Dviejų aukštų namas - lyginame su su vieno aukšto namu

Ekonominės klasės individualiame name negali būti nė vieno nenaudojamo kvadratinio metro, nepaisant, ar tai vieno, ar dviejų aukštų namas.

„Kalbant apie ekonominę statybą skaičiuojamas kiekvienas kvadratinis metras ir jo kaina. Ekonominės klasės name negali būti nė vieno nereikalingo kvadratinio metro, nes jį reikia ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti, apšildyti. Aš namą vertinu tiek, kiek funkcionalus yra kiekvienas kvadratinis metras - kuo mažiau nereikalingų kvadratų. Jeigu name atsiranda, pavyzdžiui, 20 kv. m holas tai reiškia, kad jis turėtų būti kasdien ir nuolat naudojamas, antraip tai bus už 20 tūkstančių pastatytas nenaudojamas plotas. Kai tokiame hole stovi gėlių vazonas  ar krėslas, kuriame niekas niekada nesėdi, laikau, kad tai tuščiai išleisti ir dar leidžiami pinigai. Ekonominės klasės namas gali būti vieno, dviejų ar net trijų aukštų, bet jame negali būti nenaudojamų kvadratinių metrų, tokias erdves stengiamės eliminuoti", - savo architektūros credo apibūdina architektas Lauras Paulauskas. Jo nuomone, prabanga yra ne statybos kaina, o nenaudojami kvadratiniai metrai.

Įsivaizdavimas, kad dviejų aukštų namas jau yra prabangus ir jo statyba daug brangesnė,  ne visai teisingas. Apsisprendimą statyti vieno ar dviejų aukštų namą labiausiai turėtų lemti sklypo dydis ir kambarių poreikis. Lyginant vieno ir dviejų aukštų namų statybos kainą pastaroji didėja palyginti nedaug, nes inžinerinė ir konstrukcijų dalys nesiskiria, o atsisakius kai kai kurių sprendimų, vieno ir dviejų aukštų statybą galima beveik sulyginti.  Dviejų aukštų name papildomų medžiagų ir darbo iš esmės reikia tik antro aukšto sienoms, perdangai ir laiptams.

Sklypo dydis ir kambarių skaičius

Nors ir vyrauja vieno aukšto individualių namų statybos tendencija, tačiau yra atvejų, kai racionalesnis pasirinkimas yra dviejų aukštų namas. Pirmiausia tai lemia sklypo dydis. Paprastai kuo mažesnis sklypo plotas, tuo mažesnis galimas užstatymo plotas sklype. Dažnai mažesnis užstatymo procentas pagal teritorijų planavimo dukumentus būna nurodomas parkų, draustinių, saugomų teritorijų planuose, kai kuriose miestų ar miestelių ribose.

Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo plotas nenurodomas,  architektai vadovaujasi STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji pastatai" 9 priede nurodytais galimais užstatymo procentais.

Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai

* Sklypuose, didesniuose kaip 10000 m², maksimalus sklypo užstatymo tankis nustatomas pagal tam tikrą formulę.

Antra, daugeliu atvejų kuo sklypas arčiau miesto centro, tuo jis būna brangesnis ir žinoma mažesnis. Tai savaime sukelia poreikį statyti dviejų aukštų namą, nes bet kuriame sklype būtinas laisvas, neužstatytas plotas. Tokiu atveju mažesniame sklype racionaliau statyti du aukštus, kad liktų daugiau neužstatyto ploto, daugiau kiemo. Sodų bendrijos sklype, kurio plotas paprastai yra 6 arai, norint pastatyti 120 kv. m ploto namą, dažniausiai kitos išeities nei dviejų aukštų namas nėra, nes reikia išlaikyti norminius atstumus nuo sklyo ribų, taip pat priešgaisrinius atstumus. Skaičiuojant užstatymo plotą, jis skaičiuojamas pagal stogo projekciją į žemę (jeigu stogas išsikiša, yra pastogė su konsole), taip pat įskaičiuojami dengta pavėsinė, garažas, ūkiniai pastatai.

