Fasado šiltinimas

Fasadų šiltinimas. A+ ir A++ klasės termoizoliacijos storiai. Svarbios apšiltinimo detalės - plokščių klijavimas, smeigės, cokolinių profiliuočių tvirtinimas, angos.

Norintiems apšiltinti išorines namo sienas dažnai labiau rūpi šiltinimo sluoksnio storis, medžiagų kiekis ir jų kaina. Tačiau daug svarbiau yra termoizoliacijos sluoksnio sandarumas ir tvirtinimas, kitaip sakant, darbo kokybė. Nuo darbo kokybės priklauso sandarumas, tuo pačiu ir šilumos nuostoliai per sienas. Kokybiškas darbas - svarbiausias fasadų šiltinimo etapas.

Išorinių sienų šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema

Išorinėms sudėtinėms termoizoliacinėms sistemoms (ETICS) priklauso tinkuojama ir apdailos plokštėmis ar plytelėmis dengiama šiltinimo sistemos.

Principinė fasado apšiltinimo putplasčiu schema.

Tinkuojama ir apdailos plytelėmis dengiama šiltinimo sistema naudotina visų tipų gyvenamiems, viešosios paskirties ir pramonės pastatams. Sistema dėl galutinės apdailos iš esmės nesikeičia, ją įrengiant vadovaujamasi STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys", Statybos taisyklėmis ST 2124555837.01:2021 "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu" bei kitais norminiais aktais.

Polistireninio putplasčio plokščių parinkimas

Polistireninio putplasčio storis tinkuojamoje sudėtinėje termoizoliacinėje sistemoje apskaičiuojamas pagal numatomą pasiekti energinę klasę, vadovaujantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas".

Gyvenamojo namo išorinės sienos šiltinimas tinkuojama sistema ir polistireninio putplasčio storiai, reikalingi A+, A++ energinei klasei pasiekti yra:

UAB „Kauno šilas" skaičiuoklėje galite pasitikrinti jūsų projektui rekomenduojamą putplasčio storį, įvedę savo planuojamo projekto parametrus.

Polistireninis putplastis fasadams

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo fasado šiltinimui naudojamų plokščių tankis - 13-20 kg/kub.m. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Jis nesensta, termoizoliacines, mechanines bei kitas savybes išlaiko per visą pastato eksploatavimo laiką.

Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų, susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - jis netinka mikromicetų maitinimosi terpei, juo neminta jokie gyvi organizmai.

Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 proc. tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.

Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 proc. organinio stireno ir 98 proc. oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Fasado apšiltinimui naudojamo polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,030 iki 0,039 W/(m·K).

Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei, bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos tokioms pat klasėms kaip ir kitos plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus. Ši degumo klasė tenkina net ir I-o atsparumo ugniai laipsnio pastatams taikomus reikalavimus.

Šių ypač gerų savybių dėka polistireninis putplastis yra viena iš populiariausių šiltinimo medžiagų. Lauko sienų šiltinimui „Kauno šilas" specialistai rekomenduoja naudoti šias polistireninio putplasčio plokštes:

● Šiloporas Neo EPS 70

● Šiloporas Neo EPS 80

● Šiloporas EPS 70

● Šiloporas EPS 80

Šiloporas Neo EPS plokščių termoizoliacinis efektyvumas yra maždaug 22 proc. geresnis nei įprastų fasadinių EPS plokščių, todėl norimai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijoje reikalingas plonesnis Neo EPS putplasčio sluoksnis.

Polistireninio putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų, griežtos geometrinės formos, leistinas nuokrypis nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o leistini pločio bei ilgio nukrypimai ± 2 mm. Tai svarbu plokštes klijuojant, kad neliktų sandarumą mažinančių tarpų.

Dalis vartotojų baiminasi, kad, apšiltinus sienas putplasčiu, jos bus „nekvėpuojančios". Sienų „kvėpavimas" yra vienas iš dar nuo senų laikų užsilikusių mitų, kai apie patalpų vėdinimą niekas negalvodavo. Šiuolaikinio apšiltinto namo visas apvalkalas turi būti kuo sandaresnis, antraip per „kvėpavimo takus" - šilumos tiltelius bus prarandama šiluma.

