Alpinariumo įrengimas ir augalai

Alpinariumo įrengimo principai ir taisyklės. Alpiniai ir kiliminiai augalai. Augalų ir akmenų kompozicijos.

Reta uolaskėlės rūšis (Saxifraga oppositifolia).

Kas yra alpinariumas

Alpinariumas yra apibrėžiamas kaip Alpių kalnų peizažo bei augmenijos imitacija, vieta, kur auga alpiniai augalai. Alpinariumai dekoratyvinėje sodininkystėje atsirado kaip spalvingo Alpių kraštovaizdžio su akmenimis ir augalais pamėgdžiojimas. Iš pradžių jie buvo įrengiami parkuose, botanikos soduose, vėliau paplito privačiose sodybose. Lietuvoje pirmasis alpinariumas buvo įrengtas 1936 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.

„Jeigu atidžiau pažvelgsime į natūralų kalnuotos vietovės peizažą ir ten augančius augalus, pastebėsime, kad ten nėra lygių plotų, dirva skurdi, dažniausiai žvyras su priemoliu, augalai su akmenimis tarsi varžosi dėl vietos. Tokiame plote neužsistovi vanduo. Vadinasi, įrengiant alpinariumą reikia sudaryti tokias pat ar kiek galima artimesnias kalnams sąlygas. Svarbu, kad sklype alpinariumui būtų parinkta aukštesnė drenuota vieta, sausamėgiai augalai.

Alpinariumo grožį kuria ne tik augalai, bet ir akmenys bei žvirgždas. Formuodami alpinariumą nepagailėkite storesnio sluoksnio žvirgždo, kuris bus geras drenažas ir tuo pačiu atliks utilitarinę funkciją - mažiau prisisės ir augs piktžolės, neleis užsistovėti vandeniui. Akmenys akumuliuoja saulės šilumą, jie turi savybę įšilti ir ilgai vėsti. Kai augalų šaknys yra greta akmenų, augalai jaučia didesnį komfortą, nes akmuo lėtai įšyla, bet lėčiau atvėsta, taip šaknų zonoje palaikoma tolygesnė temperatūra. Pavasarį, jei tik saulutės daugiau, prie akmenų esančios gėlės pradeda anksčiau vegetuoti", - savo patirtimi dalijasi gėlininkystės ūkio įkūrėjas Vladas Karpavičius.

V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkis prie Kauno, Garliavos seniūnijoje, skaičiuoja jau 27-us savo gyvavimo metus ir patyrusio gėlininko įžvalgomis verta pasitikėti. Beje, pasirinkus alpinariumams tinkančias daugiametes gėles, žydinčias skirtingu laiku, visą sezoną galima turėti efektingai atrodantį gėlyną. Net ir šaltuoju metų laiku alpinariumo plotas bus išvaizdus dėl akmenų.

Rudenį žydintys vėlyviai ir akmenys alpinariume. Alpinariumo žemę geriausia užberti smulkaus žvyro sluoksniu - taip sukuriamos kalnų sąlygos ir vaizdas.

Daug alpinariumo augalų rasite V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje, juos galima apžiūrėti prie šiltnamio įrengtame didžiuliame alpinariume.

Alpinariumas V. Karpavičiaus ūkyje.

V. Karpavičius sako, kad įrengiant alpinariumą svarbiausia padaryti nuolydį ir drenažą, kad augalų šaknys kuo trumpiau būtų šlapioje dirvoje. Juk nuo kalnų vanduo nubėga itin greitai. Taip pat svarbu, kad alpinariumo žemė nebūtų įmirkusi prieš užšalimą, pas mus dažnai pasitaikantys atodrėkiai ir besniegis šaltis alpiniams augalams gali būti pražūtingi. Natūraliose augimvietėse Alpių augalus žiemą dengia storas sniego sluoksnis. Lepesnius alpinariumo augalus jis rekomenduoja prieš žiemą uždengti taip, kad jų šaknų zoną pasiektų kuo mažiau vandens - tai gali būti stogelis iš kokios nors medžiagos, pavyzdžiui, polikarbonato. Alpiniams augalams kenkia ne šaltis, bet per didelė drėgmė. Nuo auginimo sąlygų priklauso ir alpinių augalų gyvavimo amžius, kai kurie dėl nepalankių sąlygų, žemės užmirkimo, nunyksta.

