Karkasinio namo šiltinimas

Kodėl karkasiniai namai populiarūs Skandinavijos šalyse? Kokia mediena tinkamiausia karkasui ir kaip ji turi būti apdorota? Karkasinio namo sienos konstrukcija, termoizoliacija ir siūlių sandarinimas.

Karkasinė ir skydinė statyba iš esmės nesiskiria, skirtingos tik surinkimo vietos: karkasinis konstruktyvas surenkamas statybvietėje, skydai yra tos pačios karkasinės konstrukcijos gaminiai, bet surenkami patalpose, gamybos ceche. Tiek karkasinis, tiek skydinis namas yra iš esmės mediniai namai, arčiausiai gamtos ir ekologijos. Tokio namo sienų ir stogo apšiltinimas irgi gali būti iš natūralių medžiagų, jei  naudojama gamtinės kilmės termoizoliacija. Skandinavijos šalyse populiariausia termoizoliacijos medžiaga yra akmens vata, o šios šalys turi šimtametes tiek karkasinių, tiek skydinių statybos tradicijas. Vadinasi, šio konstruktyvo pastatai, jų atitikimas Skandinavijos šalių klimato sąlygoms, pasiteisino.

Paradoksas tas, kad daug Lietuvos įmonių stato karkasinius ir skydinius namus Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse, bet Lietuvoje šie namai nėra populiarumo viršūnėje. Gal ir teisus architektas Algirdas Kaušpėdas kažkada sakęs, kad jei lietuvis perka automobilį, tai būtinai „mersedesą", o jei stato namą - tik mūrinį. Toks mąstymas jau lyg ir praeityje, bet karkasinė statyba vis dar neįsigali, nors, kas žino, gal jau netoli laikas, kai šio tipo gyvenamaisiais namais bus užstatomi ištisi kvartalai, kaip yra Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse. Norvegijoje karkasinis namas laikomas prestižiniu.

Karkasinių namų ekspertas Gintaras Misiūnas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 50 skydinių namų gamintojų ir keli šimtai karkasinių namų statytojų. Jau 22-us metus statantis karkasinius namus specialistas sako, kad karkasinių namų statybos inžinierius, projektuotojus, konstruktorius, skaičiuotojus ir darbininkus teko ugdytis patiems. „Dalis gamintojų  sertifikuoja savo gaminius pagal tos šalies, į kurią eksportuoja reikalavimus (Norvegijos, Vokietijos ir t.t.). Lietuvoje nėra karkasinės statybos standartų/taisyklių, visi naudoja skirtingus. Nei aukštosios mokyklos, nei profesinio rengimo centrai nesirūpina, kad atsirastų kvalifikuotų šios srities specialistų ir darbininkų. Galbūt dėl šių priežasčių vis dar statome mūrus vietoje greitos ir šiltos karkasinės statybos", - samprotauja specialistas.

Šiaurės šalyse karkasinė ir skydinė statyba populiari dar ir dėl to, jog šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą. Gi mūro namai, kokių daug statoma, pavyzdžiui, Italijoje, pietų Prancūzijoje, populiarūs dėl vietinės skalūnų žaliavos ir didelės tokių namų šiluminės inercijos - t.y., jų vėsumo vasarą, nes pietų šalyse ši savybė aktualesnė nei šildymas.

Kaip akcentavo daugelis kalbintų medinių namų specialistų, technologiškai karkasinių ir skydinių konstrukcijų gamyba ir statyba yra sudėtingesnė nei mūro, nes dirbama su „gyva" medžiaga - mediena, reikalingi atitinkami tvirtinimo elementai, skaičiavimai statikai užtikrinti, tuo pačiu karkasiniai yra labai šilti. Karkasinių ir skydinių namų sienų konstrukcijos „sumuštiniai"  nuolat tobulinami, atsiranda vis efektyvesnių sprendimų ir dabar šie namai nesunkiai pasiekia A+ ir A++ energinių klasių rodiklius.