Kadangi garažo statybos kaina prilygsta papildomų kvadratinių metrų kainai, ekonominės klasės name rekomenduojama jo atsisakyti.

Kitas aspektas, lemiantis dviejų aukštų statybą, yra kambarių poreikis. Savaime aišku, kad kuo didesnė šeima, tuo daugiau reikia gyvenamojo ploto. Netgi standartinei 4 asmenų šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų reikalingi trys miegamieji - tėvų ir vaikų. Trims miegamiesiems reikia skirti mažiausiai 40 kv. metrų (vaikų kmbariai po 12-14 kv.m., tėvų apie 12 kv.m. neskaičiuojant rūbinės). Pastaruoju metu atsirado didelis darbo kambario poreikis.

Dviejų aukštų name gyvenamąsias patalpas galima (nerekomenduojama, bet galima) projektuoti ant garažo, taip racionaliau išnaudojant sklypo plotą. Jeigu garažas yra nešildomas, jis neįtraukiamas į sandarumo testą jo atlikimo metu, nes rinkoje praktiškai nėra sandarių garažo vartų. Tačiau tam, kad būtų pasiekti namo energinio efektyvumo parametrai, garažo perdanga ir siena, besiribojanti su namu, turi būti apšiltinti.

Vieno aukšto name, jei garažas yra kaip priestatas, apšiltinama tik viena siena.

Dviejų aukštų namo projektas

Tradiciškai pirmajame namo aukšte projektuojamos bendros gyvenamosios patalpos - svetainė ir virtuvė, darbo kambarys ir pagalbinės patalpos - garažas, katilinė, WC.

Tėvų miegamasis, didžioji vonia, vaikų kambariai, rūbinė planuojami antrajame aukšte. Optimalus antrojo aukšto plotas - apie 60 kv. m, neskaičiuojant papildomų patalpų. Miegamųjų kambarių - tiek vaikų, tiek tėvų, dydis -12-15 kv. m. Architekto Lauro Paulausko nuomone, optimalus bendras abiejų aukštų gyvenamasis plotas turėtų būti 120-150 kv.m.

Optimalus ekonominės klasės dviejų aukštų namo plotas 120-150 kv. metrų.

„Jau daugelis sutinka, kad skalbykla turi būti ten, kur dažniausiai persirengiame. Tad dabar dažniausiai pasirenkama vieta skalbyklai - prie pagrindinio vonios kambario, - sako architektas Lauras Paulauskas, suprojektavęs ne vieną šimtą tiek vienaukščių, tiek dviaukščių namų. - Dviejų aukštų name patogiau, kai skalbykla yra antrajame aukšte, prie vonios kambario, kad surinkus skalbinius netektų jų nešioti į pirmą aukštą ir vėl atgal".

Architektas sako, kad daugelis užsakovų džiaugiasi antro aukšto miegamuoju su greta esančia drabužine, turinčia duris į vonios kambarį. Toks patalpų išdėstymas leidžia nesibaiminant keliamo triukšmo  vienam iš sutuoktinių nusiprausti ir apsirengti nevaikštant per miegamąjį ir nepažadinant miegančio kito sutuoktinio.

Vieno aukšto name dėl skalbyklos diskusijų nekyla, dažnai ji projektuojama ir įrengiama arba švarioje katilinėje, arba, jei tai atskira patalpa - prie vonios kambario.

Mūsų klimato sąlygose tiek vieno, tiek dviejų aukštų name prie įėjimo durų būtinas tambūras - prieangis, kad atidarius lauko duris vėjas ir šaltis neplūstų į vidų. Architektas Lauras Paulauskas įsitikinęs, kad tambūro paskirtis - tik atskirti šaltą orą ir nerekomenduoja tambūre įkurdinti rūbinės ar rūbų kabyklos.

