Vidaus durų pasirinkimas ir įstatymas

Vidinių durų pasirinkimas, stilius, medžiagos, teisingas durų angos matavimas, kaip patiems įsistatyti kambario duris.

Vidaus durų stilius

Vidaus durys name ar bute turi atitikti bendrą interjero stilių, tačiau interjero stilių galima priskaičiuoti per dešimt ar daugiau, o vidaus durys iš esmės būna klasikinės arba modernios, jų išvaizda dažniausiai derinama su grindų arba sienų spalva: pasirenkamas tamsesnis ar šviesesnis nei grindys ar sienos durų atspalvis, įstiklinta arba aklina varčia. Labai patogu, kad kai kuriuose durų salonuose - pavyzdžiui, „Geriausios durys", galima gauti durų spalvos pavyzdį, jį parsinešti į namus ir patikrinti, kaip tinka. Vidaus durys gali būti ir kontrastingos sienų ar grindų spalvai, gali būti spalvotos, tačiau tai gana retos išimtys, tokias duris paprastai projektuoja interjero dizaineriai.

Nors durų forma nekinta per amžius, tačiau jų įstatymo būdai įvairuoja. Naujiena yra vadinamieji vidaus durų monoblokai, kai durų konstrukcija tokia, kad varčią iš vienos sienos pusės galima sumontuoti lygiai su apvadais, apvadai savo ruožtu gali būti lygūs su siena, o tai reiškia nesuskaidytą ir vientisą vaizdą.

Monoblokinis durų montavimo būdas.

Dažnai durys taip montuojamos iš koridoriaus į kambarius, kad koridoriaus erdvė būtų vientisesnė.

Monoblokinės  medienos masyvo durys, kai varčia yra viename lygyje su apvadais. Varčios paviršius dekoruotas lazerine Hi Tech technologija.

Monoblokines duris koridoriuje galima montuoti atsidarančias į koridorių arba į kambarį, pastaruoju atveju tai bus vadinamasis atvirkštinis monoblokas. Tokie pat durų montavimo variantai galimi ir kitose patalpose, kur reikalingas kuo mažiau suskaidytų sienų vaizdas.

Durų medžiagos

Populiariausios yra įsprūdinės arba filinginės durys, kas reiškia, kad vidinis durų rėmas (karkasas) pagamintas iš klijuotos medienos tašų. Taip pat karkasas dažnai gaminamas iš MDF tašelių, užpildomas korio kartonu, putplasčiu ar kitomis lengvomis medžiagomis. Viršus dažniausiai dengiamas MDF plokšte, dažyta natūralios medienos lukšto faneruote, laminatu.

Dėl natūralaus paviršiaus populiariausios yra medienos lukštu dengtos ir dažytos (faneruotos) durys, vadinamos ekofaneruotės durimis. Jų išvaizda nesiskiria nuo medienos masyvo durų, tačiau jos daug lengvesnės, jų eksploatacija ir priežiūra paprastesnė. Faneruotų durų pasirinkimas didelis, kokybės ir kainos santykis optimalus, jos ilgaamžės, atsparios drėgmei, nenusidėvi eksploatacijos metu. Durų paviršius gali būti dengtas įvairių spalvų ąžuolo, pušies, uosio, riešutmedžio faneruote, varčia gali būti su stiklu arba aklina. Šios durys gaminamos įvairių stilių ir išmatavimų.

Vizualiai nuo medienos durų nesiskiriančios ekofaneruotės durys.

Laminuotos durys dengiamos dirbtine medžiaga - aukšto slėgio laminato plokštėmis, turinčiomis storesnę ar plonesnę laminato plėvelę. Storesnė aukšto slėgio laminato plėvelė atspari mechaniniam poveikiui, drėgmei, durys yra lengvos.  Gero ir kokybiško laminato išvaizdos durys gali imituoti medieną, laminuotos durys pigesnės nei faneruotos, o dėl lengvo valymo puikiai tinka biurams, poliklinikoms ar panašioms įstaigoms. Tačiau laminatas - dirbtinė medžiaga, namuose daugelis visgi pageidauja kuo natūralesnių  medžiagų durų.

Namuose jaukios ir šiltos bus ąžuolinės, uosio, pušinės durys. Durų salonuose yra didelis pušinių durų asortimentas - įstiklintų ir aklinų, ir, kas svarbiausia, galima rinktis iš daugiau kaip 10-ies spalvų, vien baltų yra keli atspalviai, su įvairiais varčios raštais. Pušines duris nesudėtinga atnaujinti, jų kaina kiek mažesnė nei faneruotų. Daugelį besirenkančių vidaus duris kamuoja klausimas, ar pušinės durys ilgainiui neišsikraipo?

Salone „Geriausios durys" pušinių durų asortimentas labai įvairus - nuo klasikinio iki super modernaus stiliaus.

