Nepriklausomybė - su saulės baterijomis
2009-11-04 10:20 Peržiūros : 2509 SpausdintiDaugiabučių namų modernizavimo programą parengusi šalies valdžia, anot mokslininkų, eina ne tuo keliu - per mažai dėmesio skiriama didinti energetinei nepriklausomybei.
Pasak Klaipėdos universiteto docentės Astos Lapinskienės, Europos Sąjunga įpareigoja iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. sunaudojamos šilumos ir elektros energijos. Iki 2010-ųjų turėtume sutaupyti 12 proc., tačiau net ir tai padaryti Lietuvai kol kas nerealu.
Nepaisant to, kad mūsų šalyje jau prabylama apie alternatyvią energiją, dėl lėšų trūkumo naujų projektų nebefinansuoja VšĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, rėmęs tokias technologijas.
"Vyriausybės atstovai neturi nė menkiausio supratimo apie tai, kiek galima sutaupyti naudojant alternatyvią energiją. Elektrą ir šilumą taupo net labai turtingos šalys. Vien tik verždamiesi diržus, bet nediegdami inovatyvių technologijų, mes niekada nieko neturėsime", - pabrėžė ji.
Nepriklausomas daugiabutis
Pasak daugiabučių namų renovacijos projektus rengiančio inžinieriaus Jurijaus Bachitovo, Šveicarijoje jau prieš du dešimtmečius buvo pastatytas pirmasis 100 proc. saulės energija aprūpinamas namas. Šį individualų namą statydama šveicarų kompanija "Jenni AG" norėjo apsidrausti ir įrengė tris saulės energija sušildomo vandens talpyklas vietoje vienos, todėl po žiemos atsiradus energijos pertekliui buvo įrengtas dar ir šildomas baseinas bei pirtis.
Šveicarijoje stovi ir pirmasis Europoje daugiabutis namas, naudojantis tik saulės energiją.
"Saulės energiją sukaupia 246 kvadratinių metrų saulės kolektoriais padengtas stogas, sujungtas su didele vandens talpykla. Iki 1989 metų nebuvo gerai žinoma, kad saulės energija gali patenkinti visus namo energetinius poreikius. Firma pastatė šį namą norėdama pademonstruoti minėtos koncepcijos įgyvendinimą.
Saulės energijos įranga sudarė apie 10 procentų visos namo pastatymo kainos, siekusios apie 7 milijonus litų. Namo nuomininkai niekada nemoka ir neturės mokėti sąskaitų už šildymą bei karštą vandenį. Saulės energija pakeičia apie 3000 litrų naftos, kuri būtų reikalinga apšildyti šiam namui. Namas gali būti šildomas ištisus metus, netgi tada, kai nešviečia saulė", - pasakojo J. Bachitovas.
Saulė nebūtina
Pasak J. Bachitovo, Šveicarijoje nedidelės individualiam namui skirtos SE kaitinamo vandens talpyklos kainuoja 15-20 tūkst. eurų, saulės kolektoriai - apie 6 tūkst. eurų. Tačiau Lietuvoje pagaminta tokia talpykla galėtų kainuoti triskart pigiau, nes ją nesudėtinga pagaminti.
"Šveicarijoje vykusio praktinio seminaro metu pranešėjai pateikė konkretų pavyzdį. Individualaus namo, skirto gyventi vienai šeimai, saulės kolektorius ant stogo sudaro 40-50 kvadratinių metrų. Stogas pastatytas 40-65 laipsnių kampu ir yra orientuotas į pietus. Karšto vandens talpykla yra 10 - 15 kubinių metrų, jos aukštis - 4 metrai, diametras - 2 metrai, optimalūs langai, efektyvus pastato apšiltinimas. Įrengti tokį namą papildomai kainuoja apie 25 tūkstančius eurų. Tokiame name galima pasiekti 100 proc. saulės energijos panaudojimą", - pasakojo jis.
Šveicarai jau gamina ketvirtos kartos saulės kolektorius - juose vietoje saulės kaitinamo skysto nešėjo vamzdeliuose naudojami polikristalai. Toks principas yra kur kas našesnis, nes užtenka tik šviesos, o saulė nėra būtina.
Anot J. Bachitovo, mūsų universitetuose atsiradus papildomam fotogalvanikos kursui, turėsime savų saulės kolektorių srities specialistų.
"Sukurtume papildomų darbo vietų, o gal net pradėtume gamyklinę gamybą savų saulės kolektorių. Juk kadaise Lietuva jau padarė didelį šuolį į priekį puslaidininkių srityje", - svarstė jis.
Brangūs - tik pirmieji
Pavyzdžių, kai naudojama alternatyvi energija, esama ir Lietuvoje. Pasak A. Lapinskienės, Nidos vidurinė mokykla šildoma naudojant oro šilumos siurblius. Alternatyvią energiją būtų galima panaudoti ir renovuojant senus bei statant naujus daugiabučius.
"Patenkinti visus namo poreikius mums gal ir būtų brangu, bet apie trečdalį į orą išmetamos energijos galėtume sutaupyti saulės energiją naudodami ruošti karštam vandeniui šiltuoju metų laiku. Kvartalai, nutolę nuo centro, dar galėtų turėti ir geoterminį šildymą. Šiluma į juos ateina ilgomis trasomis - vien jose energetiniai nuostoliai yra nemaži, jų įrengimas taip pat nėra pigus", - sakė A. Lapinskienė.