Karkasinio namo mediena

Karkasinio namo pagrindiniai elementai - laikantysis medienos karkasas, termoizoliacija, standi lakštinė karkaso elementų apkala (dažniausiai OSB plokštės).

Karkaso statramsčiai iš kalibruotos ir graduotos medienos.

Karkaso mediena  ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 % drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje. Pagal standarto reikalavimus tokios klasės mediena yra pakankamai tanki, atspari tempimui, lenkimui, slėgimui. Taip pat šios klasės mediena yra  kalibruota ir graduota, t.y., tašai iš visų pusių apipjauti, tikslių matmenų, atrinkti.  Standartinis statramsčio plotis - 50 mm, žingsnis karkase - 600 mm.

Vieni statytojai medieną impregnuoja antiseptikais ir apdoroja antipireniniais tirpalais (puvimą, įvairių mikroorganizmų dauginimąsi stabdančiais ir medienos degumą mažinančiais tirpalais), kiti - ne, argumentuodami, kad karkasas yra uždaroje konstrukcijoje ir, jei pastatas eksploatuojamas tvarkingai, nei graužikai, nei pelėsis, nei ugnis nekelia pavojaus, o apdorota mediena savybes po kažkiek laiko visvien praranda. Be to, jei mediena neužkrėsta grybeliu ir joje nėra vabzdžių, išdžiovintoje ir kalibruotoje jų neatsiras. Todėl, jų nuomone, medienos, jei ji neturi sąlyčio su išore ir jos neveikia atmosferos krituliai, impregnuoti nereikia.

Bet yra ir kita nuomonė.

Panagrinėję karkasinės statybos specialistų  iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos, nuomones sužinosime, kad jie šios konstrukcijos pastatuose naudoja tik pramoniniu būdu, specialiose kamerose išdžiovintą ir antiseptikais bei antipirenais  apdorotą karkaso medieną. Technologija grindžiama nuostata, jog tik ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis stabdo visų rūšių medienos mikroorganizmų bei kenkėjų veiklą, sunaikina jų sporas, kiaušinėlius ir lervas. Ir tik pramoniniu būdu specialiose kamerose, dideliame slėgyje, o ne savadarbiuose, objekte iš pagalbinių medžiagų sukonstruotuose mirkymo loveliuose atliktas giluminis medienos prisotinimas degumą mažinančiomis medžiagomis sulaiko ugnį gaisro atveju.

Šalys, kuriose populiari karkasinė ir skydinė statyba, turi nacionalinius reglamentus, detalizuojančius tiek karkaso medžiagos paruošimą, tiek termoizoliacijos charakteristikas, statiką bei kitus parametrus. Kadangi Lietuvoje nėra atskirų karkasinei statybai skirtų reglamentų ar norminių dokumentų, kuriais remiantis būtų projektuojami ir gaminami skydai, karkasiniai namai, statytojai dažniausiai vadovaujasi Norvegijos, Suomijos ar kitų šalių reglamentais.

Karkasinių namų ekspertas Gintaras Misiūnas sako, jog jų įmonė vadovaujasi Skandinavijos šalių reglamentais, kuriuose nurodoma, jog privaloma antipirenais apdoroti tik stogo konstrukcijas. Kita mediena impregnuojama tais atvejais, kai statinys statomas drėgnose, miškingose vietovėse, arti vandens, kur didesnę paros dalį būna didesnė nei įprasta santykinė oro drėgmė.

Skandinaviški medinių statramsčių matmenys yra gana įvairūs, priklauso nuo termoizoliacijos storio: 28x45/45x45/45x75/ 45x90/45x120/45x145/ 45x190/ 45x220/45x240 mm.

Karkasinių sienų konstrukcija

Statant karkasinį namą žinotina, kad teks rinktis vėdinamo fasado konstrukciją, nes visgi medienos karkasas ir tinkas nėra visai suderinami dalykai dėl galimų medienos deformacijų. Nors JAV, Kanadoje, kur karkasinė statyba itin populiari, plonasluoksniu tinku dengtų karkasinių konstrukcijų yra.

