Namų projektavimas

Nors yra daug nemokamų interjero ar netgi namų projektavimo programų, jos kuriamos rinkodaros tikslais. Tikrovėje nuosavo namo komforto dalis priklauso nuo sklypo vietos, kita dalis - nuo individualiai pritaikyto projekto. Abiem atvejais geriausias patarėjas ir problemų sprendėjas yra patirties turintis architektas.

Kaip pasirinkti architektą?

Lietuvoje individualius namus projektuojančių architektų netrūksta, dalis jų dirba savarankiškai, kiti susibūrę į komandas. Daugelio jų paslaugų kainos, lyginant su kainomis Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, yra prieinamos kiekvienam besistatančiajam. Tiesa, dar yra architektūros grandai, kurių vardas jau tapęs prekiniu ženklu. Paprastai jų paslaugos įperkamos tų statytojų, kurių  neriboja biudžetas.

Tarp savarankiškai dirbančių architektų yra tokių, kurie projektuoja palyginti labai nebrangiai, dažniausiai tai neperseniausiai mokslus baigę, jauni specialistai. Ir yra jau turinčių dešimties - dvidešimties metų projektavimo patirtį. Dažniausiai šių architektų paslaugos nėra pigiausios, bet jų patirtis yra neįkainojama, kai reikia spręsti problemas. Jie žino, kaip tą padaryti.

Kiekviename sklype būna rizikos faktorių ir jei architektas jų nemato ir neįvardina, vadinasi, jis arba neįsigilina arba neturi patirties, arba tai abu atvejai. Rizikos faktoriais arba aplinkybėmis gali būti įvairūs aspektai: bendrieji planai, reljefas, infrastruktūros prisijungimo sąlygos ir t.t. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai..." remiasi daugiau kaip 40-čia teisės aktų, kuriuos architektas privalo žinoti, jų laikytis ir nepažeisti. Tik tokiu atveju galima tikėtis sėkmės, kad statybos leidimas bus išduotas ir dėl to vėliau nekils problemų.  Visi šie faktoriai nesusiję su architekto kūrybiniu darbu, todėl realizuotų darbų skaičius architektui yra neįkainojamas bagažas.

Daugelio architektų nuomone, jie priversti didelę laiko dalį skirti ne architektūros kokybei, o biurokratiniams klausimams spręsti.

Daugelis architektų kūrybinį darbą laiko pačiu maloniausiu ir palaikančiu kūrybinę dvasią, visa kita yra biurokratijos pinklės, kuriomis jie priversti klaidžioti ir skirti didžiausią laiko dalį.  Kūrybinis darbas sudaro gal tik 5-10 proc. viso proceso laiko, visa kita - techninis darbas ir statybos leidimo gavimas, kuris dar priklauso nuo atskiros savivaldybės tarnautojo nuomonės.

„Nors Lietuvoje įstatymai visiems vienodi, tačiau kiekvienoje savivaldybėje statybos leidimus išduodantys specialistai juos, deja, traktuoja, skirtingai. Štai čia ir atsiranda galvosūkių rinkiniai. Patirties sukaupęs architektas jau žino, kaip juos spręsti, žino kiekvienos savivaldybės specifiką. Todėl tokių architektų paslaugos yra ne pačios pigiausios", - komentuoja architektas Lauras Paulauskas.

Jo nuomone, objektyvūs architekto pasirinkimo kriterijai turėtų būti turima patirtis ir darbų skaičius.

Kaip pasirinkti sklypą namui

Radote patinkantį sklypą? Reikiamo dydžio, ne per toliausiai nuo miesto ribos, mokyklos, darželio, poliklinikos. „Jamam", - sako žmona ar vyras. „Palaukite", - sako architektas. Nes prisimena atvejį, kai profesionaliai išnagrinėjęs sklypo lokaciją viešai prieinamose duomenų bazėse ir savivaldybių dokumentuose pastebėjo, jog greta sklypo yra komercinės paskirties sklypai ir viename jų, tikėtina, prieš gyvenamojo namo svetainės langus, suplanuota prekybos centro rampa. Architektai sklypo paskirtį, galimybes statyti, servitutus, apribojimus gali patikrinti bendruosiuose planuose ir jų pasluoksniuose, kuriuos  neprofesionalams sudėtinga suprasti, nekalbant apie teisingą interpretavimą. Tad konsultacija dar iki sklypo įsigijimo gali sutaupyti pinigų, laiko ir nervų. Net ir namų valdos sklypo paskirtis dar nereiškia, kad sklype galima statyti gyvenamąjį namą, be to, ne visada galima pasitikėti NT brokeriais.

Kiekvienas statytojas ir kiekvienas sklypas yra originalus ir individualus. Vienodų nėra. Ne visi juk esame Petraičiai ar Jonaičiai, o jei pavardė tokia pat, skiriasi vardai ir kiti duomenys. Lygiai taip pat skiriasi sklypų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, medžiai ir krūmai jame, įvažiavimai, kaimyniniai sklypai, komunikacijų pajungimo galimybės, reljefas, vaizdai, perspektyvos, inžinerinių tinklų apsaugos zonos ir dar daugybė dalykų. Taip pat ir statytojai skirtingi - skirtingi poreikiai, šeimos dydis ir sudėtis, amžius, laiko namuose leidimo būdas ir t.t.

Geriausias sklypo pirkimo būdas - išsirinkus sklypą pasitarti su architektu. Tačiau dažnas atvejis, kai bendravimas su architektu prasideda nusipirkus sklypą. Tokiu atveju dažniausiai tenka ieškoti priimtinų sprendimų ir tai visada yra kompromisų kelias.

„Iš kiekvienos situacijos galima rasti išeitį, viskas priklauso nuo architekto patirties ir profesionalumo, kaip jis sprendžia iškilusius uždavinius. Aš manau, kad pas mus architektūros kūrybai architektas skiria 5 proc. savo laiko, likęs skiriamas kompromisų ir sprendimų paieškai. Bet tuo pačiu esu įsitikinęs, kad nėra beviltiškų sklypų, yra neturinčių patirties ar nesigilinančių į situaciją architektų"- pasakoja L. Paulauskas.

Anot jo, geriausi sklypai yra tokie, kuriuose įvažiavimas yra iš rytų arba šiaurės, blogiau, kai iš pietų arba vakarų. Bet ir pastaruoju atveju galimas vienoks ar kitoks sprendimas ir sklype su įvažiavimu iš pietų pusės galima suprojektuoti puikų namą, kažką paaukojus, sprendimas visada randamas.

„Idealių sklypų nebūna, tik vieni minusai yra mažesni, kiti - didesni. Namo projektavimas yra kompromisų ieškojimas. Vardan geresnio sprendimo tenka kažką aukoti. Panašiai kaip santykiai šeimoje - siekiant darnos reikia kažkur nusileisti", - teigia architektas.

Kita vertus, kas vieniems visiškai nepriimtina, kitiems gali būti visiškai teigiamas dalykas. Pavyzdžiui, jei būsimo namo savininkai yra vyresni ir laiką leidžia namuose, galbūt nebūtina terasa vakarinėje pusėje - jie nepratę ilgai vakaroti. Gi jaunesniems tai gal vienintelės laisvos paros valandos, kurias jie gali praleisti lauke.

Dėl gyvenimo būdo pokyčių, architekto nuomone, būstas per visą gyvenimą turėtų būti keičiamas mažiausiai tris kartus. Pirmas etapas - gyvenimas su tėvais, kitas - su savo vaikais ir trečias etapas - užtarnautas poilsis. Kiekvienas etapas sąlygoja tiek sklypo, tiek namo ar buto pasirinkimą, turi didelę reikšmę projektavimui ir vidaus patalpų planavimui.

Tipiniai namų projektai

Internete galima rasti daugybę įmonių, siūlančių tipinius individualių namų projektus, daugiausia tai projektai iš lenkiškų katalogų. Jie pritaikyti Lenkijos rinkai ir gyventojų mentalitetui. Lietuvos įmonių, kurios parduotų tipinius projektus, yra vienetai, projektų pasiūla nėra tokia didelė, o kainos aukštesnės. „Nuoširdžiai abejoju, ar rasite sau tinkantį tipinį projektą. Namo projektas - ne bandelė, kurią, jei skonis nepatiko, galima sulesinti paukšteliams, jį nusipirkęs - neišmesi ", - sako architektas Lauras Paulauskas.

Nuosavo namo projektas turėtų būti maksimaliai pritaikytas vietovei, sklypui ir savininkų poreikiams. Tokias sąlygas retai atitinka tipiniai projektai.

