Kokiais atvejais galima statyba miško žemėje?

2020-04-08 14:07   Peržiūros : 26284   Spausdinti

---

Klausimas: Turiu miško paskirties žemės regioniniame parke, sklypas rekreacinėje teritorijoje, turiu patvirtintą detalųjį planą. Ar sklype galima statyba? Registrų centras sklypo neregistruoja, sako, reikia sumokėti kompensaciją.

 

Atsako Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas

Statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje negalimos, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius: pavėsines, laipynes ir pan. (parengus ir suderinus reikiamus projektus).

Tad, jei turite patvirtintą detalųjį planą, kuriame numatomos statybos, pradėti statybas galėsite tik tuomet, kai pasikeisite žemės paskirtį iš miškų ūkio paskirties žemės. O tam, be kitų procedūrų,  reikia sumokėti paskaičiuotą paskirties keitimo kompensaciją arba įveisti naują mišką kitoje vietoje, jei nenorite mokėti pinigais.

Kokiais atvejais įstatymais numatyta galimybė pakeisti tikslinę žemės paskirtį,  išdėstyta LR Miškų įstatymo 11 straipsnyje. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis:

 

1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;

3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;

4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;

5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;

6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Jei Miškų įstatyme (ir Saugomų teritorijų įstatyme) numatyta galimybė pakeisti miško žemės paskirtį, dėl tolesnių veiksmų kreipkitės  į jūsų rajono Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinį padalinį - rajono žemėtvarkos skyrių.

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.