Specialistai tvirtina, kad, jei mediena tinkamai paruošta ir naudojami tinkami tvirtinimo elementai, problemų dėl karkaso elementų standumo nekyla. Suprantama, problemų nebus, jei visose statybos grandyse laikomasi technologinių reikalavimų. Bet visgi geriau apsidrausti, nes patirtis rodo, kad kartais net ir apmūrijant karkasines sienas į vėdinamą tarpą prikrečiama skiedinio, užkemšamos vėdinimo kiaurymės, tuomet, dėl mažo apdailos sluoksnio laidumo garams, ant jo kaupiasi kondensatas, kuris iš pradžių ardo sienos apdailą, o esant dideliam vandens garų kiekiui ir prastam vėdinimui, kaupiasi vidiniuose sienos sluoksniuose. Taip pažeidžiamos medinės karkaso dalys, o tuo pačiu mažėja pastato ilgaamžiškumas.

Pas mus vėdinamų sienų konstrukcija projektuojama ir įrengiama remiantis STR 2.01.11:2012 „Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos".

Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo patalpų pusės): vidinis apdailos sluoksnis, garų izoliacija, karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis, išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės), vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis. Toks sienos sumuštinis yra standartinis, jis dažniausiai pateikiamas ir termoizoliacinių medžiagų gamintojų kataloguose.

UAB "Paroc" rekomenduojamos gyvenamojo pastato karkasinės sienos šiltinimo detalės:

1. Vidaus apdaila - g/k plokštė, d=25 mm;
2. PAROC eXtra / PAROC eXtra plus, d= 50 mm;
3. Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis  PAROC XMW 020bas;
4. PAROC eXtra / PAROC eXtra plus (storį žiūrėti lentelėje);
5. PAROC Cortex, d=30mm;
6. Vėdinamas tarpas, d => 30 mm;
7. Išorės apdaila - lentų apkala, d 20 mm;
8. Šilumos izoliacijos tvirtinimo elementas;
9. Tašas, d=50 mm;
10. Karkaso elementas, d=50 mm;
11. Tašas, d => 30 mm;

Iš esmės tokią pat konstrukciją naudoją ir skydų gamintojai.

UAB „Skydmedis" naudojama principinė išorinės sienos konstrukcija parengta pagal Šiaurės šalių medinių namų SINTEF sertifikato reikalavimus.

1. Horizontali apkala, 21 mm;
2. Mediniai profiliai, 36x45 mm;
3. Vėjo barjeras;
4. Gipso plokštė, 9 mm;
5. Akmens vata, 195 mm;
6. Vertikalus statramstis, 50x45 mm;
7. Smeigės;
8. Garo izoliacinė plėvelė;
9. Akmens vatos plokštės, 45 mm;
10. OSB plokštės, 10 mm;
11. Gipskartonio apdaila, 13 mm;

Karkasinės sienos šiltinimas

Dėl laidumo vandens garams karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka akmens vata. Jei akmens vata konstrukcijoje išlieka sausa, jei jos neveikia drėgmė, jos struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus arba, paprasčiau kalbant, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas. Kad tai ne tušti žodžiai, įrodo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacijos (EURIMA) atlikto tyrimo rezultatai, kuriuos galima rasti čia

Mineralinės vatos gamintojas UAB „Paroc" yra parengę sprendimus karkasinei statybai. Išorės sienų termoizoliacijai jie rekomenduoja naudoti universalias akmens vatos plokštes PAROC eXtra arba PAROC eXtra plus. Kadangi šiltos plokštės nėra tankios, apsaugai nuo vėjo naudojamos didesnio tankio PAROC Cortex plokštės. Šių plokščių paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele.

Plokščių siūlės klijuojamos specialiomis juostomis PAROC XST 022. Oro ir vandens garų užtvarai  naudojama polietileno plėvelė PAROC XMV 020 bas, jos siūles būtina perdengti ir suklijuoti.

