Stiklo pluošto detalės sprendžia šilumos tiltelių problemą

Norint turėti energetiškai efektyvų ar pasyvųjį pastatą, neužtenka jį apšiltinti. Apšiltinimas turi būti sandarus, jame negali būti šilumos tiltelių. Technologinių  sprendimų šiems tikslams pasiekti yra, tačiau jiems reikia ir tinkamų medžiagų. Antraip sprendimai nepateisins lūkesčių.

Kaip susidaro šilumos tilteliai

Įrengiant vėdinamąjį fasadą, montuojant langus dažniausiai naudojami aliuminio arba plieniniai kronšteinai ir kitos laikančiosios bei tvirtinimo detalės. Tačiau ir be skaičiavimų aišku, kad aliuminis ir plienas - šalta medžiaga. Plieno šilumos laidumo (perdavimo) koeficiento U vertė  yra apie  60,  aliuminio - 237 W/(kv.m K). Šilumos tiltelis taške, kuriame aliuminis ar plienas liečia konstruktyvo medžiagą (pavyzdžiui, akytbetonio blokelį) susidaro dėl to, kad konstruktyvo medžiagos šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis nei plieno. 500 mm pločio akytbetonio blokelių sumūrytos sienos šilumos laidumo keoficiento U vertė yra 0,17 W/(kv.m K).

Beje, dėl šios priežasties gaminant plastikinius langus jų armavimui nebenaudojamas plienas, tam naudojamas arba specialus tvirtas plastikas, arba stiklo pluoštas.

Visos medžiagos turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus, todėl madžiagų sąlyčio taškuose susidaro šilumos tilteliai.

Pastate šilumos tilteliai dažniausiai susidaro sienų kampuose, stogo ir sienos sandūroje, pirmo aukšto grindų ir sienų jungties vietose bei ties lango ir angokraščio sandūra. Bet, sumontavus langus ne konstruktyve, o termoizoliaciniame sluoksnyje,  gaunami mažesni šilumos nuostoliai per lango perimetru susidarantį ilginį šilumos tiltelį. Tvirtinant langus į šiltinimo sluoksnį naudojami atraminiai elementai - kronšteinai iš metalo, medienos, plastiko ar stiklo pluošto. Renkantis atraminių detalių medžiagą žinotina, kad masyvo mediena gali deformuotis, įdrėkti, plieno detalės yra šaltos, o šilumos tilteliams išvengti atramoms labiau tinka detalės iš plastiko ar stiklo pluošto.

Stiklo pluoštas - medžiaga šiltiems pastatams

Stiklo pluoštas buvo atrastas 1938 metais kaip termoizoliacinė medžiaga. Vėliau pradėtas naudoti daugelyje sričių, itin plačiai - automobilių gamyboje, aviacijos pramonėje. Stiklo pluoštas gaminamas iš labai plonų stiklo siūlų ir termoaktyvių dervų - poliesterio, vinilo, epoksidinės ir fenolio dervos. Medžiaga neturi antipireninių priedų, asbesto, formaldehido ir kitų kenksmingų medžiagų, todėl saugi žmonėms ir draugiška aplinkai.

Statybos gaminiai - profiliai, grotelės, armatūra, atraminės ir tvirtinimo detalės iš stiklo pluošto pradėtos gaminti praeito amžiaus viduryje ir išsyk ėmė konkuruori  su cinkuoto plieno, juodojo metalo gaminiais.

Stiklo pluošto gaminiai itin tvirti, lengvi, ilgaamžiai, atsparūs karščiui ir šalčiui, temperatūros svyravimams, deformacijoms, korozijai, drėgmės poveikiui, cheminėms medžiagoms. Jie net keturis kartus lengvesni nei analogiški gaminiai iš plieno.

Tai yra, jis artimas  itin geras šilumos izoliacijos savybes turinčioms medžiagoms. Tai leidžia išvengti šilumos tiltelių naudojant stiklo pluošto kronšteinus, ankerius langui ar durims tvirtinti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Taip pastatas tarsi apvelkamas kailiniais be siūlių.  Statant energetiškai efektyvius ar pasyviuosius namus tai labai svarbus momentas.

Kai naujas langas montuojamas sienos konstruktyve arba seno vietoje, lango angokraščio perimetru susidaro ilginis šiluminis tiltelis, kurio vidutinė šilumos perdavimo koeficiento vertė yra apie 0,5 W/(m×K).

Ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, kai langas sumontuojamas prie pat termoizoliacinio sluoksnio, bet tai galima atlikti tik šiltinant pastatą.

Kai langas montuojamas pačiame termoizoliaciniame sluoksnyje, sienos apšiltinimo iš išorės metu, susidarančio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė yra iki 0,1 W/(m×K).

Šilumos srauto padidėjimas lango sujungimo su angokraščiu vietoje.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjo Raimondo Bliūdžiaus nuomone, parinkus efektyvias lango sujungimo su termoizoliaciniu sluoksniu schemas, šią vertę galima sumažinti iki 0,05 W/(m×K).  Viena iš efektyviausių šiuo metu rinkoje egzistuojančių technologijų - lango montavimas apšiltinimo sluoksnyje.

Langai termoizoliacijos sluoksnyje

Langų montavimas termoizoliaciniame sluoksnyje nėra sudėtingas, tačiau mažiau įprastas ir reikalingos papildomos medžiagos.

Yra keletas langų montavimo termoizoliaciniame sluoksnyje būdų:

Prie esamos  sienos angokraščio tvirtinami kronšteinai, ant kurių pakabinamas langas;

Didesnių matmenų sunkesniems langams apačioje prie esamos sienos išorinio paviršiaus įrengiama atrama, ant kurios pastatomas langas, papildomai tvirtinama prie angokraščio vertikalių paviršių kronšteinais;

Šilumos izoliacijos požiūriu langų montavimui termoizoliacinės medžiagos sluoksnyje nėra jokio skirtumo, kokia naudojama medžiaga - mineralinė vata ar polistireninis putplastis.

Lango sumontuoto šiltinimo sluoksnyje schema iš lauko pusės. Raudoni ankeriai - iš stiklo pluošto.

Langas šiltinimo sluoksnyje iš viršaus.

Lango montavimo brėžinys, kai apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis.

Lango montavimo brėžinys, kai apšiltinimui naudojama mineralinė vata.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama