Abrazyviniai diskai

Abrazyvinis (nuo lot. abrasio - nugramdymas) diskas skirtas tiksliam ir kokybiškam įvairių formų pjovimui iš plieno, ketaus, spalvotųjų metalų lydinių, plytų, šiferio, keramikos, gipso kartono, marmuro, granito, akmens ir betono. Tereikia turėti tik nešiojamas pjovimo stakles arba kampinio šlifavimo įrankį. Kadangi disko sukimo greitis yra didžiulis, tik kokybiškas produktas užtikrins saugų darbą.
Namų sąlygomis naudojamas abrazyvinis diskas paprastai yra nuo 100 iki 500 mm (jei naudojamas kampinio šlifavimo įrankis, disko skersmuo neturėtų viršyti 230 mm) skersmens ir nuo 1 iki 5 mm storio, užmovimo skylės skersmuo - 22 arba 32 mm.
Abrazyvinis diskas, lyginant jį su deimantiniu, turi du privalumus: 1) dirbant nebūtinas aušinimas vandeniu, nes temperatūra neviršija 70-80°С, 2) abrazyvinis diskas neatbunka. Jis, mažėjant skerspjūviui, nuolat „pasigalanda". Dirbant abrazyviniais diskais visada pasipila kibirkštys, bet jos yra per mažos, kad galėtų užgauti arba apdeginti.

Disko darbui įtakos turi jo greitis ir judėjimas. Ant disko arba ant etiketės būtinai turi būti nurodytas maksimalus leidžiamas sukimosi greitis. Rusijoje gaminami diskai dar papildomai nudažomi skersmens juostomis: geltona (60 m/s), raudona (80 m/s) arba žalia (100 m/s).
Judėjimas turi būti nuo 0,2 iki 0,8 m/min. Jei diskas juda lėčiau negu 0,2 m/min, padidėja pjūvio temperatūra, metalas „dega" ir jį tenka gesinti. Jei judama daugiau kaip 0,8 m/min, net jei procesas nereikalauja papildomų fizinių jėgų, abrazyvo dalelytės pradeda per greitai „byrėti" iš disko ir dėl intensyvaus metalo kaitimo diskas gali užstrigti, sugadindamas šlifavimo įrankio variklį.
Pjaunamo metalo storis neturėtų viršyti 15 proc. disko skersmens. Jei dirbama nepaisant šios taisyklės, metalas „deginamas", sumažėja disko ištekliai ir darbo našumas.
Abrazyviniai diskai yra elastingesni už deimantinius, tačiau jie turi ir mažiau išteklių. Jei pjauti medžiagas tenka tik kartais, tam puikiai tiks abrazyvinis diskas. Kas kita, jei pjovimas yra kasdienis užsiėmimas. Vertėtų įsigyti deimantinį diską. Tiesa, nekalbame apie metalų pjovimą, nes šioje srityje abrazyvinis diskas konkurentų neturi.
Prieš pradedant dirbtų vertėtų dar kartą perskaityti kampinio šlifavimo įrankio instrukciją, o vėliau, siekiant išvengti traumų, jos laikytis.

Kelios taisyklės renkantis abrazyvinį diską

Patikrinkite, kad diskas nebūtų deformuotas, o paviršiuje nebūtų įskilimų ar nuoskilų. Pageidautina, kad ant disko nurodytas maksimalus leidžiamas sukimosi greitis būtų ne mažesnis negu kampinio šlifavimo įrankio.
Atminkite, kad pjaustant naudojama tik 2/3 abrazyvinio disko skersmens.
Nerekomenduotina diską tvirtinti prie kampinio šlifavimo įrankio, jei jis neturi sustiprinamojo elemento.
Mažesniu disku lengviau pjauti ir mažiau šiukšlių, bet ir nusidėvėjimas didesnis.

Praktiniai patarimai

Naują diską reiktų bent 5 minutes pasukti tuščia eiga, mat transportuojamas jis galėjo būti sutrenktas, dėl to korpuse galėjo atsirasti įtrūkimų ir dirbant iš jų pasipiltų smulkios nuolaužos. Nuolat naudojamas diskas mažėja, todėl po daugkartinių naudojamų sumažėja ir pjovimo gylis.
Aušinimas vandeniu naudojamas labai retai, tačiau, kad jis būtų efektyvus, disko sukimosi greitį reiktų sumažinti 30-50 proc.
Reikia įtvirtinti tik vieną pjaunamo metalo pusę, nes kaisdamas jis deformuojasi ir diskas gali įstrigti. Pjaunat storą virbą, disko greitį, kai pjūvis pasiekia vidurį, reiktų sumažinti 15-20 proc. Vėliau jį vėl galima padidinti.
Abrazyvinius diskus reiktų saugoti sausoje vietoje.