Alpinariumas mieste ir kaime. Vietos alpinariumui parinkimas

Alpinariumui įrengti parinkite nelygaus reljefo plotą. Jeigu sklype tokio nėra, kalno šlaitą imituojantį reljefą galima sukurti pripylus žemių ir žvyro, išdėliojus akmenis. Jeigu alpinariumo plotas nedidelis, jo viršaus nereiktų pernelyg iškelti. 5-6 kv. metrų alpinariumui pakanka, jei aukščiausia jo vieta bus iškilusi apie 60 centimetrų. Vietą reikia parinkti atvirą, su nuolydžiu į pietus arba pietryčius.

Nuolydis, drenažas ir smulkiais akmenėliais ar žvyru padengtas gruntas - svarbiausi alpinariumo įrengimo momentai.

Alpinariumo fone neturėtų būti daug margų augalų. Pats alpinariumas būna gana margas ir šalia spalvingų augalų dingsta natūralus akmenų grožis. Geriausia, jei alpinariumas įrengiamas šalia namo sienos, žalių krūmų ar vejos fone.

Alpinariumo vieta labai daug priklauso nuo konteksto - visos aplinkos, pastatų. Jei, pavyzdžiui, sklypas yra urbanizuotoje aplinkoje, apsuptas kitų sklypų ir namų, vietą alpinariumui geriausia parinkti kampe, prie sienos, nuošaliau, nes savo prigimtimi alpinariumas yra laukinės gamtos kūrinys, atsiradęs tarsi savaime.

Plotas prie namo sienos ir tvoros skirtas alpinariumui.

Nereiktų alpinariumo nukišti į sklypo užkampį ar sodo galą. Ši akmenų ir augalų kompozicija, nesvarbu, didelė, ar maža, turėtų būti sodo ar kiemo akcentas, matoma iš terasos, pavėsinės, nuo tako. Verta žinoti, kad tik nedaugelis kalnų augalų toleruoja ilgalaikį šešėlį, todėl vieta turėtų būti atvira ir gerai apšviesta.

Jei sklypą supa medžiai, miškas, alpinariumas gali būti tarsi akmeningas pomiškis, tokiu atveju užteks spygliuočių krūmų bei medžių su vienu kitu žydinčių daugiamečių gėlių kupstu.

Alpinariumas greta miško.

Nusprendus įsirengti alpinariumą labai svarbu atliepti kontekstą, aplinką, verta apsvarstyti, ar kalnuotos vietovės imitacija nebus svetima, ar akmenys derės prie pastato, bendro kraštovaidžio. Jeigu tai tipiška kaimo sodyba, gal geriau joje įsirengti tradicinių gėlių darželį aptvertą pinučių tvorele nei kurti kalnų landšaftą. Ne visada verta pasiduoti madai.

Kaimo sodyboje natūraliau atrodo pinučių tvorelė ir lovys su gėlėmis.

Apskritai alpinariumo įrengime reiktų vadovautis trimis principais: natūralumas, saikas ir suderinamumas su aplinka. Lietuvoje neteko matyti daug skoningai ir tinkamai įrengtų alpinariumų. Visa tai dėl to, kad kalnų peizažas nėra būdingas mūsų kraštui. Planuojant alpinariumą reiktų apsispręsti - ar slėpsime alpinariumo dirbtinumą ar jį eksponuosime. Pastaruoju atveju tai bus labiau akmenų ir augalų kompozicija, pernelyg nekopijuojant kalnų, tuo pačiu galima išvengti daugelio klaidų.

Nepretenzinga, neperkrauta mini kompozicija - alpinariumas su tufu.

Alpinariumo alternatyva gali būti alpiniai augalai, auginami tufo uolienos akmenyje ar gabale. Tufas yra akyta ir lengva vulkaninės kilmės uoliena, kuri laidi orui ir kurioje visiškai neužsilaiko vanduo. Tuo pačiu tufas atrodo egzotiškai, yra dekoratyvus. Rinkoje galima rasti dirbtinio tufo luitų, pritaikytų aplinkos dekoravimui ir augalų sodinimui.

Akmenys alpinariume

Labiausiai alpinariumui tinka vietiniai akmenys, tie, kokių yra apylinkėse, jie natūraliau įsilieja į aplinką.