J. Bachitovo teigimu, saulės energiją namo poreikiams leidžiančios panaudoti technologijos nėra pigios - jos sudarytų apie trečdalį namo vertės. Vis dėlto, anot jo, brangus būtų tik pirmasis antrasis projektas, o kuo jų būtų daugiau, tuo pigiau kainuotų jas įdiegti.
"Berlyno senatas 1999 metais priėmė nutarimą 1 procentą naujų statybų kainos pervesti į saulės energijos fondą. Per porą metų buvo sukaupta tokia suma, kad nieko kaulyti nebereikėjo - patys save finansavo. Ir procesas vyksta - ten ant daugiabučių stogų tikrai teko matyti saulės kolektorių", - sakė J. Bachitovas.
Daugelis šalių sugeba pasinaudoti alternatyvia energija. Pavyzdžiui, Švedija naudoja bet kokį biokurą - atliekas, šiaudus, pjuvenas - ir apie 70 proc. energijos pasigamina iš alternatyvių šaltinių. Lietuvoje, anot mokslininkų, šiaudai paprastai apariami ir supūdomi, nors, išmokus juos panaudoti, galėtų patenkinti iki 15 proc. Lietuvos šilumos poreikių.
Danija naudoja vėjo energiją. Daugelyje šalių prie sodybų stovi mažos vėjo jėgainės. Jos, anot mokslininkų, galėtų patenkinti 15-20 proc. gyvenamųjų teritorijų, ypač nutolusių nuo miestų, poreikių.
"Kodėl mes gyvename kaip ubagai? Todėl, kad perkame kurą iš užsienio, mokame milijardus ir išleidžiame šiuos pinigus per skylėtus mūsų namus ir stogus į orą. Jeigu programų, remiančių inovatyvias technologijas, būtų daug, per dešimtį metų kurui išleistume tik trečdalį to, ką į orą išleidžiame dabar", - sakė mokslininkai.
Inovatyvių technologijų diegimą remiantys fondai, anot jų, yra reikalingi, nes orą už savo pinigus šildantys gyventojai tam sutaupyti nepajėgs.
"Iniciatyvų yra"
Valius SERBENTA, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius
Jei maksimaliai sumažintume tradicinės energijos poreikį, būtų šaunu. Tačiau neturime jokios patirties naudojant alternatyviąsias technologijas daugiabučių namų srityje. Yra tik pavyzdžių individualių namų srityje. Tačiau iniciatyvų jau yra. Birštono savivaldybėje kartu su Europos Sąjungos pagalba bei pasitelkus partnerius rengiamas demonstracinis projektas - bus modernizuota grupė daugiabučių namų, sykiu įrengtos ir saulės baterijos. Jos nuo pavasario iki rudens ruoš karštą vandenį. Taip pat žinau vieną projektą Vilniuje, kur patys būsto savininkai rodė iniciatyvą diegti naujas technologijas, parengtas jau ir techninis projektas, bet jis dar neįgyvendintas.
Yra parengtas naujas finansavimo modelis daugiabučiams namams modernizuoti - JESSICA. Būstų savininkai bus pakviesti rengti investicinius projektus. Viena iš remiamų priemonių - saulės baterijų, geoterminio šildymo, vėjo panaudojimo galimybės. Parama tokia pat, kaip ir kitoms efektyvioms energijos taupymo priemonėms - sienų apšiltinimui ir panašiai. Bus teikiamos lengvatinės paskolos su fiksuotomis 3 procentų metinėmis palūkanomis, taip pat - parama iki 15 procentų projekto vertės.
"Norima investuoti į saulės elektrines"
Gintautas JAKIMAVIČIUS, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėjas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus kainas, kuriomis nuo 2010 metų bus superkama elektros energija iš saulės (foto-) elektrinių, atsiranda vis daugiau norinčiųjų investuoti į šią sritį. Viena iš svarbiausių skatinimo priemonių yra finansinė parama tokioms investicijoms. Ją teikia Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Pagrindinis šio fondo lėšų šaltinis yra mokestis už aplinkos teršimą. 2000-2009 metais fondas parėmė 17 projektų statybas - hidroelektrinių, vėjo elektrinių ir panašiai.
2007-2013 metų laikotarpyje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonei "Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai" numatyta skirti 165 milijonus litų. Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus statyti vėjo elektrines, tam yra numatyta parama Kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje.
Mokslininkų siūlymus renovuojant daugiabučius namus įrengti saulės kolektorius vandeniui šildyti vasarą, o labiau nutolusiuose nuo šilumą tiekiančių bendrovių - ir geoterminį šildymą vertintume teigiamai. Pridėčiau ir galimybę virš plokščiastogių namų statyti vertikalios ašies vėjo jėgaines. Aišku, reikia patobulinti statybą reglamentuojančius teisės aktus.
"Reikia keisti vartojimo įpročius"
Asta ŠIDLAUSKAITĖ-VERBICKIENĖ, Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo skyriaus vedėja
Įsipareigojimas iki 2020 metų sutaupyti 20 procentų energijos Lietuvai iš tiesų yra didelis iššūkis, ypač ekonominio sunkmečio laikais. Tačiau dabar kaip tik geras laikas įsisąmoninti, kad energijos taupymas yra susijęs ne tik su didelėmis investicijomis. Vien tik racionaliai šeimininkaudami ir keisdami vartojimo įpročius galime sutaupyti 10 procentų ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažinti savo išlaidas nepablogindami gyvenimo kokybės.
Giedrė NORVILAITĖ
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!