Nuo didžiulių išlaidų gelbsti malkos

Malkas savo daugiabučio katilinėje žiemą kūrenantiems kretingiškiams negresia daugelį krašto gyventojų gąsdinančios sąskaitos už šildymą. Jiems šildyti vieną kvadratinį metrą būsto kainuoja tik litą.

Toks lapuočių medžių malkomis šildomas gyvenamasis namas, kuriame yra net 32 butai, vienintelis ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Neįprastą šildymo būdą pasiūliusio Algimanto Morkeliūno teigimu, į tą vieną litą telpa visos išlaidos. "Mes ir malkas įsigyjame, jas skaldome, krauname į malkinę. Pinigų užtenka ir smulkiam įrangos remontui, katilinėje suvartojamai elektrai, vandeniui", - aiškino kretingiškis.

Šis Kretingos daugiabutis, kadaise buvęs šeimyninis bendrabutis, prie centralizuotų tinklų nebuvo niekada prijungtas. Sovietmečiu 2400 kvadratinių metrų ploto namas buvo šildomas akmens anglimis. "Katilinėje buvo įrengti "Universal" tipo katilai, kurie per šalčius kasdien surydavo po toną anglių. Vienam šildymo sezonui mums reikėdavo apie 150 tonų anglių. Kai gyventojai butus privatizavo, buvusi namo savininkė atsisakė tiekti kurą. Ir mes patys negalėjome tiek mokėti už anglis, todėl pradėjome ieškoti būdų, kaip kitaip šildytis", - prisiminė A.Morkeliūnas.

Dvi žiemas gyventojai sukosi kaip išmanydami. Vieni butuose įsirengė krosneles, kiti šildėsi elektra. Tačiau išvargę po sunkios žiemos kaimynai nusprendė įsirengti dujų generacinius katilus.

"Katilai kūrenami malkomis, iš jų gaunamos dujos, kurios ir šildo namą. Šis šildymo būdas nėra naujas. Lietuvoje yra daug nedidelių aštuonbučių, kurie taip pat šildomi. Tačiau tokio dydžio namas, kaip mūsų, malkas kūrena vienintelis. Nors šildyti vieną kvadratinį metrą kainuoja litą, sąnaudos galėtų būti dar mažesnės, jei daugiabučio būklė būtų geresnė. Reikia pakeisti kai kuriuos langus, remontuoti stogą", - sakė kretingiškis.

Jis pasakojo, kad pirmaisiais metais per šildymo sezoną prireikdavo 350-380 kubinių metrų malkų. Kai dalis gyventojų pasikeitė langus, buvo sutvarkytos namo sienos, malkų sąnaudos iš karto sumažėjo. Jų per šildymo sezoną bereikia 250-280 kubinių metrų, arba 20 didelių sunkvežimio priekabų.

Gyventojai pluša visuomeniniais pagrindais, patys ieško pigesnių malkų, patys jas pjauna, skaldo, sukrauna į malkinę ir jomis kas 2-3 valandas kūrena krosnis. Kas negali padėti, tie prisideda pinigais.

"Esame įsivedę patogią mokėjimo sistemą. Pinigus malkoms renkame kiekvieną mėnesį. Mokesčio dydis priklauso nuo buto dydžio. Nors mokestis nėra didelis, tačiau ir mes turime skolininkų. Daugiabutis nėra prestižinėje miesto vietoje, todėl ir gyventojų sudėtis labai įvairi. Tačiau pasibardami problemas išsprendžiame", - juokavo A.Morkeliūnas.

Vadinamosioms eksploatacinėms išlaidoms šio namo gyventojai papildomai skiria iki 50 centų už kvadratinį būsto plotą. Beveik visus darbus kaimynai atlieka organizuodami talkas.

"Šilumos tinklų tiekiama šilumos energija yra tris keturis kartus brangesnė nei ta, kuria šildome savo daugiabutį. Todėl, reikia pripažinti, kūrenti malkomis, nors sunkoka, kol kas apsimoka", - įsitikinęs kretingiškis.

Mindaugas MILINIS