Neretai Lietuvoje alpinariumams naudojami iš Lenkijos atvežti klintakmeniai, skalūnai, kurie yra dekoratyvūs, bet turi sluoksniuotą struktūrą. Jie nėra ilgaamžiai, greitai dūla, ypač, jei per juos nuolat teka vanduo.

Skalūno akmenys, baltas žvirgždas atrodo dirbtinai, tačiau, jeigu dera prie pastato, aplinkos, galimas ir toks sprendimas.

Akmenis alpinariume guldykite plačiausia puse, horizontaliai arba su nedideliu pakrypimu. Jie turi būti stipriai įtvirtinti žemėje, kad atrodytų lyg įaugę ir nepajudinami.

Paprasta ir skoninga: apylinkių akmenys ir bestiebių naktižiedžių (Silene acaulis) plotas.

Akmenys gali būti įvairaus dydžio ir formų, svarbu, kad neturėtų aštrių briaunų, į kurias galima susižeisti, ir kad jie būtų kuo natūralesni. Gražiai atrodo šviesiai rusvo atspalvio akmenys, granitas, smiltainis.

Rausvo smiltainio akmuo ir žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) 'Blue Carpet'.

Kaip sklype derinti akmenis, kaip sukurti jų kompozicijas, daugiau informacijos rasite straipsnyje „Akmenys sodyboje".

Alpinariumo augalai

Akmenys kuria amžinybės įspūdį, todėl dekoratyvus, skoningas alpinariumas labai pagyvina kiemo vaizdą. Gal todėl akmenų ir augalų harmoniją itin mėgsta japonai. Svarbiausi alpinariumo akcentai yra akmenys, augalai turi derėti su jais. Įrengiant alpinariumą ne taip svarbu sodinti būtinai tik kalnų augalus. Svarbiau, kad jie derėtų su akmenimis, jų neužgožtų. Tai žemos daugiametės gėlės, vienmečių gėlių geriau nesodinti. Jos nebūdingos kalnų augmenijai, kalnuose tik anksti pavasarį, kai dar yra drėgmės, žydi gumbinės ar svogūninės gėlės. Todėl anksti žydinčių svogūninių gėlių - žemaūgių tulpių, margučių, krokų, eritronių alpinariume gali būti.

Ankstyvosios žemaūgės tulpės.

Alpinariumui nereikia derlingos žemės, alpinariumo augalų nereikia tręšti azoto trąšomis. Geriausia tinka daržo žemė sumaišyta su smėliu, žvyru. Tarpus tarp alpinariumo augalų ir akmenų reikia užpilti smulkiais akmenukais, medžių žievėmis, tuo pačiu reiks mažiau ravėti.

Baltai žydinčių katilėlių (Campanula glomerata 'Bellefleur white') kupstas alpinariume.

Ką sodinti alpinariume? Renkantis augalus reikėtų žinoti keletą bendrų taisyklių ir kalnų augalų požymių. Tuomet išsirinksite teisingai. Taigi:

• Alpinariume nesodinkite aukštų augalų. Visus augalus sodinkite ne po vieną, o laisvų kontūrų grupėmis;
• Vasarą kalnuose drėgmės mažai, todėl ten auga daug augalų turinčių storus mėsingus lapus, kuriuose jie kaupia vandens atsargas. Tokius "savo kalnams" imkite neabejodami. Pavyzdžiui, tai gali būti perkūnropės, šilokai, karpažolės ir kt.;
• Prie akmenų dera augalai turintys pilkus ažūrinius lapus arba kontrastą sudarantys augalai purpuriniais lapeliais.

Priekyje - stambiažiedis plačiavarpis (Platycodon grandiflorus Hybrid.), gailiardija oranžiniais žiedais (Gaillardia 'Blazing Sun') ir raudonlapė acaena (Acaena inermis 'Purpurea').

Reti ir dekoratyvūs augalai alpinariumui

V.Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje rasite daugybę tradicinių daugiamečių augalų, tinkamų auginti alpinariume, tai daugiausia žemi kiliminiai, alpiniai augalai, turintys dekoratyvius lapus ir/ar žiedus. Kai kurie pas mus plačiai paplitę, pavyzdžiui, aubretės, kiliminiai flioksai, šilokai, perkūnropės (šilropės), šilagėlės, čiobreliai, uolaskėlės ir kt. Svarbu tai, kad šiame gėlininkystės ūkyje rasite ne tik mums pažįstamas ir įprastas tradicines šių gėlių rūšis, kurių pilni turgūs, bet naujausias veisles, kurios stebina dekoratyvumu ir neįprasta išvaizda.

