Kodėl vieni stato, o kiti perka nepakankamai izoliuotus nuo triukšmo butus?

Į klausimą, ar žmogaus girdimo garso poveikis gali būti įvertintas kaip nepageidautinas ir apibūdintas kaip triukšmas, ne visada įmanoma duoti vienareikšmį atsakymą. Tik žmogaus pojūtis, arba su juo susietas psichologinis rodiklis, yra tikrasis triukšmo įvertinimas. Tačiau apsaugos nuo triukšmo srityje vadovaujamasi fizikiniais garso rodikliais ir būtent jų vertės yra įteisinamos standartais arba techninių reikalavimų reglamentais.

Statybos produktų direktyvoje (SPD) 89/106 EEC yra išaiškinti visi rodikliai, naudojami esminio reikalavimo "apsauga nuo triukšmo" aprašymui ir nurodyti standartai, kuriuose pateikti taikomų rodiklių apibrėžymai, jų matavimo ir skaičiavimo metodai. Pagrindiniai rodikliai yra garso slėgio lygis, naudojamas gyvenamosios aplinkos triukšmo aprašymui, garso galios, lygis naudojamas įrenginių (tame tarpe buitinės technikos) spinduliuojamojo triukšmo aprašymui ir garso izoliavimo rodiklis, naudojamas išreikšti atitvarinių konstrukcijų sugebėjimą nepraleisti arba silpninti triukšmą.

Garsiniai trukdžiai erzina žmogų ir dažnai gali sukelti depresinę elgseną. Norint poilsio arba miego laikotarpyje apsisaugoti nuo nepageidaujamų garsinių trukdžių stengiamasi, kiek įmanoma pigiau, pagerinti garso izoliavimą, pvz., įstatant garsą izoliuojantį langą, duris arba gerinant sienų konstrukciją. Žmogaus pojūtis vienodo intensyvumo garsui yra paprastai stipresnis, kai triukšmą sukelia pačio žmogaus veikla. Todėl Europoje griežčiausi reikalavimai yra nustatomi santechninių įrenginių, būtent tualetų ir vonių, garso izoliavimui nuo miegamųjų kambarių.

Tikėtina, kad gera akustinė aplinka gali būti pasiekta, kai naudojami statybinių konstrukcijų elementai turės aukštą oro ir smūgio garso izoliavimą. Statinio atitvarų, skiriančių dvi patalpos, arba statinio fasado oro garso izoliavimas gali būti apibūdintas garso sumažėjimo (izoliavimo) koeficientu, kuris priklauso nuo dažnio. Praktikoje, norint supaprastinti garso izoliavimo reikalavimų išraišką, nustatomos svertinės vienparametrinės vertės - taip vadinamas garso izoliavimo rodiklis.

Siekiant realiai padėti žmogui apsaugoti savo gyvenamąją aplinką nuo ramiai gyventi trukdančio triukšmo, reikia mokyti, kaip atlikti garso izoliavimo priemonių įgyvendinimą, arba imtis tam tikrų iniciatyvų, kad situaciją pagerintų padidinto triukšmo kaltininkai. Europos valstybių patirtis rodo, kad gyventojams padeda ne patarimai, kaip pačiam pasirinkti tinkamas medžiagas ir atlikti savo bute triukšmą izoliuojančių priemonių įgyvendinimą, bet objektyvia ir aiškia forma pateikta informacija apie visų buto atitvarinių konstrukcijų oro ir smūgio garso izoliavimo rodiklius.

Planuojant gyvenamojo namo statybą arba buto renovaciją, dažnai jo projekte "užmirštama" numatyti garso izoliavimo reikalavimų vykdymą, nes tai leidžia atpiginti statybą ir gauti didesnį pelną. Tuo pačiu metu užmirštama paklausti būsimų butų pirkėjų, gal jie sutiktų brangiau mokėti už akustinį komfortą.

Triukšmo izoliavimo ribinių rodiklių vykdymas dar negarantuoja pageidaujamo gyvenamosios aplinkos akustinio komforto, nes iki 90-jų metų statybos normos buvo sudarytos pagal socialiai remiamos statybos požiūrį. Šiandien komercinio būsto rinka reikalauja tokių garso izoliavimo rodiklių normų, kad butų vartojamoji kokybė pagerėtų ir tenkintų įvairių parametrų ir komforto poreikius. Aišku, kad taikant statybose vienodas garso izoliavimo rodiklių vertes, neįmanoma gyventojams suteikti teisės pagal savo finansinius išteklius pasirinkti gyvenimo, darbo ir poilsio akustinio komforto sąlygas.

Dabar Europoje išleidžiami akustikos vadovai, kurie garso izoliavimo rodiklių reikalavimus skirsto pagal garso klasės. Šiaurės valstybėse taikoma keturių "A (aukščiausia), B, C ir D (žemiausia)" klasių sistema. Apsauga nuo vidaus triukšmų pasiekiama statinio išplanavimu bei tinkamų atitvarinių konstrukcijų pagal reikiamus garso izoliavimo rodiklius panaudojimu. Analizuojant buto nuo kito buto arba laiptinės oro garso izoliavimo reikalavimus, mažiausias leidžiamas rodiklis yra lygus 55dB "C" klasei ir 58 dB "B "klasei. Palyginimui dabar Lietuvoje galioja 52 dB reikalavimas. Smūgio garso izoliavimui tarp buto ir virš jo esančio buto arba bendro naudojimo patalpų didžiausias leidžiamas rodiklis yra 58 dB "C" klasei ir 53 db "B" klasei. Lietuvoje kol kas galioja 60 dB reikalavimas.

Kartais atrodo, kad pakanka tik pastoviai aiškinti gyventojams ir pirkėjams apie projektavimo, kuris ignoruoja apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, pasekmes. Tačiau savivaldybės ir statybos inspektoriai mano, kad netgi žinant apie pasekmės, firmos vis tiek statys ir gyventojai laisvanoriškai pirks triukšmingus butus su nepakankamu garso izoliavimu. Ieškant atsakymo, kodėl vieni stato, o kiti perka nepakankamai izoliuotus nuo triukšmo butus, mes turime suprasti tokio elgesio motyvaciją. Būtina išlavinti sugebėjimą savarankiškai priešintis aplinkybėms, dėl kurių nevykdomi garso izoliavimo reikalavimai. Tai reiškia, kad pagalbos priemonių galima ieškoti techninių arba teisinių žinių srityje. Sukauptos žinios turės padėti rezultatyviai veikti sprendžiant ar siekti savo buto akustinio komforto sąlygų vykdymo, arba keisti butą į kitą, garantuotai netriukšmingą. Teisingiausia būtų pasidomėti akustinio triukšmo konsultantų nuomone apie perkamo buto garso izoliavimo charakteristikas. Būtina pabrėžti, kad patikimos žinios apie buto akustinio komforto lygį pirmiausiai turi būti lengvai prieinamos ir tik tada jomis bus galima naudotis.

Dr. Aleksandras Jagniatinskis