Pasamprotavimai apie dažymą ir dažus

• 

Beveik viskas, kas mus supa gyvenime yra dažyta - pastatai, automobiliai ir t. t. O dažomi jie tam, kad suteikti jiems reikiamą išvaizdą ir kad jie ilgai mums tarnautų ir gražiai atrodytų. Gražiai ir tinkama spalva nudažyti daiktai visada džiugina akį.

Labai trumpai apie dažus.

Taigi, kas yra dažai ir iš ko jie susideda? Dažai - sudėtingas cheminių medžiagų mišinys, kurio svarbiausias komponentas - rišiklis. Tai yra medžiaga, susiejanti į vieną visumą visus komponentus ir suformuojanti plėvelę. Tačiau dažai, tai ne vien rišiklis, tai ir pigmentai, suteikiantys spalvą, tai ir užpildai pagerinantys sukibimą ir sutankinantys plėvelę, tai ir specialūs priedai: paviršiaus aktyvios medžiagos- pagerinančios paviršiaus "drėkinimą" ir dangos išsilyginimą, priedai - reguliuojantys blizgumą, klampumą ir takumą, medžiagos apsaugančios nuo senėjimo ir išblukimo (UV filtrai), plastifikatoriai - padidina dangos elastingumą ir t.t. Visa tai, aišku, yra aukštos kokybės dažuose, pigiuose to viso nėra, o tai ir lemia ir dažų panaudojimo lengvumą ir dangos kokybę, ilgaamžiškumą. Taigi dažai - tai subalansuota ir subtili sistema ir su ja reikia tinkamai elgtis. Tada jie ir atliks tiek apsauginę, tiek ir dekoratyvinę funkcijas.

Šiuo metu praktiškai visos firmos, buitinių dažų gamintojos, gamina ir siūlo dvi grupes dažų: tai alkidiniai emaliai ir vandeniu skiedžiami akriliniai dažai.

Pirmu atveju, rišiklis - mišinys natūralių augalinių aliejų su alkidinėmis dervomis, pagamintomis iš glicerolio (arba pentaeritritolio) ir ftalio rūgšties anhidrido ir ištirpintų organiniuose skiedikliuose. Toks rišiklis užtikrina gerą pigmentų drėkinimą ir gerai maišosi su kitais komponentais. Dangos atsparios atmosferos poveikiui, elastingos. Tačiau toks rišiklis lėtai džiūsta ir dangos nepakankamai atsparios cheminėms medžiagoms.

Dabar vis daugiau paplinta uralkidiniai rišikliai (JAV tai sudaro daugiau nei 50 % visų rišiklių) ir vienkomponenčiai uretanai, kurie žymiai pranoksta tradicinius alkidinius rišiklius pagal visus parametrus.

Antruoju atveju, akrilinių dažų rišiklis gaminamas iš naftos perdirbimo produktų. Akrilinių dažų danga yra tvirta, ilgai išlieka elastinga, šiems dažams skiesti nereikalingi organiniai skiedikliai (skiedžiasi vandeniu) ir neteršia oro kenksmingomis medžiagomis.

Jau geras dešimtmetis vyksta debatai, kurie iš šių dažų geresni, bet vienareikšmio atsakymo nėra - ir tie, ir tie turi savo privalumų ir trūkumų. Vandeniu skiedžiami akriliniai dažai be abejo vartotojui teikia malonumą jais dažant, kadangi praktiškai neturi kvapo, greitai džiūsta, neblunka, ilgai išlieka elastingi. Dažniausia ant jų yra ženkliukas, "mėlynas žmogutis" reiškiantis, kad jie ekologiškai švarūs. Tačiau dėl šito galima būtų ginčytis, kadangi darbo įrankius po darbo reikia plauti vandeniu. O tas vanduo kur? Į upes - ežerus. Žmonės dar įtariai žiūri į vandeniu skiedžiamus dažus. Atrodo, kad, jei jie skiedžiami vandeniu, tai užėjus lietui ir nusiplaus, tačiau čia ir slypi visa gudrybė. Chemikai juos padarė taip, kad jie skiestųsi vandeniu kol jie gaminami ir kol panaudojami pagal paskirtį, o, kai plėvelė išdžiūsta, ji tampa netirpia vandenyje. Todėl uždžiūvusius po dažymo akriliniais dažais įrankius galima išplauti tik su organiniais skiedikliais, vandeniu jau ne. Dirbant su akriliniais dažais ir darant pertrauką patartina įrankių (teptuko, volelio, kt.) neplauti, o užrišti polietileniniam maišelyje, kad nepatektų oras. Plauti tik pilnai baigus darbą (tam, kad be reikalo nenaudoti ir neteršti vandens, kaip jau minėta).