„Įsivaizduokime, kad žiemą išleidžiate svečius. Visi grūdasi tambūre, kol apsivelka paltus durys į svetainę atidaromos, darinėjamos durys į lauką. Peršalimas, bent jau vaikams, garantuotas. Tambūras turi būti apie 2-4 kv. m ploto ir jis skirtas tik praėjimui, ne nusirengimui ar apsirengimui, o tik šalto oro srauto atskyrimui. Anksčiau tambūro funkciją atlikdavo veranda ar prieangis. Nusirengti ir apsirengti viršutinius rūbus reikia šiltoje patalpoje. Daugelis dar painioja holą su tambūru. Holas arba koridorius - jau kambario dalis, Anglijos dvarų architektūroje tai vestibiulis, laukiamasis, iš esmės ir dabar holas turi tokią funkciją", - apie tambūro ir holo funkcijas pasakoja Lauras Paulauskas.

Dviejų aukštų name neišvengiamai reikalingi laiptai, kurie nėra pigūs. Bet, suprojektavus vieno maršo tiesius laiptus juos įrengti bus pigiausia ir geriausiai galima išnaudoti erdvę po jais.  Vietą po laiptais galima panaudoti spintai viršutiniams rūbams, sanmazgui ar kitiems poreikiams, priklausomai nuo to, kurioje kambario zonoje laiptai yra. 180 laipsnių kampu sukami U formos laiptai jau užima daugiau vietos, jei įrengiami su laiptų aikštele ir daromi du laiptų maršai. Dažniausiai tokios formos laiptai padalina erdvę name, bet yra vieni populiariausių, vietą po jais taip pat galima išnaudoti, taip pat jie gali būti ir dekoratyviu svetainės akcentu.

Architekto nuomone, dviejų aukštų name balkonas nereikalingas, dažniausiai jis retai kada naudojamas. Balkonas pateisinamas tik dviem atvejais - jei šeimoje yra rūkančių žmonių arba jei iš balkono atsiveria įspūdingas vaizdas.

Bet kuriuo atveju balkoną antrajame namo aukšte jis vadina statybine bėda, nes įrengti taip, kad nesusidarytų šilumos tiltelis ir sudėtinga, ir brangu. Izoliuoti sienos ir balkono perdangos sandūrą ne taip paprasta, be to, reikia pagalvoti apie vandens nuvedimą, o tai reikalauja papildomų medžiagų ir darbo. Jeigu vis dėlto balkonas projektuojamas, architektas pataria virš jo projektuoti stogo tąsą, kad balkonas būtų apsaugotas nuo sniego ir lietaus.

Pigesnė ir komfortiška alternatyva tikram balkonui - vadinamasis prancūziškas balkonas. Atveriamas iki grindų langas pasiteisina dėl plačios apžvalgos, vaizdų, šviežio oro vasarą.

Tiek vieno aukšto, tiek dviejų aukštų name patogiau, kai virtuvės zona ir langas yra orientuoti į gatvę, įvažiavimo pusę, o svetainės-valgomojo langai žvelgia į kiemą.

Pirmo aukšto planas.

Vaikų kambarius geriausia projektuoti taip, kad į juos patektų kuo daugiau saulės. Vaikai, ypač nuo paauglystės, savo kambariuose praleidžia daug laiko, tad svarbu, kad į patalpą patektų kuo daugiau saulės šviesos. Gi tėvų miegamajame saulės reikia nedaug, nes jame paprastai dieną nebūnama.

Antro aukšto planas.

Vieno ir dviejų aukštų namo statyba

Tokio pat ploto dviejų aukštų namo pamatų perimetras, lyginant su vieno aukšto namo pamatais, bus mažesnis, atitinkamai reikės mažiau medžiagų ir darbo sąnaudų. Pamatų konstrukcija, gylis priklauso nuo grunto sudėties ir konstrukcijų svorio.