Šilumos izoliacijos storis skaičiuojamas pagal gyvenamiesiems pastatams keliamus šiluminės varžos arba šilumos perdavimo koeficiento reikalavimus. UAB „Paroc" specialistai yra paskaičiavę išorinių karkasinių sienų termoizoliacijos storius A, A+ ir A++ energinio efektyvumo pastatams.

A,A+,A++ energinio naudingumo gyvenamojo namo karkasinės sienos šilumos izoliacijos storiai, mm

Karkasinių namų ekspertas G. Misiūnas sako, kad jie statydami karkasinius namus termoizoliacijos storį skaičiuoja kiekvienam projektui ir jis šiek tiek kinta priklausomai nuo  vietovės,  architektūrinio projekto, pasirinktų medžiagų, pasirinktos šildymo sistemos, vėdinimo prietaisų efektyvumo ir kt. Kaip pavyzdį jis pateikė cokolio mazgo name su rūsiu brėžinį.

Karkasinių namų ekspertas pabrėžė, jog kiekvienu atveju, remdamiesi projektu skaičiuoja savituosius šilumos nuostolius ir ieško tinkamiausių sprendimų. „Pastaruoju metu vėjo izoliacijai ir išorinių sienų karkaso šilumos tilteliams sumažinti naudojame PAROC WAS 35tb 50 mm arba 100 mm plokštes. Jos pasiteisino tiek skaičiavimuose, tiek dėl kainos bei darbų greičio".

Vėjo izoliacija ant karkasinio namo sienų iš PAROC WAS 35tb.

Karkasinio namo sandarumas

Sandarumo užtikrinimas iš esmės lygus darbo kruopštumui. Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją mineralinę vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis.

PAROC eXtra plokščių plotis (565 mm) pritaikytas standartiniam pločiui tarp medinių statramsčių, kai žingsnis 600 mm. Akmens vatos plokštės yra 15 mm platesnės už atstumą tarp karkaso tašų, todėl jos yra įspraudžiamos į karkasą ir laikosi jame dėl trinties jėgų.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių karkasinių namų problemų - blogai užsandarintos komunikacijų praėjimo vietos, to rezultatas - per didelė lauko oro infiltracija į pastatą.

Todėl patikimi statytojai atlieka ne tik privalomą galutinį sandarumo testą, bet ir tarpinius, kurie parodo šilumos praradimo vietas ir, kol dar nėra apdailos, yra galimybė jas užsandarinti. Kaip sandarinami mazgai? Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų. Juostos naudojamos apie komunikacijų praėjimus, plėvelių suklijavimui, sandūrų izoliavimui.

Sandarinimo juostų kokybė ir tinkamas jų uždėjimas - ypatingai svarbūs sprendžiant pastato praėjimų sandarumą.

Patikimiausia naudoti gamintojų rekomenduojamas plėveles ir sandarinimo juostas, nes jos būna patikrintos ir ilgaamžės. UAB „Paroc" vėjo izoliacinių plokščių siūles rekomenduoja klijuoti PAROC XST 022 juostomis, orą ir garus izoliuojantį sluoksnį įrengti iš PAROC XMV 020 bas plėvelės, o plėvelių siūlių kraštus būtina užleisti vieną ant kito ir suklijuoti PAROC XST 013 juostomis.

Kol nesumontuotas stogas, akmens vatos šiltinimas uždengtas, vėjo izoliacinės plokštės pritvirtintos smeigėmis, jų siūlės suklijuotos.

Karkasinio namo apdailai dažniausiai naudojamos dailylentės arba plokštės, mūro apdaila.

Tarp išorės apdailos ir sienos konstrukcijos formuojamas  20-30 mm oro tarpas, kad judėdamas oras galėtų išvėdinti tiek per išorės apdailą, tiek iš vidaus sienoje galinčią atsirasti drėgmę.

ASA.LT informacija, parengta remiantis UAB „Paroc" rekomendacijomis, „Paroc", ASA.LT, UAB „Skydmedis" ir Karkasinių namų ekspertai nuotraukos bei brėžiniai.