Alkidiniai emaliai ir toliau pirmauja tarp buitinių dažų ir visų pirma todėl, kad jiems žaliavos galima kasmet prisiauginti, pasėjus aliejingus augalus. Iš kitos pusės jų savybės tikrai geros ir vis gerinamos sukuriant naujas receptūras.

Į Lietuvą įvežami o taip pat ir gaminami Lietuvoje (o šiuo metu pas mus jau yra per 15 firmų dažų gamintojų!) buitiniai dažai pagal savo prigimtį yra labai panašūs. Galima išskirti keturias pagrindines grupes:

dispersiniai viniliniai (akriliniai) dažai vidinėms sienoms;
dispersiniai dažai akrilinių lateksų pagrindu tinkuotiems fasadams;
alkidiniai (ir uralkidiniai) emaliai įvairiems paviršiams vidaus ir išorės darbams;
akriliniai emaliai įvairiems paviršiams vidaus ir išorės darbams.

Įvežami dažai iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie pardavinėjami ir kitose šalyse. Jų kokybė nurodoma techninių duomenų lapuose ir atitinkamuose saugos duomenų tekstuose. Buitinių dažų kategorijai priskiriami dažai, kurių sudėtyje nėra, arba, labai apribotas kenksmingų medžiagų kiekis. Mūsų higienos specialistai seka naujoves gamtosauginiuose ir darbo saugos dokumentuose, kuriuos kuria Europos Sąjungos ir kitos Vakarų Europos šalys bei JAV ir neišduoda leidimo pardavinėti plačiajam vartotojui dažus, kurie skirti naudoti tik profesionalams, ir tik specialiai tam skirtose gamybinėse patalpose su pritekamąja ir ištraukiamąja ventiliacija, ir tik naudojant specialias individualios ir kolektyvinės saugos priemones.

Truputį apie dažymą.

Svarbiausia, dažus reikia naudoti pagal paskirtį ir tik taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Jei tai universalūs dažai, tai jie neturi tų specifinių savybių, kurias turi turėti specialūs: pvz., vandens radiatorius nudažius tam neskirtais dažais, jie nuo šilumos poveikio pagels, išskirs į aplinką lakias medžiagas, kurios gali turėti įtakos jūsų sveikatai ir pan. Arba: langus dažysite bet kokiais baltais dažais. O langai ypatinga pastato dalis, susidedanti iš skirtingų medžiagų: stiklo, medžio, metalo ir labai kenčianti nuo temperatūrų svyravimo ir atmosferos poveikio. Todėl langus reikia dažyti specialiais, tam skirtais dažais, kurie ilgai išlieka elastingi ir "kvėpuoja".

Kartais girdime kalbant - kam dažyti brangiais dažais, jei už tą pačią kainą galima kelis kartus perdažyti pigiais dažais! Tai trumparegiškas požiūris. Kaina atspindi kokybę ir dažant pigiais dažais, reikia paskaičiuoti darbo sąnaudas ir pinigines išlaidas, kurios atsiras tada, kai senus dažus prieš perdažant, reikės nugramdyti, nuvalyti ir pirkti kitus. Žinoma, jei reikia nudažyti laikino pastato sienas (trumpai naudojamo), tai pigūs dažai tam puikiausiai tinka.

Dažnai galima išgirsti žmones kalbant: "... va, tokie ir tokie dažai blogi. Aš dažiau, o jie man po pusmečio nusilupo". Pradedi klausinėti, kaip jis juos panaudojo: kaip paruošė paviršių dažymui, kokios buvo aplinkos sąlygos, kai dažė? Paaiškėja, kad buvo nesilaikoma elementarių dažų panaudojimo taisyklių: dažoma po lietaus ar prieš pat lietų, spiginant saulei, ant nešvaraus ir neparuošto paviršiaus. Kartais tokie žmonės sako: aš daug metų dažau ir viską moku. Kaip sakoma: "blogas įpratimas, kaip ir blogas prigimimas". Reikia atidžiai sekti gamintojo rekomendacijas ir viską daryti kaip patariama. Tada ir rezultatas bus geras. Jei parašyta, kad antru sluoksniu reikia dažyti po 8 ar 16 val. Tai ir būk malonus! O ne, pačiupinėjau, atrodo sausa ir tepi vėl. O juk alkidiniai emaliai džiūsta, paimdami iš oro deguonį ir, jei dažų sluoksnis storas, ant viršaus susidaro plėvelė, kuri apsunkina deguonies patekimą į giluminius dažų plėvelės sluoksnius ir džiūvimas sulėtėja - danga ilgai išlieka minkšta, o po to, per ilgesnį laiką džiūdama raukšlėjasi ir praranda gerą išvaizdą. Arba vėl: nugruntavai paviršių ir būtinai nudažyk jį viršutiniam sluoksniui skirtais dažai, kadangi gruntas neskirtas apsaugoti dažomą paviršių nuo atmosferos poveikio. Jis - poringas, užtikrina gerą sukibimą su dažomu paviršiumi ir sekančiais dažų sluoksniais. Be abejo, grunto funkcija tuo neapsiriboja, pvz. gruntas juodiesiems metalams yra su antikoroziniais pigmentais apsaugojančias nuo korozijos ir t.t. Aplamai, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į gruntą ir naudoti tokį, kokį rekomenduoja dažų specialistai, pvz., geležiai gruntuoti skirtas gruntas dažniausiai netinka aliuminiui ar cinkuotam paviršiui ir t.t.

