Apie savo vardą garsiam automobiliui „padovanojusią" Mercedes Elinek mes jau rašėme. Šį kartą pakalbėsime apie kitą garsią moterį - Bertą Benc (mergautinė pavardė Ringer). Įdomu tai, kad būtent šios moters turėtas kapitalas ir jos rinkodaros talentas leido Karlui Bencui pradėti automobilių verslą.

Būdama 22-ejų ši protinga moteris iš savo tėvo staliaus išsireikalavo kraičio dalį ir viską investavo į Karlo Benco ir Augusto Ritero metalurgijos ir mašinų gamybos fabriką. Gamyba šiame fabrike merdėjo, o panelės Ringer pinigai išgelbėjo įmonę nuo bankroto. Praėjus metams po sėkmingos investicijos Berta tapo Karlo Benco žmona.

Berta Benc

Berta Benc didvyriškai palaikė savo vyrą ir neleido nustoti tikėti geresniu rytojumi. Buvo metas, kai Karlas, kurį aplinkiniai laikė bepročiu, norėjo mesti savaime judančio ekipažo kūrimą, tačiau būtent Berta įkalbėjo jį tęsti darbą, kuris surydavo visą šeimos biudžetą.

Dar vienas įdomus faktas - nors Berta, kaip dauguma XIX amžiaus vokiečių, sėdėjo namie ir augino vaikus, jai tai netrukdė aktyviai dalyvauti vyro versle. Ji ne tik pagimdė 5 vaikus, bet ir sugebėjo išgarsinti vyro automobilių gamybos įmonę ir tapti automobilizmo istorijos dalimi.

Pirmasis Benco automobilis turėjo 954 cm3 tūrio 2/3 AG variklį. Trečiasis modelis, „Motorwagen Nr. 3" galėjo pasigirti jau 2 AG įrenginiu. Patobulintas automobilis pasiekdavo 16 km/val. greitį, turėjo kuro baką ir stovėjimo stabdį su odinėmis trinkelėmis.

1888 m. rugpjūtį B. Benc, nieko nesakiusi vyrui, pasiėmė jo „savaime važiuojantį vežimą" ir nuvyko į svečius pas mamą. Bencų šeima gyveno Manheime, Bertos motina - Pforzchaime. Miestus skyrė 106 km. Į kelionę moteris pasiėmė du savo sūnus.

"Motorwagen", 1885 m. modelis

Iki tol niekas ir niekada nebuvo leidęsis į panašią kelionę. Berta ryžosi keliauti modeliu „Benz Patent Motorwagen Nr. 3", nors iki tos atmintinos dienos juo buvo važinėta tik po fabriko kiemą ir kelias artimiausias gatveles. Moters ryžtas buvo vainikuotas sėkme. Šiandien jos važiuotu keliu organizuojami turistiniai pažintiniai maršrutai.

Žinoma, pakeliui baigėsi kuras. Berta problemą išsprendė vaistinėje nusipirkusi valymo priemonę „Ligroiną". Šis chemijos pramonės gaminys galėjo būti naudojamas kaip kuras tiek benzininiams, tiek dyzeliniams varikliams. Nusitrynus odinėms stabdžių trinkelėms moteris užsuko pas batsiuvį. Išsitampius prievado grandinei moteris pagalbos sulaukė iš pakeliui sutikto kalvio.

Kol kalvis taisė grandinę, Berta Benc smalsuoliams aiškino, koks automobilis patogus ir kaip tai šaunu - keliauti be arklio. Beje, pirmiausia „Motorwagen" užkariavo moterų širdis. Jos greičiau už vyrus įvertino, kokia tai patogi transporto priemonė keliauti iš vienos vietos į kitą.

Berta Benc taip pat turėjo įgimtą technikos „jausmą". Užsikimšus kuro padavimo vamzdeliui Breta pasinaudojo plaukų segtuku ir jį pravalė. Kai važiuojant jai trinktelėjo srovė, moteris neišsigando, o susirado vietą, kur buvo nusitrynusi laido izoliacija ir padarė naują iš savo kojinės gumytės.

Taip pat Bertai Benc pasaulis skolingas už tai, kad automobiliuose buvo pradėtos montuoti pavarų dėžės. Mažai galios turintis savaeigis vežimaitis negalėjo įveikti stačių pakilimų. Moteriai tekdavo išlipti ir pačiai stumti „Motorwagen" į kalniuką. Po šito jai pasidarė aišku, kad modelį dar reikia tobulinti, nes žmogus turi važinėti automobiliu, o ne atvirkščiai. Grįžusi iš savo istorinės kelionės ji patarė vyrui padaryti automobiliui bent jau antrą pavarą.

Nors ir rizikinga, bet Bertos Benc kelionė iš Manheimo į Pforzchaimą baigėsi sėkmingai. Moteris su vaikais iki giminaičių važiavo visą dieną - juk 16 km/val. - ir savo tikslą pasiekė. Be to, savaeigis vežimas sukėlė nematytą susidomėjimą. Apie K. Benco išradimą prakalbo visa Vokietija. Vienas po kito pradėjo plaukti užsakymai. Iki 1893 m. buvo parduota apie 25 „Motorwagen", o tada šį automobilį pakeitė modelis „Velo". Karlo Benco verslas suklestėjo.

Pforzchaime, mieste, kuriame gyveno Bertos Benc motina, pirmosios moters vairuotojos garbei iškilo skulptūra.

Bencų šeima

Po šios istorinės kelionės Berta Benc į vyro verslą nebesikišo. Ji tapo tikra namų šeimininke ir rūpinosi tik vaikais ir ūkiu. Mirė Berta Benc 1944 m., sulaukusi 95 metų. Savo vyrą Karlą Bencą ji pergyveno 15 metų.

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos iš http://en.wikipedia.org/

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.