Salono „Geriausios durys" vadovas sako, kad priklauso nuo to, ar patalpoje drastiškai kinta drėgmė. „Nėra namų, kur vidaus patalpų drėgmė šokinėtų nuo 20 iki 70 procentų, paprastai vidaus patalpose yra 40-60  proc. drėgmė ir ji svyruoja labai nedaug, todėl nereikia baimintis durų išsiklaipymo. Suprantama, vonios kambario duris geriau rinktis iš kitokių medžiagų".

Alternatyva medžio masyvo durims gali būti MDF plokščių durys, dažytos emaliniais dažais. Jos atrodo solidžiai ir prabangiai, nereaguoja į aplinkos drėgmės pokyčius, spalva neblunka nuo saulės. Kadangi dažomos emaliniais dažais, jų spalvų pasirinkimas yra iš visos RAL spalvų paletės - didesnis nei kitų durų.

Durų matmenys ir kaip teisingai išmatuoti durų angą

Labai svarbu įsidėmėti, kad durų angos išmatavimai ir durų matmenys - yra skirtingi dalykai. Durų matmenys visada matuojami išorinėje staktos pusėje.

Standartinis durų angos aukštis  yra 2060-2080 mm, plotis - 700-1000 mm. Gyvenamųjų kambarių durys neturėtų būti siauresnės nei 80 cm pločio, svetainės durys gali būti  90-100 cm pločio. Durų storis paprastai yra 40-75 mm,

Kad paprasčiau būtų orientuotis, „Geriausių durų" salone pateikiami angos ir varčios durų matmenys milimetrais, vieno modelio durys turi kelių matmenų variantus. Pavyzdžiui:

Renkantis vidaus duris atkreipkite dėmesį į priedus: ar bus reikalingos praplatinimo lentos - apvadai, kokie yra vyriai, galima rinktis įvairių tipų apvadus ir spynas. Vidaus durims verta pasirinkti vadinamąsias tylaus uždarymo spynas, kurios turi magnetinį liežuvėlį ir dėl kurio  durys pamažu ir tyliai priglunda prie staktos.

Vidaus durų montavimas

Gerai ir tvarkingai įstatyti duris užtruks 2-4 valandas. Mūsų statomų durų variantas pakankamai netipinis: pagamintos durys per ilgos angai, statome į angą, kurios plotis gerokai didesnis už varčios ir staktos plotį.

Prieš pradėdami patikrinkite komplektaciją, staktos ir varčios atitiktį durų angai

Bus reikalingi:

1. Pjūklas.
2. Plaktukas.
3. Aštrus kirvukas pleištams.
4. Ilgas ir trumpas gulsčiukas.
5. Kampų matuoklis.
6. Elektrinis gręžtuvas ir akumuliatorinis gręžtuvas.
6.1 - 14 mm,
6.2 - 10 mm,
6.3 - 10 mm grąžtas betonui,
6.4 - 1,6 mm medžio grąžtai,
7. Replės.
8. 1,6x32 apdailos vinys durų apdailos apkalai.
9. Montavimo putų balionas (1 vnt. vienerioms durims)
9.1 reguliuojamas putų purkštuvas
10. Silikonas pagal durų arba sienos spalvą.
11. Liniuotė ruletė.
12. Diskinis pjūklas pjaustyti kampams.
13. Atsuktuvas.
14. Kaltukas.
15. Medvaržčiai durų staktai (jei nesujungta gamykloje)
16. 6 įvarai staktoms 10x80-110

Durų staktos  surinkimas

Vertikaliąsias staktos dalis matuojame ir atpjauname atsižvelgdami į reikalingą varčios aukštį virš grindų. Rekomenduojamas aukštis gyvenamosiose patalpose nuo varčios apačios iki grindų 1 cm.  Staktos dalys sujungiamos savisriegiais (jei nebuvo sujungta gamykloje).

Darome pleištukus

Paprasčiausias būdas padaryti pleištukus  - iš sauso medžio tašelio (7x10). Pagal staktos plotį atpjauname ruošinius ir juos suskaldome kaladėlėmis. Kaltuku ar peiliu  nudrožiame iki reikiamo pločio.

Durų staktos įstatymas

Pleištais užfiksuojame viršutinę staktos  dalį taip, kad viršutiniai pleištai būtų horizontaliosios ir vertikaliosios staktos dalies sujungime.

Gulsčiuku išlyginame staktą, paruošiame apatinius pleištukus.

Siekiant užfiksuoti apatinę dėžutės dalį, pleištais išlyginame vyrių dalį, tikrindami gulsčiuku dviem kryptimis.

Išmatuojame atstumus dėžutės viršuje ir apačioje, įskaičiuodami 5 mm tarpui tarp staktos ir varčios. Pavyzdžiui, varčia 900 mm, tai atstumas turi būti 905 mm.

