Lyderystės menas (II dalis)

2009-09-18 16:28   Peržiūros : 576   Spausdinti


Efektyvių lyderių savybės

Šiuolaikiniai lyderystės specialistai teigia, kad asmeninės savybės yra itin svarbios efektyviai lyderystei - ypač intelektiniai gabumai bei tokie asmeniniai bruožai, kaip dominavimas, komunikabilumas, visuomeniškumas, pasitikėjimas savimi, energingumas ir tam tikras tamprumas. Efektyvūs lyderiai:

  • Yra sąžiningi. Tai suteikia jiems patikimumo. Komanda jais tiki ir pasitiki. Patikimi lyderiai skatina pasididžiavimą organizacijoje, stipresnę bendradarbiavimo ir komandinio darbo dvasią.
  • Daro tai, ką pasako. Jie laikosi savo pažadų ir įsipareigojimų.
  • Užtikrina, kad jų veiksmai atitinka juos sekančių žmonių norus. Jie aiškiai supranta kitų vertę ir jų galimybes.
  • Pripažįsta savo klaidas. Jie supranta, kad bandymas slėpti klaidą yra žalingas ir griauna patikimumą.
  • Sukuria patikimą ir atvirą klimatą.
  • Padeda kitiems tapti sėkmingais ir jaustis galingais.
  • Nespaudžia per daug. Jie skatina komandos narius atlikti daugiau, tačiau supranta, kada jau yra per daug.
  • „Pasiraito rankoves". Jie parodo, kad nėra tik nominalūs vadovai ar sprendimų priėmėjai. Komandos nariai labiau gerbia lyderius, kai šie parodo norą dirbti išvien.
  • Vengi frazių, sukeliančių pasipiktinimą, prieštaravimus ir pasipriešinimą. Pavyzdžiui, vietoj pasakymo, kad reikia kažką daryti, efektyvūs lyderiai prašo ar rekomenduoja komandai kažką daryti.

Efektyvūs lyderiai paprastai turi turėti didesnį nei vidutinį intelektinių sugebėjimų lygį. Dar Pirmojo Pasaulinio Karo metu karinės pajėgos naudojosi IQ testais atrinkti potencialius karininkus. Tačiau aukštas IQ dar nereiškia gerų lyderystės sugebėjimų. Efektyvūs lyderiai seka savo emocijas, polinkius, stiprybes ir silpnąsias vietas. Šiuo metu manoma, kad socialinis supratingumas yra svarbiausias faktorius, įtakojantis lyderystės efektyvumą.

Lyderystės santykis su valdymu

Paprastai lyderystė glaudžiai siejama su valdymu. Kai kas šiuos du žodžius vadina sinonimais, kai kas valdymą laiko lyderystės dalimi. Tačiau egzistuoja viena auksinė taisyklė - ne visi vadovai yra lyderiai; ne visi lyderiai yra vadovai. Efektyvus vadovas turi turėti lyderio įgūdžių, o efektyvus lyderis turi demonstruoti vadovo sugebėjimus. Valdymas apima padėties galią, lyderystė - įtakos galią.

Lyderystė atsiranda kaip tik tuo metu, kai kažkas bando įtakoti individo ar visos grupės elgesį. Valdymas yra tam tikra lyderystės rūšis, kurioje organizacinių tikslų siekimas yra pirmaeilis dalykas.

Galima išskirti dvylika esminių skirtumų tarp lyderystės ir valdymo:

  • Vadovai administruoja, lyderiai kuria.
  • Vadovai klausia kaip ir kada, lyderiai klausia kas ir kodėl.
  • Vadovams svarbiausia sistemos, lyderiams - žmonės.
  • Vadovai atlieka darbus teisingai, lyderiai atlieka teisingus darbus.
  • Vadovai prižiūri, lyderiai vysto.
  • Vadovai pasitiki kontrole, lyderiai įkvepia pasitikėjimą.
  • Vadovai turi trumpalaikę perspektyvą, lyderiai - ilgalaikę.
  • Vadovai priima faktinę padėtį, lyderiai meta iššūkį faktinei padėčiai.
  • Vadovai suinteresuoti pelnu, lyderiai žvelgia į horizontą.
  • Vadovai imituoja, lyderiai kuria.
  • Vadovai mėgdžioja klasikinį gerą kareivį, lyderiai būna patys savimi.
  • Vadovai kopijuoja, lyderiai demonstruoja originalumą.

