Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejones dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR'ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams.

Per pastaruosius  metus publikavome ne vieną straipsnį apie pastatų energinio efektyvumo lygį ir sąnaudas jam pasiekti:  „Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės", „ A klasė - ar pagal galimybes iškelta kartelė? Ką parodė metų praktika?", "A klasės projektui parengti naudojama apie 600 formulių" ir kt.

Minėtuose straipsniuose tiek mokslininkai, tiek projektuotojai ir statytojai sutaria ir skaičiavimais įrodo, jog iš esmės šiuo metu Lietuvoje sąnaudų atžvilgiu optimalūs pastatų energinio efektyvumo lygiai -  renovacijoje ir naujoje statyboje, atitinka B ir A klasę.

Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis -  tai energijos efektyvumo vartojimo lygis, užtikrinantis mažiausias sąnaudas, patiriamas per apytikrį pastato ekonominio gyvavimo ciklą, kuris skaičiuojamas 30 metų. Optimalios sąnaudos skaičiuojamos dviem būdais: finansiniu ir makroekonominiu. Į finansinius skaičiavimus įtraukiami reikalingi atitvarų apšiltinimo storiai, langai, durys, pastato inžinerinė įranga (šildymas, vėdinimas, vėsinimas, karšto vandens ruošimas) ir žiūrima, kokiems rodikliams esant pasiekiamos minimalios neatsinaujinančios energijos sąnaudos.

Makroekonominis skaičiavimas siejamas su pastato eksploatacijos metu į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiu, Lietuvoje jis netaikomas.

Šiuo metu pas mus galiojantys pastatų energinių klasių reikalavimai buvo apskaičiuoti remiantis 2012 metų sausio 1 duomenimis. Tuo metu tiek elektros, tiek šilumos energijos kainos buvo didesnės nei yra dabar, be to, buvo remiamasi prielaida apie energijos kainų didėjimą.

ES šalys narės pagal 2010/31/ES direktyvos reikalavimus kas penkeri metai privalo Europos Komisijai teikti ataskaitas apie pastatų energinio naudingumo reglamentavimą lyginant su minimaliomis optimaliomis sąnaudomis, priemonių poveikį bei optimizavimą.

Optimalių sąnaudų analizę rengusių KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkų dr. Edmundo Monstvilo ir dr. Karolio Banionio nuomone, analizė parodė, kad per penkerius metus statybinės medžiagos ir gaminiai brango iki 10 proc. (gerų šiluminių savybių langai netgi atpigo), atpigo šilumos ir elektros energija, tad darosi neracionalu ypatingai taupyti energiją, verčiant gyventojus statyti itin mažai energijos naudojančius pastatus, ypač daug investuojant į atitvarų apšiltinimą.

Dr. E. Monstvilo nuomone, šiandieniniai reikalavimai yra šiek tiek per griežti, pagal 2012 metų duomenis Lietuva pagal pastatų energinius efektyvumo reikalavimus yra panašiame lygyje kaip Austrija, Danija. Mokslininko nuomone, kai kurie reikalavimai A klasių pastatams turėtų būti žemesni, nes tiek verslas, tiek individualūs statytojai į energinį efektyvumą investuoja neproporcingai daugiau nei pagal dabartines energijos kainas galima investicijų grąža. Jo nuomone, turėtų būti leidžiamos didesnės sąnaudos pastatams šildyti, didesni kvalifikaciniai energijos naudojimo efektyvumo rodikliai, mažinamas rekuperatorių efektyvumo koeficientas, bet turėtų likti reikalavimai langų šiluminėms savybėms.

„Reikalavimai peržiūrimi, bet drastiškų pokyčių nebus"

Energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas, reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas".

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialisto Tomo Baranausko tvirtinimu, energinių klasių reikalavimai peržiūrimi kas penkeri metai ir 2017 metų pabaigoje buvo parengta nauja sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių studija - analizė.

„Skaičiavimai rodo, kad vienoms pastatų grupėms energinio efektyvumo lygis yra per aukštas, kitoms pastatų grupėms - per žemas, - sako specialistas. - Analizė rodo, kad energinio efektyvumo reikalavimai modernizuojamiems pastatams Lietuvoje yra žemoki, taip pat ir komercinės, mokslo, administracinės paskirties pastatams. O gyvenamiesiems pastatams atvirkščiai - lyginant su optimaliu lygiu, per aukšti. Tad išsikėlėme tikslą peržiūrėti visų paskirčių pastatų energinių klasių reikalavimus. Pakeitimų bus, bet aš manau, kad jie nebus labai reikšmingi ir kategoriški ar radikalūs".

Specialistas priminė, kad kiekviena ES šalis gali nusistatyti savus energinio efektyvumo reikalavimus, visoms ES šalims bendrų reikalavimų nėra, bet yra tikslas - energijos beveik nevartojantys pastatai. Lietuvoje jie apibrėžti kaip A++ energinės klasės pastatai. Minimalių optimalių sąnaudų lygis yra orientacinis rodiklis, rodantis, kiek pastatai orientuojami į vieną ar kitą efektyvumo pusę, galima 15 proc. paklaida į aukštesnį ar žemesnį energinio efektyvumo lygį.

Aplinkos minsiterijos specialisto teigimu, peržiūrint energinių klasių reikalavimus bus peržiūrėtos ir kitos praktikoje išryškėjusios normatyvų spragos. Planuojama, kad nauji reikalavimai bus patvirtinti iki 2018 metų galo. O tiems, kurie jau stato A+ ar A++ klasių namus, specialistas primena, kad įstatymas reikalauja, jog pastatas turi būti pastatytas pagal patvirtintą projektą: jei gautas leidimas statyti A+ klasės energinio naudingumo pastatą, vadinasi, toks ir turi būti pastatytas, nepaisant, kad ateityje reikalavimai keisis.

Danutė Ramoškevičiūtė, KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkų skaičiavimai, autorės nuotrauka