Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Mažą šiluminės energijos poreikį  pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, o visas kompleksas gaminių ir sprendimų. Tad žvelgiantiems į ateitį verta skaičiuoti ne statybos, o eksploatacijos kainą. Gerai suprojektuoto ir pastatyto namo išlaikymo kaštai sumažėja 4-5 kartus. O tai yra šimtai tūkstančiai litų.

Visai neseniai svarbiausiu pastato kokybės rodikliu laikyta didelė sienų šiluminė varža.  Iš tikrųjų ji yra tik vienas iš viso komplekso sprendimų, lemiančių pastato kokybę, kuri daugeliu atveju suprantama kaip energinis efektyvumas.

Šilumos energijos poreikius apsprendžia ne tik sienų, bet ir pamatų, grindų, langų, durų, stogo šiluminiai parametrai ir šių konstrukcijų jungtys, šildymo sistema. Bet pirmiausia - projektuotojų kompetencija. Geram rezultatui pasiekti pirmiausia reiktų suskaičiuoti projektines sumines energijos sąnaudas, o baigus statybą (jeigu buvo statyta laikantis visų projektinių sprendinių ir kokybiškai) pasiektą skaičiuojamą rezultatą parodo energinio naudingumo sertifikatas.

Tradicinės statybos ir pasyviojo namo statybos bei eksploatacijos kaštų palyginimas. Schema - UAB „Descon", Mindaugas Dagys

Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad, atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus būsimame pastate, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (suprantama, jeigu tokių papildomai reikia)  ir jas dar gali įdiegti bei sutaupyti būsimo pastato eksploatacijos kaštų. Atlikus jau baigto statyti pastato sertifikavimą, įdiegti naujas energiją taupančias priemones jau sudėtingiau arba net ir neįmanoma.

Kokios pastatų energinės klasės vyrauja Lietuvoje?  

Nuo 2007 metų visi naujos statybos pastatai privalo gauti energinio naudingumo sertifikatus, jie registruojami Statybos produkcijos sertifikavimo centre.

Per septynetą metų sertifikuota  per  46 tūkst. įvairios paskirties ir dydžio pastatų. Į  sertifikuotų pastatų registrą įtraukti ir vadinamieji tipiniai butų sertifikatai, kurie reikalingi parduodant butą ir jiems skaičiavimai neatliekami, automatiškai jie priskiriami žemiausiai energinio naudingumo klasei - G. Tokių registre yra apie pusę sertifikatus gavusių pastatų ar jų dalių. 

Pagal energines klases iki 2013 metų pabaigos pastatų ar jų dalių, turinčių energinio naudingumo sertifikatus, Lietuvoje įregistruota:

• A++ klasės - nėra
• A+ klasės - 1 (projektuotojai tvirtina, kad yra dar 2, tik neįtraukti į registrą)
• A klasės - 18
• B klasės  - 5237
• C klasės  - 7899
• D klasės  - 4061
• E klasės -  4378
• F klasės -  2277
• G klasės - 22591

Jeigu G klasę turi tik senos statybos pastatai, reiškia, energinio naudingumo sertifikatus gavo apie 23 870 naujos statybos pastatų. Iš jų F klase įvertinti - 9,5 proc., E - 18,3 proc., D - 17 proc., C -  33,1 proc., B - 21,9 proc., A - 0,07 proc.

Registro analizė rodo, kad Lietuvoje kol kas vyrauja gana žemas pastatų energinis efektyvumas, tiesa, iki šiol (nuo 2006 iki 2014 metų) galiojo reikalavimas pasiekti bent C energinio naudingumo klasę - tokių energinio naudingumo pastatų registre yra 33 proc.  O energinio naudingumo reikalavimų kartelė kas keli metai vis keliama.

Mažai energijos vartojančių pastatų grupei siūloma priskirti tik B, A, A+ ir A++ klasių energinio naudingumo pastatus.

Nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai privalės atitikti A++ energinio naudingumo klasę, kurios pavyzdžių dar neturime. Tokiuose pastatuose energijos suvartojimas turi būti labai mažas ar beveik lygus nuliui, o reikalingą energiją privaloma gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tad aišku, kad bent iki A klasės  lygio statybos reikia dar gerokai paaugti. 

Kas yra suminės energijos sąnaudos?

Pastato poreikį energijai arba energinę klasę rodo suminės arba bendrosios energijos sąnaudos pastate. Sumines energijos sąnaudas sudaro:

• šilumos nuostoliai per pastato atitvaras: grindis, rūsio ir lauko sienas, langus, lauko duris, perdangas, besiribojančias su išore (balkonai ir t. t.);
• šilumos nuostoliai per pastato šilumos tiltelius;
• šilumos nuostoliai dėl lauko durų varstymo;
• šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo;
• šilumos nuostoliai dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos per langus ir duris;
• šilumos pritekėjimai iš išorės (saulės šiluma ir kt.);
• vidiniai šilumos išsiskyrimai (žmonių išskiriama šiluma);
• metinis elektros energijos sunaudojimas;
• metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti;

 Energiniai efektyvaus pastato statyboje labai svarbi yra konstrukcijų  jungčių kokybė.

Naudojant reglamentuotą metodiką, sertifikuojant pastatą apskaičiuojamas pastato (pastato dalies) kvalifikacinis rodiklis C, kuris parodo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų santykį su norminiu. Pagal šį rodiklį pastatai ir suskirstyti į klases: 

• A++ klasė, jei C < 0,25
• A+ klasė, jei 0,25 £ C < 0,375
• A klasė, jei 0,375 £ C < 0,5;
• B klasė, jei 0,5 £ C < 1;
• C klasė, jei 1 £ C < 1,5;
• D klasė, jei 1,5 £ C < 2;
• E klasė, jei 2 £ C < 2,5;
• F klasė, jei 2,5 £ C < 3;
• G klasė, jei C ³ 3 .

Pagal C rodiklį ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.  

Laikoma, kad mažai energijos naudojančio pastato energijos sąnaudos šildymui yra apie 20-30 kWh/kv.m per metus. Energijos sąnaudos pastato šildymui pradėtos skaičiuoti neseniai  - nuo 2012-ų metų  vasario 1 d., įsigaliojus naujai STR 2.01.09:2005 "Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" redakcijai.   

Nepasikliaukite nuostata „Taip daro visi" 

KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos mokslo darbuotojas Karolis Banionis sako, kad  „kol kas dažniausiai žmogus, statantis namą, planuoja, kokio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu apšiltins sienas arba stogą.  Neretai būna taip: statybininkas pataria -  20 cm visiškai užteks, sienų šiluminė varža bus 5,5, net didesnė už norminę. Gerai, taip ir įvyksta, pastatas apšiltinamas 20 cm sluoksniu.  Bet niekas neskaičiuoja, kokie bus bendrieji pastato šilumos nuostoliai arba suminės energijos sąnaudos. Čia ir daroma didžiausia klaida. Tik suminės energijos sąnaudos apsprendžia, kokios energinės klasės yra pastatas. Kiekvienai energinio naudingumo klasei yra nustatyta, kokiose ribose galimi šilumos nuostoliai. Vienos atitvaros gali turėti geresnes izoliacines savybes, kitos - prastesnes, svarbiausia, kiek eksploatuojamas pastatas neteks šilumos, kiek jos reikės apšildymui. Suprantama, atitvaros turi atitikti STR'ų reikalavimus, bet atskiri reikalavimai nėra padidinti".

Pasyvusis arba energiniai efektyvus namas - ne vien apšiltinimas. Pirmiausia tai projektavimas, skaičiavimai ir kokybiškas darbas.

Trūksta kvalifikacijos ir kokybės

Kodėl pastatas nepasiekia pageidaujamos energinės klasės? K. Banionis nurodo, kad galimos klaidos projektavimo stadijoje, netinkamos medžiagos, prasta statybininkų kompetencija ir darbo kokybė.