Lyderystė be valdymo žengia keletą žingsnių į priekį, bet grįžta tiek pat, jei ne daugiau, žingsnių atgal. Valdymas be lyderystės išvengia žingsnių atgal, tačiau nejuda į priekį.

Lyderystės teorijų apžvalga

Susidomėjimas lyderyste prasidėjo dvidešimto amžiaus ankstyvoje pradžioje. Literatūroje galima rasti išsiplėtojusias "mąstymo mokyklas" nuo "Didžio žmogaus" ir "Savybių" teorijų iki "Transformacinės" lyderystės. Pirmosios lyderystės teorijos nagrinėjo sėkmingų lyderių savybes ir elgseną, vėlesnės teorijos domėjosi sekėjų vaidmeniu bei kontekstine lyderystės prigimtimi.

Nors susiformavo daug skirtingų lyderystės teorijų, tačiau jos gali būti klasifikuojamos į aštuonias pagrindines grupes:

  • "Didžiojo Vyro" teorijos. Šių teorijų pagrindas yra tikėjimas, kad lyderiai yra išskirtiniai žmonės, gimę valdyti ir jau turi įgimtas savybes. Terminas „Didysis vyras" buvo pasirinktas, nes tuo laiku lyderystė buvo laikoma išskirtinai vyrišku ir kariniu bruožu.
  • Savybių teorijos. Panašiai, kaip ir "Didžio Vyro" teorijos, savybių teorijos sako, kad žmonės įgimsta tam tikras savybes, kurios jiems padeda būti lyderiais. Šios teorijos identifikuoja tam tikras asmenines ir elgesio charakteristikas, būdingas lyderiams. Pagal šią teoriją, žmonės su tokiomis lyderio savybėmis galėtų būti atskirti ir pasamdyti ar atrinkti į lyderių pozicijas.
  • Elgsenos teorijos. Šios lyderystės teorijos remiasi tikėjimu, kad didžiaisiais lyderiais tampama, o ne gimstama. Nagrinėjamas lyderių elgesys ir veiksmai, bet ne jų protinės savybės ar vidinė būsena. Pagal šią teoriją, žmogus gali išmokti būti lyderiu tik to mokydamasis ir stebėdamas kitus.
  • Situacinės lyderystės teorija teigia, kad lyderiai pasirenka tinkamiausią veiksmų planą pagal situaciją. Pavyzdžiui, kai kurios situacijos reikalauja autokratinio stiliaus, kitose reikalingesnis valdymas dalyvaujant.
  • Netikėtumo teorijos didžiausią dėmesį skiria atitinkamiems kintamiesiems, susijusiems su aplinka ir galintiems nusakyti, kuris lyderystės tipas tinkamiausias esamoje situacijoje. Ši teorija teigia, kad nėra vieno geriausio ir tinkamiausio visose situacijose lyderystės stiliaus. Sėkmė priklauso tik nuo keleto tokių kintamųjų, kaip pats lyderystės stilius, sekėjų savybės bei situacijos aspektai.
  • Transakcinės arba valdymo teorijos dėmesio centras yra vadovavimo, organizacijos ir grupės veiklos vaidmuo. Šios teorijos lyderystę grindžia apdovanojimų ir bausmių sistema. Tai dažnai naudojama versle; kai darbuotojai dirba sėkmingai, jie yra apdovanojami; kai jiems nepasiseka, jie yra papeikiami ar baudžiami.
  • Transformacinės arba Santykių teorijos. Čia svarbiausi tarp lyderių ir jų sekėjų susiformavę ryšiai. Tokie lyderiai motyvuoja ir įkvepia žmones padėdami grupės nariams įžvelgti užduoties svarbumą ir naudą. Transformaciniams lyderiams svarbus grupės narių veikimas, tačiau kartu kiekvienas asmuo turi išnaudoti savo potencialą. Šie lyderiai dažnai turi aukštus moralės ir etikos standartus.
  • Kolektyvinės teorijos. Kolektyvinės lyderystės teorijų šalininkai teigia, kad ideali lyderystė, kai kiekvieno indėlis yra svarbus ir vertinamas. Tokie lyderiai skatina grupės narių dalyvavimą ir prisidėjimą, bei leidžia jiems pasijusti svarbiems sprendimų priėmimo procese.

