valstybių praktika, kai visi statybos dalyviai - užsakovai, projektų rengėjai, rangovai, darbų vadovai vykdo jiems nustatytas pareigas planuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones statybvietėje, esant griežtam darbų koordinavimui.

Projektuotojai, rengdami statinio projektus, dažniausiai nesprendžia su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių klausimų, nurodytų statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas". Parengtuose statinio techniniuose projektuose nebūna pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies sprendimų, nurodytų minimo STR 36 punkte, kurie padėtų užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir tarsi duotų tinkamą toną darbams statybvietėje.

Užsakovai dažniausiai pasirenka tuos rangovus, kurie pasiūlo mažiausią statybos darbų atlikimo kainą, neatsižvelgdami, ar rangovas turi kompetentingus darbų vadovus, kvalifikuotus darbuotojus, ar jis sugebės užtikrinti tinkamą tvarką statybvietėje ir saugias darbo sąlygas. Viešuosius konkursus laimėjusios smulkios įmonės, vėliau atlikdamos darbus, pasiūlytą mažą statybos darbų kainą išlaiko nerengdamos privalomų įrengti kolektyvinių apsaugos priemonių (pastolių, apsauginių aptvarų, lipynių) ar neduodamos darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms vykdyti įmonės neretai samdo paslaugas teikiančias įmones, dažniausiai, darbdaviams tinkamai nereikalaujant, apsiribojančias formalios dokumentacijos rengimu, kuri neatitinka realios situacijos darbo vietose, mažai skirdamos dėmesio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolei bei kitų funkcijų, nustatytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose, vykdymui.

Du trečdaliai statybos įmonių neorganizuoja darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus statyboje, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr.1386 patvirtintame pavojingų darbų sąraše, mokymo, nustatyto Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Todėl per 50 proc. mirtinas ir sunkias traumas patiriančių statybos darbuotojų darbo stažas įmonėje nesiekia vienerių metų. Didžioji dalis mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų neturi profesinio parengimo ir įgūdžių, stokoja žinių apie profesinę riziką, suvokimo apie jų darbo vietose egzistuojančius pavojus, jų pasekmes ir apsaugos priemones.

Nelaimingų atsitikimų statyboje būtų mažiau, jei daugiau dėmesio darbuotojų saugos ir sveikatos ir statybos darbų organizavimo klausimams skirtų rangovų statybos darbų vadovai. Kaip rodo nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių analizė, darbų vadovai nevykdo norminių teisės aktų reikalavimų rizikos vertinimui, darbuotojų instruktavimui, saugių darbo metodų, saugos priemonių diegimui, teikiant prioritetą kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, neinstruktuoja darbuotojų apie konkrečiai situacijai būtinas taikyti saugos priemones, atsižvelgiant į rizikos pokyčius darbo vietose. Tuo pačiu metu vadovaudami darbams nevienoje statybvietėje, davę užduotis darbų vadovai sprendimus dėl darbų atlikimo metodų palieka priimti patiems darbuotojams, neturintiems pakankamai žinių, kaip saugiai atlikti darbus, ypač atliekamus aukštyje. Paliktiems be priežiūros darbuotojams susidaro sąlygos piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais.

Į naujai pakeisto ir nuo 2007-06-23 įsigaliojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnį įrašytos nuostatos, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais, o statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu.

Įsigaliojus šioms nuostatoms, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kontroliuoja, kaip projektuotojai statinio techniniuose projektuose, o rangovai darbų vykdymo projektuose sprendžia statybos techniniuose reglamentuose nustatytus su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius klausimus.

Europos Bendrijų Komisijos paskelbtoje 2007 - 2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijoje numatyta bendrą nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 27 valstybėse narėse iki 2012 m. sumažinti 25 procentais, gerinant darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą ir taip reikšmingai prisidedant prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos sėkmės. Šiam tikslui pasiekti vienu pagrindinių uždavinių siūloma užtikrinti gerą teisės aktų įgyvendinimą, siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę bei sveikatą, ir kartu užtikrinti vienodas sąlygas visoms didžiulėje Europos rinkoje veikiančioms įmonėms. Todėl sveikatos apsauga ir sauga įmonėse yra vienas svarbiausių Komisijos rūpesčių. Pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas, kad būtų įgyvendinama visuma priemonių, užtikrinančių aukštą teisės aktų laikymosi lygį, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse bei didelės rizikos - statybos, transporto sektoriuose.

Strategijoje taip pat akcentuojamas darbo inspekcijų vaidmuo siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai vykdytų savo pareigas. Darbo inspekcijos raginamos veiksmingai taikyti atgrasančias ir proporcingas sankcijas bei procedūras dėl sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimų nesilaikymo.

Atsižvelgdama į esamą darbuotojų saugos ir sveikatos būklę mūsų šalies statybos įmonėse, statybvietėse, Valstybinė darbo inspekcija kreipiasi į visus statybos dalyvius -užsakovus, projektuotojus, darbdavius (rangovus), darbų vadovus, darbuotojų atstovus, darbuotojus, kviesdama, kad visuose statybos veiklos etapuose labai atsakingai būtų vykdomi statybos bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai.

Savo ruožtu, Valstybinė darbo inspekcija ir toliau sieks didinti norminių teisės aktų laikymosi priežiūros veiksmingumą, skleis geros praktikos pavyzdžius, metodines rekomendacijas rizikai vertinti, prevencinėms priemonėms rengti.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis

VDI inf.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.