Labai dažnas atvejis, kai būsimas namo savininkas, benagrinėdamas siūlomus tipinius projektus sakosi sugaišęs begalę laiko, ir, praradęs kantrybę, nusiperka tuo momentu pirmą pasitaikiusį  projektą. Nei toks pasirinkimo, nei sprendimo kelias nėra tinkamas. Ne vieną atvejį nagrinėjęs architektas teigia, kad buvo ne viena situacija, kai nusipirktas projektas netiko turimam sklypui. Visų pirma, tokiu atveju nusiperkamas projektas be statybos leidimo, o pastarasis yra pagrindinis statybą leidžiantis dokumentas. Individualiam projektui rengti savininkas ar architektas pirmiausia iš savivaldybės gauna projektavimo sąlygų sąvadą ir tik tada architektas pradeda rengti projektą. Tipinį projektą statybos leidimui gauti tenka koreguoti, o tai reiškia ir papildomas išlaidas, ir prarastą laiką. Nors statybos leidimo gavimo paslaugą architektai teikia, bet tokiu atveju dažniausiai galutinė kaina susidaro didesnė nei originalaus projekto ir statybos leidimo. Tipinius namų projektus pardavinėjantys vadybininkai nesigilina nei į sklypo specifiką, nei  į savivaldybių reikalavimus, visai kitaip yra, kai tą darbą atlieka patirtį turintys architektai.

Tipiniai projektai gali tikti tik visiškai nereikliems ir nesigilinantiems statytojams. Kartais juos parduodančios įmonės pasirūpina statybos leidimu, parduoda ir techninius darbo projektus. Bet, kaip sako architektas, dažniausiai tai panašu į vyresnio brolio atiduotą švarką ir beveik visada  nepatogumai išryškėja vėliau.

Lietuvos architektai savo darbus interneto svetainėse demonstruoja tik turėdami tikslą parodyti, ką jie kuria.

Architektas Lauras Paulauskas: „Per dvidešimt darbo metų esu suprojektavęs per 800 individualių namų. Ir tik vieną projektą esu pardavęs penkis ar keturis kartus, ir tai kiekvieną kartą jis buvo koreguotas".

Architektas prisimindamas savo profesinio kelio pradžią pastebi, kad individualių namų architektūra darosi modernesnė, užsakovai vis dažniau renkasi plokščius stogus ir modernias technologijas. Šiuo metu beveik visuose namuose būtinybe tapo darbo erdvė.

„Daugelis užsakovų jau tokio amžiaus, kurie savo sąmoningą gyvenimą gyvena nepriklausomoje šalyje, matę užsienio šalis, suvokia architektūros vertę, vertina profesionalų nuomonę, supranta technologijų naudą, ekologiško gyvenimo būdo svarbą. Džiugu, kad daugelis neturi išankstinių šablonų. Progresas didžiulis, liko tik įveikti autorinės priežiūros berjerą, kurios dažnai dar atsisakoma nesuprantant, kokia tai svarbi projekto dalis, nors pinigine išraiška ji labai mažai kainuoja.  Namas yra visuma architektūrinių, konstrukcinių, inžinerinių sprendimų. Pasitenkinimas būstu sukuriamas darniai funkcionuojant visumai", - sako architektas.

Lietuvoje individualių namų architektūra modernėja, darosi įvairesnė, naudojama vis daugiau naujausių medžiagų ir technologijų.

Architektūrinę projekto dalį sudaro fasadai, vidaus patalpų planai, aukštų pjūviai, sklypo planas. Konstrukcines projekto dalis rengia atskirų sričių specialistai, kuriuos dažniausiai samdo architektas arba pats užsakovas. Tai pamatų, sienų, denginių, perdangų, stogo konstrukcijų projektai. Inžinerinę dalį rengia šių sričių specialistai: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (vadinamoji ŠVOK dalis), energinio naudingumo, vandentiekio ir nuotekų, elektros instaliacijos, silpnųjų srovių.

Visos projekto dalys turi būti tarpusavyje suderintos. Šį suderinamumą atlikdamas autorinę priežiūrą realizuoja architektas, projektavęs pastatą. Architektas „prižiūri" statybininkus, tarpininkauja tarp užsakovo ir statybininkų, sprendžia iškilusias problemas. O kad statyboje svarbi kiekviena detalė, kuri daro įtaką kitoms detalėms ir sistemoms, neabejotina. Geriau, kai viskas veikia be priekaištų.

ASA.LT informacija parengta bendradarbiaujant su „ArchLP" vadovu architektu Lauru Paulausku, „ArchLP" nuotraukos ir vizualizacijos