Orinė šildymo sistema iš židinio

Židinio ugnies sušildytas oras gali šildyti ne tik erdvę aplink, bet ir kitas patalpas, jei į jas nuvedamas šiltas oras. Tokia sistema vadinama orine šildymo sistema, o jos šilumos šaltinis - židinyje degančių malkų skleidžiama šiluma.

Šildymas židinio oru

Šildymas oru nuo kietuoju kuru kūrenamų krosnelių, židinių ir židinio kapsulių turi du nemenkus privalumus - yra pigus ir nepriklausomas. Tačiau yra ir antra medalio pusė - oriniam šildymui įrengti reikalinga po namus išvedžioti ortakius, tą paprasčiau padaryti kol nėra apdailos, kol namas statomas. Sename pastate estetiškai paslėpti ortakius sudėtingiau. Antra, ortakiuose kaupiasi dulkės, kurios su išpučiamu šiltu oru patenka į patalpas, jas išvalyti gana sudėtinga. Jei orui nukreipti naudojamas ventiliatorius, jam reikalinga elektros energija ir jis veikia ne visiškai tyliai. Tačiau orinis šildymas itin naudingas kaip papildomas židinio šilumos panaudojimas, ypač kai židinys kuriamas ankstyvais rudens mėnesiais. Orinis šildymas gali būti ir pagrindiniu šilumos šaltiniu, tiesa, su viena sąlyga: jei namo šilumos nuostoliai nėra dideli, kitaip tariant, jeigu namas sandarus.

Židiniai su oriniu šildymu

Pagrindinis orinio šildymo sistemos principas - šilto oro padavimas į patalpas. Pasirinkus tokią sistemą savo namo patalpų šildymui, galima ją sutapatinti ir su patalpų vėdinimo sistema.

Ortakius galima montuoti nuo atviro tipo židinių (turi turėti dureles) ir nuo židinių - kapsulių. Galima juos išvedžioti ir nuo krosnelių, jeigu jos turi karšto oro kaupyklą-skirstytuvą arba tokia kaupykla padaroma.

Nuo židinio kapsulės nuvestais ortakiais sklindantis karštas oras per angas patenka į patalpas ir jas šildo. Ortakius nutiesti galima ir į antrą namo aukštą ar mansardą. Židiniais prekiaujančių įmonių atstovai teigia, kad oru galima apšildyti iki 150- 200 kv. m ploto namą,  kai vidutinis patalpų aukštis yra apie 2,5 m, nepriklausomai nuo patalpų skaičiaus. O viena krosnele be ortakių galima apšildyti tik vieną patalpą.

Kai kurie židinių specialistai mano, kad net tuo atveju, kai židinys yra ne pagrindinis šilumos šaltinis, o tik dekoratyvinis akcentas, verta išvedžioti ortakius, kurie būtų alternatyva ar papildomas energijos šaltinis. Palyginti su židiniu be ortakių, investicijos didėja maždaug 1 tūkst. eurų.

Krosnelė su ortakiais.

Statybos reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", nurodoma, kad „kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 kv. m vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo krosnis (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 252 skyriuje „Ugniakurų reikalavimai" patikslinta: „kietojo kuro ugniakurai - uždarojo ar atvirojo degimo krosnys, židiniai, viryklės - gali būti įrengti:

• visuose 1-5 aukštų visų tipų daugiabučių gyvenamųjų namų aukštuose;
• aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, tame tarpe bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte;
• bet kuriame vienbučio namo (pora, blokas) aukšte);

Krosnių montavimo ir įrengimo reikalavimai išdėstyti statybos taisyklėse ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės".

Kad dėl dulkių ir karšto oro nepajuostų vietos aplink oro išėjimo groteles, sienas reiktų padengti karščiui atspariais dažais arba tinku, kurių spalva nekinta aukštoje temperatūroje. Išeinančio karšto oro temperatūra gali siekti 60-70 laipsnių C.

Svarbu, kad į patalpą būtų tinkamas oro tiekimas - per pamate įrengtą orlaidę, ortakiu tiesiai po židiniu, ar iki ventiliatoriaus kameros, tinkama vėdinimo sistema, langai turėtų mikroventiliacijos funkciją.

Kokią rinktis židinio kapsulę

Renkantis židinio kapsulę nuolatiniam kūrenimui (patalpų apšildymui), visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą vienos malkų įkrovos (nurodoma kilogramais) maksimalų degimo laiką - turėtų būti 10 ir daugiau valandų. Daugelis šiuolaikinių kapsulių gamintojų nurodo, kad, priklausomai nuo įkrovos dydžio, įkrovos degimo laikas yra nuo 8 iki 14 val. (kūrenant malkomis arba pjuvenų briketais).

