Statinių ardymo-griovimo bei statybinių atliekų perdirbimo technologijos

Manoma, jog  griauti - tai ne statyti, jog griovimas yra paprastesnis darbas nei statyba, tačiau iš tikrųjų yra priešingai. Pastatas griaunamas atvirkštine tvarka nei buvo statomas, bet tam irgi reikia parengti projektą, parinkti tinkamą techniką ir užtikrinti saugumą.

Griovimui irgi reikia projekto

Šiuolaikinio ardymo bei griovimo (demontavimo) darbams naudojamai technikai reikia labai daug investicijų, specialių apmokymų darbuotojams bei ypatingos jų kvalifikacijos. Griovimo proceso pradžioje būtinai įvertinama pastato būklė ir parengiamas griovimo darbų technologinis projektas. Pradedant darbus objekte yra gaunamas statybos leidimas pastato griovimo, ardymo darbams. Gavus visus reikiamus leidimus, paruošiama darbų atlikimo vieta, atitinkanti visus darbo saugos reikalavimus, aptveriama teritorija, nustatomos pavojingos vietos, apribojamas patekimas į pavojingas zonas. Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, pradedama sudėtingiausia dalis - griovimo darbai.

Dabar visuomenėje vyksta diskusijos dėl senų pastatų architektūrinės vertės ir dėl jų pritaikymo naujiems poreikiams. Ką daryti, kad ateityje netektų griauti gerų ir stiprių bei nebaigtų statyti pastatų, tokių kaip Kauno monolitiniai viešbučiai, PC „Merkurijus" ir kiti?

Griaunamas PC "Merkurijus".

Mano nuomone, laikas pastatus projektuoti bei statyti tenkinant ne tik šios dienos poreikius bet ir galvojant apie ateitį, numatant pastatų perstatymo, modernizavimo bei pritaikymo naujiems, pasikeitusiems poreikiams sprendimus.

Reikia siekti, kad maždaug 20 metų nuo pastatymo, pastatui baigus vieną gyvavimo ciklą, kuo paprasčiau ir mažiausiomis pastangomis jam būtų galima suteikti naujas funkcijas.

Pastatų ardymas (demontavimas)

Tai - kompleksinis sprendimas, apimantis įvairius metodus. Demontuojant panaudojamas pjaustymas deimatiniais lynais bei pjūklais, gręžimas deimantiniais grąžtais ir ne tik, taip pat visas griovimo technikos arsenalas.

Prieš pradedant darbus kiekviename objekte parenkama  tinkamiausia technika atskiriems darbų etapams, kurių metu žingsnis po žingsnio konstrukcijos demontuojamos. Pastatas ardomas atvirkštine tvarka negu buvo statomas. Pirmiausia ardomas stogas, po to perdangos ir laikančiosios konstrukcijos (sienos, karkasas).

Pastato griovimo darbai vyksta atvirkštine tvarka nei statyba.

Ardymo darbai yra ypač pavojingi, todėl būtina nuolat kontroliuoti darbų saugą.

Pastatų ardymas gali būti atliekamas, siekiant išsaugoti tam tikras detales ar kuo mažiau jas pažeidžiant.

Tam tikrais atvejais, ypač tada, kai statinys yra laikinas, jis gali būti išmontuojamas ištisomis konstrukcijomis. Tokio išmontavimo metu stengiamasi nepažeisti jokių statinio elementų.

Ypatingas atvejis - Kauno Prisikėlimo bažnyčia. Jos viduje sumontuotas trijų aukštų gelžbetoninis karkasas buvo išardytas rankiniu būdu, dujiniais pjovikliais nupjausčius atskirų konstrukcijų sujungimo mazgus.

Pastatų griovimas

Griaunama įvairiais mechanizmais - ekskavatoriumi su hidraulinėmis betono trupinimo ir armatūros karpymo žirklėmis, hidrauliniais kūjais (plaktais).

Pastatų sprogdinimas

Pastatai gali būti griaunami ir sprogdinant. Prieš tai reikia parengti sprogdinimo projektą ir suderinti jį su darbų saugos inspekcija. Šiuos darbus gali atlikti tik licencijuotos įmonės. Norint nugriauti mūrinius pastatus, sienoje prie pamato ar prie grindų perforatoriumi pramušami lizdai, į kuriuos dedamas apskaičiuotas sprogmenų kiekis.

Atskirų konstrukcijų plėšymas

Betoną, gelžbetonį, akmens riedulius galima plėšyti hidrauliniais presais. Presas įstatomas į prieš tai išgręžtą kiaurymę. Kiaurymės gręžiamos deimantiniais grąžtais, 130 mm skersmens - presui, kurio maksimali plėšimo galia - 110 t , arba 200 mm skersmens kiaurymes presui, kurio maksimali plėšimo galia 250 t. Jei reikia, į vieną kiaurymę galima įstatyti du plėšimo presus. Didesni segmentai nuplėšiami gręžiant 2 kiaurymes, ir statant presus į kiaurymes taip, kad plėštų viena kryptimi. Armatūros strypai plėšimo metu nutraukiami, arba tempiasi, ir, plėšimo presui betono gabalus vienas nuo kito atplėšus 3-4 cm, nupjaunami dujiniu pjovikliu.

Atskirų konstrukcijų pjaustymas

Gelžbetoninės konstrukcijos gali būti pjaustomos deimantiniais pjūklais ar deimantiniais lynais, atpjautos dalys kranu nuleidžiamos ant žemės ir ten dažniausiai yra sutrupinamos.