 

Lyderystė versle

Lyderystės vaidmuo versle yra nenuginčijamas. Didūs lyderiai kuria didžius verslus. CNN paskelbtame 25 įtakingiausių paskutiniojo amžiaus ketvirčio verslo lyderių sąraše pirmąją vietą užėmė kompanijos Microsoft įkūrėjas ir verslo lyderis Nr.1 Billas Gatesas už savo antreprenerio energingumą, atkaklią lyderystę ir filantropinį mąstymą. Į šį sąrašą taip pat patenka tokie lyderiai, kaip Sam Walton (Wal-Mart), Jack Welch (General Electric), Steve Jobs (Apple), Michael Dell (Dell Computers),  Ted Turner (CNN), Phil Knight (Nike), Jeff Bezos (Amazon.com) ir kiti. Jie visi kūrė pasaulyje lyderiaujančias kompanijas, pakeitė ankstesnius supratimus apie verslą, išrado naujas technologijas ir iškėlė savo kompanijas į pasaulio verslo aukštumas.

Lyderystė daro verslo organizaciją sėkminga. Be jos organizacijos juda per lėtai, užsistovi vietoje ar praranda savo kryptį.

Renata Niauronytė

Vidinius lyderystės mokymus Lietuvoje organizuoja EUROPEAN LEADERSHIP INSTITUTE

 

  • Trys lyderystės svertai

Lengvai suprantama, bet labai efektyvi programa apie asmenybių tipus pagal K. G. Jungą skirta visų lygių darbuotojams, įskaitant vadovus ir valdybos narius. Šiais mokymais siekiame supažindinti mokymų dalyvius su jų asmenybių skirtumais, kurie lemia asmeninių pažiūrų skirtumus, skirtingą darbo stilių bei komunikacijos būdus.

Turinys:

  • mokymų dalyvių asmenybės tipų nustatymas;
  • supažindinimas su asmenybių tipų skirtumais;
  • pagal asmenybės tipą darbo stiliaus nustatymas ir stipriųjų darbinių savybių atskleidimas;
  • mokymas, kaip skirtingi darbo stiliai gali vienas kitą papildyti, o ne būti trinčių priežastimis;
  • komandos darbo stiliaus atradimas: vidiniai poreikiai ir tobulinimosi sritys;
  • pokyčiai organizacijose ir darbuotojų skirtinga reakcija į juos, mokymas, kaip adaptuotis prie pokyčių;
  • lyderiavimas, gebėjimas įtakoti, suprantant asmenybių tipų skirtumus.

Mokymų trukmė - 2 dienos. Mokymų vadovas - Ulf Hallan, ELI įkūrėjas, Šiaurės Norvegijos lyderystės fondo (NNL) įkūrėjas ir buvęs prezidentas. Specializuojasi lyderystės ir organizacijų vystymo srityse.

  • Aš - lyderis

Mokymai skirti visų lygių darbuotojams, įskaitant vadovus ir valdybos narius. Šia programa siekiame išlaisvinti vidinį žmonių potencialą, sustiprinti pasitikėjimą savimi, paskatinti prisiimti daugiau atsakomybės už asmeninius sprendimus, padidinti bendrą motyvaciją, pakelti kūrybiškumo, iniciatyvumo lygį darbinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime.

Turinys:

  • lyderio skiriamieji bruožai;
  • kokie asmeninės galios šaltiniai;
  • žinios / įgūdžiai / požiūris;
  • pozityvių lūkesčių dėsnis;
  • tikslų svarba gyvenime, kaip teisingai suformuluoti asmeninius tikslus;
  • 5 asmenybės lygiai;
  • vertybės, tikslai;
  • teisingai suformuluotų asmeninių tikslų kriterijai, asmeninių pokyčių varomosios jėgos;
  • auka ar nugalėtojas;
  • metaprograma, nulemianti požiūrio skirtumus: reaktyvūs / proaktyvūs;
  • kaip žaisti darbą.

Mokymų trukmė - 2 dienos. Mokymų vadovė - Nomeda Marazienė, psichologė, turinti 9 metų vadovavimo, įmonių motyvacijos ir mokymo programų sudarymo bei įgyvendinimo patirtį.


Kategorijos: Darbo skelbimai, Siūlo darbą
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2
Darbo skelbimų portalas, darbuotojų atrankos, konsultacijos darbdaviams ir darbuotojams
Olimpiečių 1 - 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2190036, El. paštas: info@cvmarket.lt
1 2
Kompanijų produktai
Darbuotoju paieška

Darbuotoju paieška

Darbo skelbimai

Darbo skelbimai

Darbas

Darbas