Degimo intensyvumas reguliuojamas paduodamo į degimo kamerą oro kiekiu. Tačiau lėtas degimas turi trūkumą: nesudegusios dervos nusėda dūmtraukyje, ant židinio stiklo ir vidinių paviršių, jas nelegva išvalyti, todėl kūrenti reikia gerai išdžiovintomis malkomis.

Ne mažiau svarbus parametras yra kapsulės svoris bei ketaus sienelių storis. Ketaus kapsulės yra patikimesnės ir labiau tinka pastoviam šildymui. Kuo storesnės sienelės, tuo didesnį kūrenimo ciklų skaičių atlaikys prietaisas ir tuo didesnė tikimybė, kad jo korpusas neįtrūks, susidarius pakuroje aukštesnei temperatūrai. Kai kurie kapsulių pardavėjai teigia, kad šiaurės šalyse gaminamų kapsulių ketaus sudėtis yra geriau pritaikyta nuolatiniam kūrenimui.

Jeigu pasirinksite kapsulę su antrinio degimo sistema, turėsite aukštesnį prietaiso naudingumo koeficientą - nuolatiniam kūrenimui šis parametras turėtų būti 70 ir daugiau procentų.

Be to, antrinio arba švaraus degimo sistema kelis kartus sumažina kenksmingų anglies dvideginio dujų išmetimą į aplinką.

Židinio kapsulės galingumo skaičiavimas

Visuotinai įsivyravusi nuostata, kad 1 kW kapsulės galingumo užtenka apšildyti 10 kv. m patalpos, kurios aukštis apie 2,5 m. Tačiau šildymo sistemų projektuotojai sako, kad nėra absoliučios taisyklės, kaip nustatyti teisingą ir būtiną galingumą. Galingumas priklauso nuo degimo kameros dydžio, taip pat nuo patalpų šiluminės izoliacijos lygio.

Vidutiniškai reikalinga 40 kcal/h šilumos energijos vienam kubiniam metrui gerai izoliuoto kambario oro (kai lauko temperatūra yra 0 laipsnių C). 1 kW atitinka 860 kcal/h, taigi perskaičiavus vertė bus apie 50 W/kub. m. Jeigu, pavyzdžiui, norėsite apšildyti gerai izoliuotas 150 kub. m  (10×6×2,5 m) gyvenamąsias patalpas, jums reikėtų 150 kub. m×50 W/kub. m = 7500 W arba 7,5 kW. Taigi 10 kW galingumo kapsulės tokiam patalpų tūriui visiškai užteks.

Ventiliatorius šildymui iš židinio

Ventiliatorius sklaidantis karštą orą parenkamas pagal dvigubą patalpų tūrį. Pavyzdžiui, jeigu patalpų tūris yra 350 kub. m, 350×2 =700, tai yra reikalingas ventiliatoriaus našumas bus 700 kub. m/h.

Paprastai vienai orinio šildymo sistemai montuojamas vienas ventiliatorius. Rečiau, kai reikalingas priverstinis karšto oro padavimas ne daugiau kaip į dvi atskiras patalpas, gali būti montuojami du nedidelio našumo (apie 100 kub. m/h ar mažesni) kanaliniai ventiliatoriai (kiekvienam kanalui atskirai).

Išskirtiniais atvejais, kai nepakanka vieno ventiliatoriaus našumo, montuojamas papildomas ventiliatorius.

Neverta taupyti ir pirkti pigių ventiliatorių ir ortakių. Visų pirma jie turi būti sertifikuoti. Reiktų atkreipti dėmesį, kokiam laikui ventiliatoriaus gamintojas suteikia garantiją. Jeigu tik metams, abejotina, ar tai bus geros kokybės prietaisas. Be to, ne visai kokybiški prietaisai dirbdami ūžia, todėl dažnai manoma, kad orinis šildymas yra triukšmingas. Kokybiški ventiliatoriai veikia tyliau.

Karšto oro išpūtimo vietos turėtų būti vėsiausioje patalpos dalyje, grotelės gali būti montuojamos tiek grindyse, tiek lubose ar pertvarose (priklausomai nuo to, kur slepiami ortakiai).