Pamatai sudaro  nuo 5 iki 10 proc. visos namo kainos, įskaičiuojant hidroizoliaciją, apšiltinimą bei kitus pamatų įrengimo darbus. Pamatų gylį, tipą bei įrengimo būdą apsprendžia namo masė, t.y., jo svoris, apkrovos, ir pagrindas, į kurį remiasi statinys ir, žinoma, grunto savybės. Pamatų įrengimas lengvame grunte sunkaus namo masei bus brangesnis, o sunkesniame, tvirtame grunte lengvo namo pamatai kainuos pigiau.

Lyginant medžiagų ir statybos kainas, dviejų aukštų name bus didesnis išorinių sienų plotas, atitinkamai ir medžiagų kiekis, prisideda perdanga ir jos montavimas, laiptai.

Dviejų aukštų namo sienų mūrijimas, perdangos montavimas užima daugiau laiko, kol nesumontuota perdanga negalima mūryti antro aukšto sienų. Dėl šių priežasčių pastatyti dviejų aukštų namą truks šiek tiek ilgiau nei vieno aukšto. Vieno aukšto namo statyba greitesnė.

Daugelis įsivaizduoja, kad garažo statybos kaštai turi būti bent dvigubai mažesni, negu paties namo konstruktyvo. Deja, šie kaštai yra praktiškai vienodi, pasitarę su architektu ir tai supratę žmonės turi galimybę priimti optimaliausius sprendimus dar priešprojektinėje stadijoje. Kuriant individualų projektą maksimaliai prisitaikoma ne tik prie užsakovo gyvenimo poreikių, bet ir prie finansinių galimybių.

Kokia stogo forma tinkamesnė ir pigesnė dviejų aukštų namui?

Architekto L. Paulausko nuomone, kadangi dabar „ant bangos" skandinaviško stiliaus tiek vieno, tiek dviejų aukštų namai, dažniausiai dėl architektūrinės išraiškos renkamasi dvišlaitė stogo forma.

Skandinaviško stiliaus individualus dviejų aukštų namas.

Statybos darbų rangovai yra suskaičiavę, kad šlaitinio ir plokščio stogo įrengimas tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudų požiūriu identiški, plokščias stogas kartais netgi pigesnis, nes ne tiek svarbi stogo danga, ruloninė danga sumontuojama greičiau. Jeigu šlaitiniam stogui montuojama gegnių konstrukcija, tai yra darbui imlus procesas ir trunka gerokai ilgiau, sudėtinga teisingai sumontuoti plėvelę, apšiltinti, tinkamai užsandarinti. Kokybiškai apšiltinti šlaitinį stogą sudėtingiau, o apšiltinus tik perdangą nelieka galimybės ateityje greitai įrengti pastogės patalpas. Tiesa, atsirandant naujoms medžiagoms ir technologijoms termoizoliacija darosi paprastesnė. Dėl patikimesnio sandarumo dabar šlaitinių stogų šiltinimui populiarios purškiamos poliuretano putos. Plokščią stogą uždengti paprasčiau, yra ne viena medžiaga ir ne vienas sprendimas, jie jau nėra problematiški kaip būdavo anksčiau.

Vieno aukšto namas patogesnis naudoti. Praktika rodo, kad daugelis, pagyvenę dviejų ar trijų aukštų name, pirmenybę atiduoda vienam aukštui.

„Visgi vieno ar dviejų aukštų namas, priklauso nuo konkrečios situacijos, šeimos gyvenimo būdo ir prioritetų, perspektyvos projekcijos. Bet svarbiausia, kad individualus ekonominės klasės namas, jau yra ne prabanga, netgi dviejų aukštų. Juolab dabar, kai įsigaliojo aukščiausias A++ energinio efektyvumo klasės reikalavimas, namo išlaikymo kaštai sumažėja iki minimumo", -  įsitikinęs architektas Lauras Paulauskas.

ASA.LT informacija parengta bendradarbiaujant su „ArchLP" vadovu, architektu Lauru Paulausku, „ArchLP" vizualizacijos