Kaip pagal naują Kadastro taisyklių tvarką matuojami pastatų aukščiai?

Klausimas: Kaip vadovaujantis naujos redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis matuojami pastatų aukščiai?

Atsako Jurgita Macinkevičienė, NŽT Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja

2018 m. vasario 24 d. įsigaliojo žemės ūkio ministro patvirtintos nauja redakcija išdėstytos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Kadastro taisyklės). Jos iš esmės nebuvo keistos nuo 2002 metų, todėl nebeatitiko šiandienos aktualijų, pasikeitusių teisės aktų nuostatų, o tai apsunkino praktinį jų taikymą, kilo nemažai klausimų dėl tinkamo šio teisės akto interpretavimo.

Senosiose Kadastro taisyklėse pastato aukščio matavimai ir pastato aukštų skaičiavimas tais atvejais, kai pastatas yra ant stataus šlaito, buvo netinkamai reglamentuotas. Dalis apatinių aukštų buvo priskiriami požeminiams, nors faktiškai jie buvo naudojami kaip antžeminiai. Statytojai, pasinaudodami teisės akto netobulumu, galėjo statyti aukštesnius ir turinčius daugiau faktinių antžeminių aukštų pastatus, nei leidžiama pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

Aplinkos ministerijos siūlymu nauja redakcija išdėstytose Kadastro taisyklėse yra aiškiai reglamentuota, kaip apskaičiuoti pastato aukštį, taip pat patikslintos pastato antžeminės ir požeminės dalies ir pastato antžeminio aukšto sąvokos, pusrūsį (cokolį) priskiriant antžeminei pastato daliai.

Naujosios Kadastro taisyklės nustato, kad pastato aukštis skaičiuojamas ir matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo, ar pastato ar jo dalies aukščiausiosios konstrukcijos. Ant pastato stogo esantys dūmtraukiai, vėdinimo šachtos, antenos, žaibo saugos stiebai į pastato aukštį neįskaičiuojami. Jeigu pastatas yra šlaite, pastato aukštis matuojamas iki pastato ar jo dalies stogo kraigo, ar pastato ar jo dalies aukščiausių konstrukcijų ir išvedamas vidurkis.

Pagal naujų Kadastro taisyklių nuostatas antžeminiu pastato aukštu laikomas pastato aukštas, kurio patalpų grindų paviršiaus altitudė ar didesnės patalpų dalies grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo pastato statybos zonos žemės paviršiaus vidutinės altitudės. Pusrūsis (cokolinis aukštas) priskiriamas antžeminei pastato daliai, jeigu pusrūsio (cokolinio aukšto) patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra žemiau pastato statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, bet ne žemiau kaip pusė patalpų aukščio. Rūsys priskiriamas požeminei pastato daliai, jeigu rūsio patalpų grindų yra žemiau pastato statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės daugiau kaip pusė patalpų aukščio.

Tikimasi, kad minėtieji Kadastro taisyklių pakeitimai užtikrins geresnį pastato bendrųjų rodiklių apskaičiavimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo teisinio reglamentavimo praktinį taikymą, o aiškiau išdėstytos ir šiandienos aktualijas atitinkančios nuostatos palengvins projektuotojų ir matininkų darbą bei užtikrins jo kokybę.