Sienų paruošimas šiltinimui

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių. Šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams, atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia, kiek įmanoma, apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į paviršių ir kurį laiką, kol išgaruoja drėgmė, mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Smarkiai drėgmę įgeriančius pagrindus reikia impregnuoti ar gruntuoti, taip kažkiek sumažinant įgeriamumą, o esant dulkėtam paviršiui tuo pačiu surišant dulkes, kurios blogina klijų sukibimą.

Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt. Prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų orinė patalpų drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos. Keraminių plytų mūro drėgnis turėtų būti ne didesnis kaip ≤1,5 proc., silikatinių plytų mūro bei betoninių atitvarų - ≤5 proc. tūrinio drėgnio.

Putplasčio plokščių klijavimas

Klijuoti polistireninio putplasčio plokštes galima tik esant ne žemesnei nei +5°C aplinkos oro temperatūrai, pageidautina, kad per artimiausią parą nelytų.

Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Šiltinamą pastatą būtina gerai vėdinti, jo patalpų oro santykinis drėgnis turėtų būti ≤ 60 proc.

Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, reikia užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio, tai pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali juos išplauti. Termoizoliacinių plokščių nerekomenduotina klijuoti pučiant stipriam vėjui.

Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40ºC daugiau nei aplinkos oro temperatūra. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių. Siekiant išvengti dėmių ant fasadų dėl mikroorganizmų poveikio gausiai apželdintoje aplinkoje, botanikai rekomenduoja vengti mineralinės fasadų apdailos.

Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo.

Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant.

Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. paviršiaus, nes plytelių svoris sukuria papildomą atplėšimo jėgą.

Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti. Daugiau informacijos - „Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai"

Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo ant fasado instrukcija

Pirma putplasčio plokščių eilė virš cokolio dedama ant cokolinio profiliuočio, jis turi būti lygiai ir patikimai pritvirtintas.

Cokolinis profiliuotis ir pirma putplasčio plokščių eilė.

Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn nuo cokolio bent 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai darytina, siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

Apie 40 cm atstumu nuo žemės (tikslus atstumas turi būti nurodytas techniniame darbo projekte) ant fasado pažymimas cokolinio profiliuočio lygis, jis tvirtinamas su cokolinėmis smeigėmis. Pirma smeigė tvirtinama prie pat profiliuočio galo, po to, su gulsčiuku patikrinus profiliuočio lygumą, jis pritvirtinamas smeigėmis, naudojant 3 smeiges/1 metrui, jeigu projekte nenurodyta kitaip. Tarpai tarp cokolinių profiliuočių - 3 mm, kad būtų galima juos sujungti jungiamosiomis detalėmis. Kad cokolinis profilis būtų stabilus, rekomenduojama ant cokolinio profilio uždėti cokolinį nulašėjimo profilį su tinkliuku, tinklelis įsiarmuos į armavimo mišinį ir prilaikys cokolinį profilį, o atsiradus temperatūriniams svyravimams neleis atsirasti įtrūkimams tarp cokolinio profilio ir šiltinimo sistemos apdailos sluoksnio.

Namo kampuose šiltinimo plokštės jungiamos užkaitais, pakaitomis perstumiant eiles. Klijuojant plokštes ties langų ir durų kampais, jas reikia išpjauti, kad siūlių ir prigludusių plokščių sandūros būtų ne arčiau kaip 100 mm nuo angos kampo. Ties angokraščio kampu neturi susidaryti plokščių siūlė.

Geriausias pagalbininkas tiksliam bei greitam polistireninio putplasčio plokščių supjovimui fasadų šiltinimo darbuose yra plokščių pjaustymo staklės.

Cokolinis profiliuotis ir šiltinimo plokščių jungimas kampuose bei plokštės išpjaustymas ties angomis.

Plokštės ant fasado klijuojamos jas perstumiant, taip, kad nesutaptų vertikalios jų siūlės. Plokščių sukibimui ir sluoksnio sandarumui labai svarbu, kad tarp pagrindo ir termoizoliacijos neliktų oro tarpų - plokštės turi visu paviršiumi priglusti prie sienos.

Neteisingas ir teisingas polistirolo plokščių išdėstymas ties angomis.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių tarp plokščių susidaro plyšiai, juos reikia užkamšyti putplasčio atraižomis arba užpurkšti klijuojamomis putomis. Nutrupėjusius plokščių kraštus prieš klijuojant ant sienos reikia sutepti klijuojamomis putomis. Taip termoizoliacijos sluoksnyje nepaliksime tarpų ir šilumos tiltelių.

Jeigu tektų šiltinti tik ištisinę sienos plokštumą, darbas būtų paprastesnis. Tačiau fasade yra cokolis, angokraščiai, palangės. Tai atskiri fasado elementai, jiems yra sukurti atskiri šiltinimo sprendimai, jų yra ne vienas. Pavyzdžiui, sienos šiltinimą ties balkono perdanga, skirtingas fasado apdailos medžiagų jungtis ir panašius šiltinimo sprendimus galima rasti minėtose „Statybos taisyklėse".

Plačiau apie galimus angokraščių šiltinimo būdus: „Angokraščių šiltinimas polistireniniu putplasčiu". Langai gali būti montuojami konstruktyve, termoizoliacijos ir konstruktyvo sandūroje, šiltinimo sluoksnyje.

Smeigių parinkimas ir plokščių tvirtinimas

Daugelis klausia, ar putplasčio tvirtinimui būtinos smeigės? Šiltinant senus pastatus naudojamas kombinuotas polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimas - plokštės klijuojamos ir mechaniškai tvirtinamos smeigėmis. Ant senų sienų pagrindo, dažnai iš nežinomų medžiagų ir nevientiso, sunku užtikrinti šiltinamo išorinio sluoksnio tvirtumą. Tam tikslui naudojamos smeigės. Šiuo metu rinkoje yra smeigių su nuline įtaka termoizoliacinės sistemos šilumos nuostoliams.

Naujų pastatų fasaduose smeigės reikalingos ne putplasčio tvirtinimui, bet vėjo atplėšimo jėgai atlaikyti. Kur ir kiek jų turi būti, privalo nurodyti projektuotojas. Plokštės smeigiuojamos tuomet, kai klijai visiškai išdžiūsta, paprastai tai būna po 2-4 parų, priklausomai nuo oro sąlygų.

Kai tinkuojamoje sudėtinėje termoizoliacinėje sistemoje polistireninio putplasčio plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis, jų galvutes reikia įgilinti į iš anksto išgręžtus lizdus arba naudoti sraigtines smeiges. Lizduose esančios smeigės sandariai uždengiamos polistireninio putplasčio kamščiais.

Jeigu fasadas bus tinkuojamas plonasluoksniu tinku, smeigių galvutės turi būti lygiai su plokščių paviršiumi, rekomenduojama jas įgilinti 2 cm ir dengti polistireno dangteliais, vadinamosiomis tabletėmis - dangtelis turi būti lygiai su putplasčio plokštės paviršiumi.

Kai fasadas apdailinamas plytelėmis, smeigių galvutės paliekamos ant armavimo tinklelio. Šiuo atveju naudojamos specialios EJOT ejotherm S1 smeigės. Tai smeigė su plastikine vinimi, neturinti taškinio šilumos tiltelio (χ꓿0.000 W/K). Smeigė yra sukama, pasižymi didele ištraukimo jėga. Ilgiausios smeigės ilgis yra 460 mm, o tai visiškai tenkina A++ klasei reikalingo termloizoliacinio sluoksnio storio reikalavimus. Daugiau informacijos apie smeiges: http://www.ejot.lt

Putplasčio smeigiavimas.

Šiltinant fasadus reikia vengti polistireninio putplasčio plokščių suslėgimo ar suardymo. Suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, tose vietose atsiranda didesnis šilumos pralaidumas, kinta paviršiaus temperatūra ir drėgnis. Dėl to fasaduose atsiranda dėmių. Šiltinimo plokštėse smeigės turi būti išdėstomos laikantis STR 2.04.01:2018 reikalavimų. Smeigių skaičius prie pastato kampų būna didesnis, nes tose vietose yra didesnės apkrovos.

Parengta pagal UAB „Kauno šilas" informaciją, įmonės nuotraukos