Terasa

• 
• 
• 
• 
• 
• 

Planavimas

Terasos padėtis namo atžvilgiu paprastai yra nurodyta. Terasos vieta priklauso nuo kelių veiksnių derinio. Labai svarbu yra saulė -, ar dominuoja ryto, vidurdienio ar vakaro saulė. Alternatyva yra dvi terasos skirtingose pasaulio pusėse.
Kadangi terasa praplečia naudingą namo plotą, reikia pasirūpinti, kad iš vidaus patalpų į lauką patekti būtų patogu. Apsauga nuo vėjo ir pašalinių žvilgsnių taip pat yra reikšmingi veiksniai. Jaunai šeimai savaime suprantamas dalykas yra vaiko saugumas. Jau statant namą pravartu galvoti, kaip įrengti būsimą priestatą. Priestatas namo atžvilgiu gali būti kampu arba iš dalies po stogu.
Ant aukščiau žemės paviršiaus esančių polinių pamatų veranda statoma tuo atveju, kai namo pamatai yra aukšti arba kai yra šlaitas.
Visi matmenys pateikiami milimetrais, jei nenurodyta kitaip.

Medžiagų pasirinkimas

Terasos įrengimui naudojama mediena turi būti impregnuota giluminiu būdu. Ji dažnai veikiama drėgmės ir, palyginti su medinėmis lauko dailylentėmis, džiūvimo sąlygos yra prastesnės. Ypač svarbu, kad giluminiu būdu būtų impregnuoti žemėje esantys terasos stulpai ir sijos. Jų sutrūnijimas keltų pavojų terasos naudotojams. Juos perkant reikia prašyti tokios giluminiu būdu impregnuotos medienos, kuri gali liestis su žeme (priklausomai nuo gamintojo, pažymėta klase A arba H). Terasos karkaso mediena gali būti žemesnės impregnavimo klasės: AB (H3). Statybos eigoje prireikia medžiagą pjauti, todėl galus reikia apdoroti medienos impregnantu užtepant teptuku.
Svarbu, kad terasos tašų matmenys būtų pakankamai dideli, o sujungimai tvirti. Visos metalinės tvirtinimo priemonės ir reikmenys, tokie, kaip vinys, varžtai, sraigtai ir kampuočiai, turi būti reikiamai apsaugoti nuo rūdijimo, t. y. karštai cinkuoti arba netgi pagaminti iš nerūdijančio plieno.
Nors impregnuotos medienos paviršių ir galima palikti nedengtą, ją geriau saugos apdorojimas aliejiniais dažais arba bespalve apsaugine alyva medienai. Tai saugos nuo smulkių įtrūkimų ir atitolins puvimą. Dažant paviršių reikia ypač kruopščiai apdoroti medienos galus, juos reikia storai padengti dažais arba gerai įsigeriančia gruntavimo alyva. Impregnuotos medienos paviršių galima dažyti paprastai medienai skirtomis priemonėmis.

Poliniai pamatai

Apatiniai terasos stulpų galai remiasi į lietus betoninius stulpus. Šiuo atveju naudojamos pamatiniuose stulpuose išlietos stulpo kojos.
Jei gruntas yra žvyringas, reikia betoniniams stulpams iškasti apie 500 - 600 mm gylio duobes iki tvirto apatinio sluoksnio. Reikia pašalinti visą dirvožemį.
Jei dirvožemio sluoksnis yra storas arba molingas, bei linkęs nuo šalčio kilnotis, tvirtam pagrindui gauti reikia betoninius stulpus įleisti giliau. Pirmiausia iškasti gilią duobę ir iš betono išlieti pagrindo plokštę. Į jos vidų įspausti armatūrinio plieno strypą. Kai šis liejinys bus sukietėjęs, reikia į duobę įdėti 150 mm skersmens apvalią kartoninę liejimo formą ir aplink vėl užpilti žeme.

Konstrukcija

6000 mm ilgio atraminę siją reikia pritvirtinti prie namo pamato. Atraminė sija susideda iš dviejų 45×45 ir 45×195 dydžio dalių, kurios tarpusavyje sujungiamos varžtais. 
Pirminė atraminė sija susideda iš dviejų 45×45 ir 45×195 dydžio varžtais sujungiamų dalių. Siją reikia suniveliuoti ilgu vandens gulsčiuku taip, kad būtų horizontali ir tiksliai viename aukštyje su kita atramine sija. Kadangi duotame pavyzdyje ilgis yra 6000 mm, sija atraminio stulpo viduryje gali turėti paslėptą išilginį pratęsimą.
11 pagrindo lentų , kurių matmenys yra 45×145, o ilgis 2400 mm. Jos pritvirtinamos kalant nuožulniai arba metalinių kampuočių pagalba tarp pirminės ir galinės atraminės sijos 600 mm žingsniu. Platus atraminės sijos priekinis kraštas visiškai uždengia pagrindo lentų galus. Medinės grindys gaminamos iš 28×95-120 matmens lentų. Kad plyšiai būtų vienodi, reikia prieš tvirtinant lentas vinimis arba varžtais, naudoti 5 mm tašelius.
Stulpai yra I formos sijos. 45×70 vidurinis tašas ir dvi 34×120 šonines lentas. Privalumas yra tai, kad galima sujungti stulpus ir horizontalius tašus taip, kad nesimatytų sujungimo vietų. Žr. detalų brėžinį, kur yra parodytas kampinio stulpo sandara.

Su namo siena besiliečiantys stulpai palyginti su kitais stulpais yra mažesnių matmenų. Vidurinės dalies, į kurią remiasi viršutinis horizontalus tašas, dydis yra 45×45. Jį vinimis arba varžtais pritvirtiname prie namo sienos. Šoninės lentos yra 34×70 dydžio.
Šoninės tvorelės viduryje yra stulpas. .Jis, kaip ir kiti stulpai, yra 45×70 ir 34×120 dydžio. Kitos šoninės lentos tvirtinti negalima, kol skersinės lentos nebus savo vietoje.
Šoninės tvorelės karkasą sudaro horizontalūs 45x70 dydžio tašai. Tarp jų tvirtinamos skersinės lentos. Labai svarbu tiksliai išmatuoti ir kad susikryžiavimo vieta būtų tiksliai tašų viduryje. Reikalui esant galima naudoti kaip pagrindą 22 × 95-120 matmens terasines lentas. Dekoratyvinė įpjova daroma elektriniu siaurapjūkliu.
Laiptų šonas sudarytas iš 45 x 145 dydžio atraminės sijos, ant kurios yra prikalti reikiamų matmenų pleištai. Į pleištus remiasi laiptų pakopos. .Ideali laiptų pakopa yra tokia, kurios plotis yra apie 300 mm, o aukštis apie 150 mm. Apatiniai laiptų sijų galai remiasi į žemėje esančias betonines grindinio plokštes. Viršutinis laiptų sijų galas tvirtinamas kalant nuožulniai arba metalinių kampuočių pagalba prie terasos pirminės atraminės sijos.

Detalus brėžinys: kampinis stulpas

Apačioje vidurinė dalis pritvirtinama prie stulpo kojos, kuri išliejama betoniniame pamate. Pirminė atraminė sija remiasi į atraminių stulpų vidurį. Šoninėse tvorelėse dviejų 45 x 45 dydžio horizontalių tašų galams yra padarytos įpjovos vienoje stulpo šoninėje lentoje. Iš viršaus tvorelę ir stulpus dengia turėklas.

Parengta pagal  UAB PUUMERKKI pateiktą medžiagą

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.