Staktos prisukimas

Duris galima įstatyti neprisukant staktos prie sienos, o tvirtinant montavimo putomis. Jei durys bus dažnai naudojamos, yra didelė išsikreivinimo tikimybė, todėl verta duris prisukti. 10 cm nuo viršaus, 1 metras nuo viršaus ir 10 centimetrų nuo apačios daromos skylės staktų įvarams (10 mm x 80-110 mm). Skylės daromos pačiame staktos viduryje. Pirmiausia gręžiama 14 mm skylė apie 15 mm gyliu. Kiaurai staktą pragręžiame 10 mm grąžtu medienai. Galima gręžti ir betoniniu, tačiau jis išlaužys medį išeidamas iš staktos.

Pirmiausia išgręžiame skylę betoniniu 10 mm skersmens grąžtu viršutinės vyrių staktos kampe.

Įkalame staktos įvarą, jį stipriai prisukame. Vėl patikriname staktą su gulsčiuku panaikindami galimus nuokrypius, gręžiame ir pritvirtiname apatinį vyrinės staktos kampą.

Ties vidurine skyle įdedame paruoštą pleištuką, kuris neleis išlinkti staktai sukant ankerį.

Matuojame staktą gulsčiuku ir tokia pat tvarka - nuo viršaus į apačią ir centre, prisukame staktos dalį, kurioje bus spyna.

Varčios įstatymas

Pakabiname varčią, patikriname, ar lygiai užsidaro durys. Varčią galima reguliuoti reguliuojant vyrius. Vyrius reguliuojant duris galima pakelti, nuleisti, pritraukti.

Šių vyrių apatinės dalies reguliavimo anga duris nuleidžia, ant viršutinio vyrio lygiagrečiai varčios krypčiai duris pritraukia, kitoje pusėje anga duris pakelia.

Mūsų atveju reikėjo sumažinti varčios ilgį, geriausia tai daryti nupjaunat apačią. Pažymine pjūvio liniją, pjauname smulkiadančiu pjūklu, nupjovę šlifuojame 100 grūdėtumo šlifavimo popieriumi.

Nuvalome angą, kad nebūtų dulkių - galima panaudoti purkštuką su vandeniu.

Apdailos uždėjimas

Vienoje durų pusėje dedame apdailą iš apvadų. Yra kelių rūšių apdailos: iš karto su durimis, įstatoma į specialiai paruoštus griovelius ir klasikinė prikalama apdaila.

Apdailos juostas išmatuojame taip, kad liktų 10 mm nuo krašto. Pirmiausia paruošiame vertikaliąsias šonines juostas.

Jungimo su viršutine juosta kampą geriausia atpjauti diskiniu kampinio pjovimo pjūklu. Jo padarytas kampas būna idealus. Nesant galimybių įsigyti ar išsinuomoti šį pjūklą, galima nupjauti rankiniu pjūklu, atmatavus 45 laipsnių kampą kampine matuokle.

Juosteles pridedame prie staktos, pragręžiame skylutes 1,6 mm skersmens grąžtu ir prikalame 1,6x32 mm apdailos vinimis. Prikalami viršus ir apačia, po to kas 30-40 cm įkalamos vinys centrinėje apdailinės juostos dalyje. Vinukai kalami apie 1 cm nuo juostos krašto.

Atmatuojame viršutinės juostos ilgį, atpjauname ir prikalame. Gražiau atrodys, jei viršutinius kampus pritrauksime prie vertikaliųjų apdailos juostų. Tam viršutinės juostos krašteliuose pragręžiame skylutes, pro kurias į vertikaliąsias juostas įkalsime vinukus.

Vidinės durų apdailos montavimas

Jei durys statomos didesnio nei staktos plotis angoje, tai apdaila atskirai atmatuojama ir pjaustoma. Pirmiausia atmatuojama, kokio pločio juostelė nus reikalinga. Imame plotį, kad liktų 1 cm nuo varčios krašto.

Nuo apačios į viršų užpildome angą montavimo putomis. Naudojamos mažai išsiplečiančios montavimo putos (30-40 proc). Geriausia naudoti profesionalią įrangą, kuria galima reguliuoti pūtimo slėgį. Mažesnius plyšius užpildant nustatomas mažesnis slėgis, didesnius - didesnis. Montavimo putos išpučiamos tiesiai ties staktos viduriu.

Naudojant neprofesionalią įrangą (pučiant per nereguliuojamą vamzdelį), ant durų patekusios montavimo putos gali pažeisti apdailą, todėl galimo kontakto vietą verta apklijuoti dažymo juostele.

Pirmiausia užpildomi vertikalieji plyšiai, uždedamos vertikaliosios apdailos juostos.

Atmatuojame ir atpjauname viršutinę apdailinę juostą. Įpurškiame montavimo putas ir prikalame apdailinę juostelę.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.