Pastarąja problema jau susirūpinta Europos mastu, rengiamos programos ir skaičiuojama, kad pastatų energetinio efektyvumo tikslams pasiekti reiktų perkvalifikuoti arba apmokyti apie 70 tūkst. statybos sektoriaus darbuotojų.

Būtina vėdinimo įranga su šilumos grąžinimu

Aukštesnės klasės pastatuose būtina ir tam tikra įranga, tad suprantama, kad ji statybą pabrangina, tad daugelis statytojų ir investuotojų, žiūrėdami tik į šios dienos realijas, jos atsisako. Pavyzdžiui, norint pasiekti A klasės energinį naudingumą, pastate būtina  tam tikro naudingumo mechaninė vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, nes aišku, kad be jos tokio lygio efektyvumą pasiekti labai sunku. 

Sandarumo testas parodo, kur skverbiasi oras

A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatuose  turi būti išmatuotas sandarumas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą.

Šio patikrinimo metu galima nustatyti oro kaitą (apykaitą) dėl infiltracijos ir identifikuoti nesandarumus, per kuriuos į pastatą patenka išorės oras.

K. Banionio nuomone, jei statyba kokybiška, sandarumo rodiklis pasiekiamas nesunkiai. "Tai nėra kažkoks kosminis parametras. Praktikoje pasitaiko, kad testas parodo didesnę oro apykaitą, ypač šiuo požiūriu rizikinga karkasinė statyba, kurioje yra daugiau jungiamųjų elementų ir didesnė tikimybė atsirasti nesandarumui. Bet esame matavę karkasinių namų, kurių sandarumo rodiklis daug mažesnis nei 0,6. Iš esmės tai rodo kokybišką projektuotojų ir statybininkų darbą", - sako mokslininkas.

Sandarumo testas  - lakmuso popierėlis, kuris parodo tikrąją darbo kokybę.

Teoriškai skaičiuojama, kad pastatyti energijos beveik nevartojantį namą kainuoja 5- 25 proc. brangiau nei tokį pat žemesnės klasės namą, tačiau eksploatuojant sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų. Tad tikėtina, kad tokia investicija atsipirks per keliolika ar keletą  metų, o laikui bėgant, vis kylant energinių išteklių kainoms, atsipirkimas gali dar pagreitėti. 

Palyginkime:

Įvertinus tipinį 150 kv.m ploto 1-2 butų gyvenamąjį pastatą, jo neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos šildymui vėsinimui ir apšvietimui sudaro:

• C klasės - 192 kWh/ kv.m pastato šildomo ploto per metus;
• A klasės - 91 kWh/ kv.m pastato šildomo ploto per metus;
• A+ klasės - 53 kWh/ kv.m pastato šildomo ploto per metus;
• A++ klasės, kuris šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudoja biokurą - 7 kWh/ kv.m pastato šildomo ploto per metus ir tokiame pastate didžiąją dalį suvartojamos energijos sudaro energija iš atsinaujinančių išteklių. 

Danutė Ramoškevičiūtė, autorės nuotraukos 

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:

• Baigtam statyti pastatui prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą, išskyrus kultūros paveldo statinius, maldos namus ir kitokios religinės veiklos pastatus, laikinus, skirtus naudoti ne ilgiau kaip 2 metus, pastatus, nedaug energijos sunaudojančius gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtus negyvenamuosius pastatus, pastatus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 50 kv. m, poilsio paskirties, sodų paskirties pastatus, nešildomus pastatus. Sertifikatas kartu su kitais privalomais dokumentais pateikiamas statybos užbaigimo komisijai, jei teikiamas statybos užbaigimo aktas, arba pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą (STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas");
• Jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą. Šis reikalavimas galioja nuo 2009 m. sausio 1 d;

• Jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas. Sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą; 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.