Statybinių atliekų perdirbimas

Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma yra pripažinta tarša atliekomis. Šios taršos neutralizavimo kaštai žymia dalimi guls ant būsimų kartų pečių. Todėl statybines atliekas būtina  perdirbti į antrines žaliavas. Nors statybinis laužas priimamas į sąvartynus, tačiau neretai pasukama lengviausiu keliu - atliekos kaupiamos ar išpilamos kur nors pamiškėje, dešimtmečiams užteršiant gamtą. Statybinio laužo perdirbimas aktualus daugeliui statybos bendrovių, kurios perdirbtą antrinę žaliavą naudoja aplinkai tvarkyti ir kitiems statybų tikslams. Perdirbtos statybų atliekos priskiriamos prie santykinai pigios produkcijos, kurią naudoja ne tik statybų bendrovės, tačiau ir sodų bendrijos keliams tvarkyti, individualių namų savininkai - aplinkos tvarkymo reikmėms. Statybinės atliekos, perdirbtos į antrines žaliavas, vėl gali puikiai pasitarnauti statybose, ypač kaip gruntas naujiems keliams. Kita efektyvi perdirbimo nauda - sunaudojama mažiau neatsinaujinančių gamtos išteklių, reikalingų statybinės produkcijos gamybai.

Neperdirbtas statybinis laužas ir griovimo atliekos - viena iš didžiausią neigiamą poveikį aplinkai turinčių taršų.

Statybinio laužo perdirbimas yra svarbus klausimas, ypač šiomis dienomis, kai būtina taupyti, kai visiems yra svarbi ekologija ir antrinis žaliavų perdirbimas, jų panaudojimas antrą kartą.

Statybinio laužo perdirbimui naudojama technika irgi brangi. Tai gali būti ratinis krautuvas, kurio talpa siekia iki 4 kub.m, kaušinis krautuvas, kurio keliamoji galia siekia iki 7 tonų  ir mobilus trupintuvas, kuriuo statybinės atliekos paverčiamos skalda.

Trupintuve yra sumontuotas magnetas, atskiriantis armatūros ir konstrukcinio metalo gabalus nuo susmulkinto betono. Smulkinimo įrenginyje esančios galingos žiaunos statybinių atliekų luitus sutrina į smulkesnius gabalus, kurie specialiais sietais išsijojami į įvairias frakcijas - nuo 0 iki 70 mm. Šia technika atskirai trupinami plytų mūro, keramzitbetonio, betono, gelžbetonio gabalai. Skalda iš šių medžiagų atskirai sandėliuojama ir atskirai parduodama, mat jų techninės savybės yra skirtingos.

Statybinio laužo skalda puikiai tinka naudoti statybose, tiesiant kelius, įrengiant aikšteles, laikinus kelius, drenažinius sluoksnius bei kitiems darbams. Esant poreikiui, jau perdirbta skalda suskirstoma į pageidaujamas frakcijas. Smulkesnių frakcijų skaldą galima naudoti ir betono gamybai kaip žaliavą (inertinės medžiagos). Antrą kartą panaudojama produkcija, gauta perdirbus statybinį laužą, ne tik palengvina darbą statybininkams, bet ir taupo lėšas - pristačius statybinį laužą perdirbimui, tas pats transportas gali parvežti į statybvietę reikalingą skaldą. Skalda, gauta susmulkinus betono laužą, yra 15-20 proc. pigesnė nei dolomitinė ir 2 kartus nei granitinė skalda. Betoninė skalda naudojama kelių ir aikščių pagrindams užpilti prieš asfaltuojant. Smulkesnių frakcijų skaldą galima naudoti ir betonui gaminti bei pamatams išpilti.

Šiuo metu yra ypač paklausi 0-6 mm betono trupinių frakcija, jos paklausa nuolat auga. Šie betono trupiniai dažniausiai naudojami trinkelių pagrindui šaligatviuose suformuoti.

Visgi kyla klausimas, kodėl tiek mažai naudos gauname sugriovę pastatą? Vėlgi manyčiau, kad projektuojant ir statant nenumatomos ir nesudaromos atskirų pastato konstrukcijų išardymo ir pakartotino jų panaudojimo galimybės, taip pat nebūna numatytos atskirų medžiagų perdirbimo ir panaudojimo naujų medžiagų gamyboje galimybės.

Tiesa, projektuojant pastatus pagal tarptautinį BREEAM standartą, griovimo, antrinio atliekų panaudojimo galimybės jau numatomos, tačiau kol šis ar kitas panašus standartas pas mus visuotinai įsigalios, dar nutekės nemažai vandens. Tačiau toks ilgalaikis požiūris ne tik brangina projektavimą, kaip kai kas trumparegiškai mano, bet ilgalaikėje perspektyvoje taupo medžiagas ir atpigina statybą.

Ardymo  ir griovimo darbų saugos  ypatumai

Rangovas griovimo darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų vykdymo technologijos projektą.

Darbams turi vadovauti atestuotas techninis darbuotojas. Prieš pradedant griovimo ir ardymo darbus, apžiūrimas objektas, nustatomos pavojingos zonos, pastatomi perspėjamieji ženklai ir užrašai.

Griaunamo pastato teritorija turi bûti aptverta laikina tvora.

Statinio statytojas - užsakovas arba užsakovo įgaliotas statybos darbų vadovas negali pradėti griovimo darbų, kol neparengtas darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas.

Būtina įvertinti, kad ardymo metu pastate gali atsirasti nenumatytų deformacijų, galinčių turėti įtakos konstrukcijų pastovumui, todėl ardant konstrukcijas būtina stebėti, kad pašalinus jas neįvyktų kitų pastato elementų griūtis. Jei ardymui naudojamas kranas, didžiausia ardomo elemento masė neturi viršyti pusės krano keliamosios galios.

Dr. Marijonas Daunoravičius, KTU Statybos ir architektūros fakultetas Statybos technologijų katedra