Iš savo patirties (o jau dirbu šioje srityje virš 20 metų) galiu pasakyti, kad daugeliu atvejų dėl blogos dažų dangos kokybės būna kalti patys klientai, kurie nepaiso gamintojų rekomendacijų.

Kalbant apie interjerus, tai kiekvieno interjero apipavidalinimo sėkmė - visų jį kuriančių elementų ir dalių harmoninga sąšauka. Ir, jei įskilusi metalinė vaza su gėle, stovinti ant senovinės aplūžusios kėdės - dizainerio kūrybinis polėkis, suteikiantis visam interjerui specifinę nuotaiką, tai nekokybiškai nudažyta siena - brokas, suteikiantis "brokuotą" nuotaiką.... Kokybiškai nudažytos sienos visada traukia akį - norisi jas paliesti, pajusti paviršiaus faktūrą.... Prisiminkite kiek kartų jūsų draugai, neseniai pasidarę remontą gyrėsi savo idealai lygiomis sienomis, paknopstom pasakodami, kad net 10 (!) kartų jas teko glaistyti ir šlifuoti ir t.t. štai šitomis rankomis.... Nesunku įsivaizduoti, kiek išlaidų ir pastangų tam reikėjo. Dar kita stereotipinė situacija, ypač paplitusi tarp blokiniuose namuose gyvenančių žmonių - tai "košmariškai" kreivos sienos ir lubos, su kuriomis nieko neįmanoma padaryti. Tokias atvejais situaciją tenka gelbėti storais glaisto sluoksniais, gipso kartono plokštėmis, stiklo tapetais ir t.t.

Dažytos sienos tampa kokybiško remonto ir patalpų apipavidalinimo etalonu. Neretai didžiąją dažytos sienos kainos dalį sudaro ne patys dažai, o būtent paruošiamieji darbai. Kita vertus, panaudojus netinkamus ir pigius dažus, galima nubraukti visas paruošiamųjų darbų pastangas. Deja, tai gana dažna situacija, kai, siekiant sumažinti ir taip jau paruošimo darbų sąskaita išaugusias sienos dažymo išlaidas, pasirenkamas netinkamas gruntas ar dar blogiau - patys dažai. Tas paprastumas, kurio dėka mes galime beveik kiekvienoje parduotuvėje nusipirkti dažų skardinę, teptuką ir, atsinešę namo pradėti iškarto dažyti, klaidina žmones. Būtina atidžiai perskaityti visas gamintojo nuorodas, išsiaiškinti su pardavėjais, kaip su jais dirbti, kaip pasiekti norimą rezultatą. Neretai šitoje situacijoje paaiškėja, kad pardavėjas nieko nežino, apart to, kad dažai "X" - patys geriausi, o ir ant dėžutės esančioje instrukcijoje nieko neperskaitysi.

Pastaruoju metu vis dažniau interjerai yra dažomi, o ne tapetuojami. Ir tai, tikriausiai nemaža dalimi lemia higieniškumo faktorius. Juk siena - "gyvas", kvėpuojantis paviršius, į kurį per tam tikrą laiko tarpą įsigeria dulkės ir įvairūs kvapai. Tapetai, yra poringi ir dulkių bei kvapų prikaupia dar daugiau, nei lygi, dažais nudažyta siena. Patalpos, kurioms yra padidinti reikalavimai higienai, dažoma pusiau matiniais arba pusiau blizgiais dažai, nes jie atsparesni mechaniniam poveikiui, o taip pat plovimui, tame tarpe ir su plovikliais ar dezinfekavimo priemonėmis.

Taigi, dažykime gerais dažais ir taip, kaip rekomenduoja gamintojas!

Jonas Vosylius
Inžinierius chemikas technologas