Tarpus tarp akmenų gražiai užpildanti kurkulė (Paronychia kapela ssp. Serpyllifolia) turi pilkai žalius lapus ir gausiai žydi baltais žiedais.

Beveik visi alpiniai augalai mėgsta labai gerai drenuotą dirvą, iš kurios greitai nubėga vanduo, skurdų dirvožemį, jiems nereikia papildomo tręšimo, lengvai pakelia sausras. Kas 4-5 metus kai kurias daugiametes reikia atnaujinti, nes jos praranda savo dekoratyvumą. Dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Geriausia dauginti pavasarį dalijant augalo kerą.

Žydi levisija (Lewisia Longipetala-Hybr. Little-Series 'Little Peach'), dešiniau geltonuoja katilėlio (Campanula garganica 'Dickson's Gold') kupstelis.

Žydinčias daugiametes gėles alpinariume reiktų sodinti atsižvelgiant į akmenų spalvą, aukštį, žydėjimo laiką.

Ryškiai mėlynais žiedais žydi gencijonas (Gentiana Cultivars 'Luis Easy Blue').

V.Karpavičiaus gėlyne auginama daug tradicinių ir nemažai netradicių akmenų sodui tinkamų daugiamečių gėlių ir augalų, jų sąrašas - straipsnio gale.

Gegužę pražystančios ir ilgai žydinčios tradicinės baltažiedės aubretės (Aubrieta 'Alba').

Iš egzotiškų daugiamečių galima paminėti žydrūninę kraujažolę (Achillea ageratifolia), Montanos perluotį (Anthyllis montana 'Rubra'), originalią gvaizdės (Armeria juniperifolia) veislę 'New Sealand Form', kulkšnę (Astragalus angustifolius), pažeme besidriekiančią raganę (Clematis columbiana var.tenuiloba), pagalvėlės formos kupstą formuojantį edriantą (Edraianthus pumilo) ir daugelį kitų. Daugelis gėlių veislių ir varietetų išvestos neseniai, neturi lietuviškų pavadinimų, nėra iki galo išbandytos mūsų sąlygomis. „Aš pats daug eksperimentuoju, bandau, kai kurie augalai lepesni, o kai kurie puikiai išsilaiko. Stengiamės atrinkti tinkamus mūsų sąlygomis, nors žiemos ir nebūna vienodos. Tačiau bandyti vistiek verta, mylimi augalai atsilygina ypatingu grožiu", - sako gėlininkystės ūkio įkūrėjas ir puoselėtojas V.Karpavičius.

Alpinariumo įrengimas

Alpinariumui reikėtų skirti mažiausiai 8 kv. metrus. Šio ploto pakanka nedidelei augalų įvairovei ir keletui akmenų. Turint mažai vietos alpiniai augalai kartais išradingai sodinami tufo gabaluose arba iš durpių, cemento ir smėlio mišinio pagamintame lovyje, vadinamame hipertufu.

Alpinariumui skirtoje vietoje pašalinama velėna ir piktžolės, iškasama apie 0,5 m gylio dauba. Į ją pilamas skaldos ar žvyro drenažo sluoksnis, kurio storis priklauso nuo gruntinio vandens aukščio. Ant viršaus pilamas žvyro ar nedidelių akmenų ir žemės mišinys (30 proc. žemės ir 70 proc. akmenų). Vėliau sustatomi akmenys. Jie sustiprina nuolydį ar šlaitus, pagerina alpinariumo drenažą, suteikia šešėlį ir užuovėją augalams, palaiko drėgmę. Užpilamas 10 cm storio juodžemio sluoksnis. Įrengiama laistymo sistema ir apšvietimas. Prie alpinariumo galima įrengti terasas, jos padeda apsaugoti gruntą nuo išplovimo, o nuo šalia esančių takų ir laiptų patogu ne tik grožėtis augalais, bet ir juos prižiūrėti. Paskutinis alpinariumo įrengimo etapas - pasirinktų augalų sodinimas.

V.Karpavičiaus gėlyne auginamų kiliminių alpinariumo gėlių ir augalų sąrašas:

ASA.LT informacija parengta remiantis Vlado Karpavičiaus gėlininkystės ūkio specialistų patarimais, ASA.LT ir gėlininkystės ūkio nuotraukos