Židininio šildymo sistemos ortakiai

Renkantis ortakius reiktų atkreipti dėmesį į jų atsparumą temperatūrai bei šilumos izoliacijos sluoksnį. Ši izoliacija turi būti be akustinės plėvelės, kuri naudojama ventiliaciniuose ortakiuose garso izoliacijai, nes tokių ortakių darbinė temperatūra iki 140 laipsnių. Šildymo sistemos ortakiai turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 250 laipsnių karščio. Mažiau atsparių neverta pirkti. Ortakiai ir jų jungtys būtinai turi būti izoliuoti.

Šildymo sistemos ortakiai slepiami po apdaila.

Kai sistemoje nenaudojamas ventiliatorius, savaiminiam karšto oro pasiskirstymui gali būti naudojami ne apvalūs, o plokščios stačiakampio formos ortakiai - tokius paprasčiau paslėpti konstrukcijose.

Reiktų atkreipti dėmesį į ortakių ir židinio izoliacijai naudojamą karščiui atsparią vatą. Ji būna kelių tipų. Vatos kokybė priklauso ne tik iš kokios medžiagos ji pagaminta, bet ir nuo to, kaip aliuminio folija priklijuota prie vatos pagrindo. Jeigu naudojami paprasti klijai, jie gali neatlaikyti karščio, kuris susidaro židinio tūryje. Tokiu atveju dažniausiai klijai išdega, folija nukrenta (subyra) ir skleidžia nemalonų kvapą. Tokia vata pigesnė, tačiau gali neatlikti savo funkcijų. Keliais eurais brangesnės vatos aliuminio folija klijuojama cemento pagrindo klijais, kurie nebijo karščio.

Ortakiai turi būti kokybiškai izoliuoti, kad nuo karščio neatsiklijuotų izoliacinė vata.

Oro išmetimo angų grotelės turėtų būti reguliuojamos (panašiai kaip žaliuzės), kad būtų galima nukreipti didesnį karšto oro srautą į tą patalpą, kurią reikia greičiau prišildyti.

Akumuliaciniai dūmtakių žiedai

Kai kurie židinio kapsulių gamintojai papildomai šilumai sukaupti ir lėtam jos atidavimui naudoja keraminius akumuliacinius žiedus, kurie montuojami ant dūmtakio - plieno vamzdžio jungiančio kapsulę su dūmtraukiu. Žiedų viduje išmetamosios dujos juda spirale, įkaista, o iš lėto aušdamos atiduoda sukauptą šilumą. Tai leidžia efektyviau naudoti įrangos naudingumą ir mažinti kuro naudojimą. Keraminiai žiedai gana sunkūs - vienas sveria apie 30 kg.

Antrinio degimo dujos gali šildyti vandenį. Tam tikslui kapsulės viršuje gali būti montuojami plieniniai ritinio formos vandens šilumokaičiai, kuriuose yra dujų kanalai ir kuriais kildamos dujos  sušildo vandenį.

Geriausios malkos židiniui

Rekomenduojama kūrenti sausas (geriausia 15-20 proc. drėgnumo) lapuočių malkas, džiovintas ne mažiau kaip dvejus metus, dengtoje ir gerai vėdinamoje vietoje, arba pjuvenų briketus. Testavimo rezultatai parodė, kad kūrenant 25 proc. drėgnumo malkomis vietoj 15 proc., prarandama net pusė pakuros galingumo.

Didelio tankumo medienos (pavyzdžiui, ąžuolo) malkos dega ilgiau nei kitos, turinčios mažą tankį (eglės) malkos.

Židinys turi būti kuo arčiau dūmtraukio, o šiluma po patalpą  geriausiai paskirstoma tada, kai dūmtraukis yra namo centre.

Dūmų kiekis taip pat priklauso nuo medžio rūšies. Jeigu kūrensite drėgnomis, sakingomis (pušis, eglė) malkomis, kapsulės stiklas užsiterš kur kas greičiau, negu kūrenant sausomis lapuočių malkomis. 1 kub. m didesnio tankio medienos degdama išskiria didesnį šilumos kiekį nei 1 kub. m mažesnio tankio medienos.

Galima kūrenti ir pjuvenų briketais - pailginsite vienos įkrovos degimo (intensyvaus rusenimo) laiką. Yra ir medienos granulėmis kūrenamų židinių kapsulių. Turint tokią kapsulę ir granulių talpą, įkrovą užtenka papildyti kartą per savaitę.

Negalima kūrenti klijuotos medienos, plastmasės, gumos bei kitokių atliekų, smalingų pliauskų, mineralinio kuro (anglies ir pan.). Draudžiama naudoti kurui arba uždegimui cheminius produktus arba skysčius - alkoholį, aliejų, benziną, mazutą ir panašius.

ASA.LT informacija ir nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.