Jeigu bendrojo ir detaliojo planų sprendiniai prieštarauja vienas kitam, kuriuo vadovautis?

Klausimas: Kuriuo planu rengiant pastato statybos projektą vadovautis - bendruoju, parengtu 2013 metais, ar detaliuoju, parengtu 2009 metais (kuris iš dokumentų turi aukštesnę galią, kai jų sprendiniai skiriasi)?

Kokiu teisės aktu vadovautis, nustatant sklypo užstatymo intensyvumą ir tankumą? Kokia yra teritorijų planavimo dokumentų hierarchija?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Pagal klausime pateiktą informaciją, nagrinėjamoje teritorijoje galioja (nenurodyto miesto) bendrasis planas, parengtas 2013 m., ir (neįvardytas) detalusis planas, patvirtintas 2009 m. Pagal bendrojo plano sprendinius teritorijai numatytas užstatymo intensyvumas - 0,8, o užstatymo tankumas - nenumatytas. Detaliajame plane numatytas užstatymo intensyvumas - 1,33, o užstatymo tankumas - 0,36.

Kokių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais privalu vadovautis, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Paklausime nurodytu atveju reikėtų vadovautis 2009 m. patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniais, nes jis buvo rengiamas pagal rengimo metu galiojusius teisės aktus ir turėjo atitikti tuo metu galiojusių aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tarp jų - ir tada galiojusio bendrojo plano sprendinius.

Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 50 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis.

Sklypo užstatymo intensyvumas ir tankis nustatomi  pagal Teritorijų planavimo įstatyme pateiktas šių rodiklių sąvokas:

Užstatymo intensyvumas - visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

Užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, teritorijų planavimo dokumentų rūšys:

1. kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai;
2. specialiojo teritorijų planavimo dokumentai;

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami:

1. valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu);
2. savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai;
3. detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu).

Teritorijų planavimo lygmenys:

1. valstybės - planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
2. savivaldybės - planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
3. vietovės - planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai, detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai).

Teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šiame Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. „Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams".

Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose - ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.