Grindų šiltinimas
Kaip apšiltinti grindis daugiau
Hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai
2008-11-15 16:19 Peržiūros : 1417 Spausdinti
STR 2.05.02:2008
1 priedas
HIDROIZOLIACINĖS STOGO DANGOS
TVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Mechaniškai tvirtinamos hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai:
1.1. hidroizoliacinės stogo dangos mechaninio tvirtinimo elementų kiekis kiekvienoje stogo zonoje (žr. 1.1 pav.) turi būti apskaičiuotas pagal formulę:
|
|
(1.1) |
čia: nf - tvirtinimo elementų kiekis (vnt./m2);
wsum - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių atitinkamoje stogo zonoje (Pa), apskaičiuojamas pagal 1.3 formulę;
Wf - vieno tvirtinimo elemento projektinis stipris (N);
gQ - vėjo poveikio dalinio patikimumo koeficientas (gQ = 1,3);
1.1 pav. Principinė stogo suskirstymo į zonas schema
1.2. jei virš mechaniniu būdu pritvirtintos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiami balastiniai sluoksniai, šią dangą privaloma mechaniškai tvirtinti stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.). Šiose stogo zonose mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti apskaičiuotą kiekį pagal 1.1 formulę. Balastinių sluoksnių sudaroma apkrova gali būti kompensuojamas tik visas suminis vėjo slėgis ir tik centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav.). Balastinio sluoksnio sudaroma apkrova turi būti didesnė už suminį vėjo slėgį:
|
|
(1.2) |
čia: wsum.c - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių centrinėje stogo zonoje (Pa), nustatomas pagal 1.3 formulę;
db - atitinkamo balastinio sluoksnio storis (m);
rb - atitinkamam balastiniam sluoksniui panaudoto statybos produkto tankis (kg/m3);
g - laisvojo kritimo pagreitis (g = 9,81 m/s2).
Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų balastiniams sluoksniams priskiriami vandenį drenuojantys sluoksniai, grindų dangos pasluoksniai ir grindų dangos sluoksniai. Plokščiųjų eksploatuojamųjų atvirkštinių stogų balastiniams sluoksniams priskiriami grindų dangos pasluoksniai ir grindų dangos sluoksniai. Plokščiųjų apželdintų stogų balastiniams sluoksniams priskiriami vandenį drenuojantys, vandenį filtruojantys ir žemės substrato sluoksniai.
2. Klijuojamos hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai:
2.1. jei hidroizoliacinė stogo danga klijuojama prie termoizoliacinio sluoksnio, termoizoliaciniai statybos produktai turi turėti pakankamą tempiamąjį stiprį ir būti patikimai pritvirtinti prie laikančiosios stogo konstrukcijos. Termoizoliaciniai statybos produktai prie laikančiosios stogo konstrukcijos gali būti priklijuoti (virš priklijuoto garus izoliuojančio sluoksnio) arba pritvirtinti mechaniškai. Hidroizoliacinės dangos klijavimas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai termoizoliacinių statybos produktų tempiamasis stipris ne mažesnis už suminį vėjo slėgį į stogo paviršių, apskaičiuotą pagal šio priedo 1.3 formulę (taip pat žr. šio priedo 2.4 punktą);
2.2. hidroizoliacinės stogo dangos priklijavimo stipris centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav.) turi būti ne mažesnis už suminį vėjo slėgį į stogo paviršių, apskaičiuotą pagal šio priedo 1.3 formulę.
2.3. stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.) priklijuota hidroizoliacinė stogo danga turi būti papildomai pritvirtinta mechaniškai. Mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti jų kiekį, apskaičiuotą pagal 1.3 formulę, t. y. šiose zonose tvirtinimo elementų kiekis turi būti apskaičiuotas neatsižvelgiant į dangos priklijavimo stiprį;
2.4. jei virš priklijuotos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiamas balastinis sluoksnis, šią dangą būtina mechaniškai tvirtinti stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.). Šiose stogo zonose mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti apskaičiuotą kiekį pagal 1.1 formulę. Balastinio sluoksnio sudaroma apkrova gali būti kompensuojamas tik visas suminis vėjo slėgis ir tik centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav. ir 1.2 formulę). Kai virš priklijuotos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiamas balastinis sluoksnis, reikalavimai termoizoliacinių statybos produktų tempiamajam stipriui nekeliami.
3. Suminio vėjo slėgio skaičiavimas:
3.1. suminis vėjo slėgis į stogo paviršių turi būti apskaičiuotas įvertinus stogo konstrukcijų darbo sąlygų pokytį, dėl kurio gali pasikeisti išorinis ir vidinis vėjo slėgis į stogo paviršių (durys paprastai būna uždarytos, bet jos gali būti atidarytos per audrą). Visais atvejais turi būti įvertintas nepalankiausias vėjo poveikių derinys: jei tikėtina, kad pastato stogo konstrukciją vienu metu gali veikti vėjo slėgis į vidinį ir išorinį paviršius, turi būti įvertintas šis nepalankiausias vėjo poveikis. Suminis vėjo slėgis į stogo paviršių turi būti apskaičiuotas kaip išorinio ir vidinio vėjo slėgių skirtumas:
|
|
(1.3) |
čia: wsum - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių (Pa);
wme - vėjo slėgis į išorinį stogo paviršių wme (Pa);
wi - vėjo slėgis į vidinį stogo paviršių wme (Pa);
3.2. vėjo slėgis į išorinį stogo paviršių wme (Pa) apskaičiuojamas:
|
|
(1.4) |
čia: qref - atskaitinis vėjo slėgis (Pa) (žr. šio priedo 3.4 punktą);
ce - išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. šio priedo 3.7 punktą);
c(z) - koeficientas, priklausantis nuo vietovės reljefo tipo ir aukščio nuo žemės paviršiaus (žr. šio priedo 3.6 punktą);
3.3. slėgis į vidinius stogo paviršius wi (Pa) apskaičiuojamas:
|
|
(1.5) |
čia: ci - vidinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. šio priedo 3.7 punktą);
3.4. atskaitinis vėjo slėgis qref (Pa) apskaičiuojamas:
|
|
(1.6) |
čia: vref - atskaitinis vėjo greitis (m/s);
r - oro tankis (kg/m3).
Oro tankis priklauso nuo altitudės, temperatūros ir slėgio. Konkrečiai vietovei jis imamas toks, koks būtų audros metu. Jei nežinoma, imama r = 1,25 kg/m3;
3.5. atskaitinis vėjo greitis vref (m/s) apskaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(1.7) |
čia: vref,0 - vėjo greičio pagrindinė atskaitinė vertė (m/s) (žr. šio priedo 1.1 lentelę), įvertinanti vėjo pasikartojimo tikimybę 1 kartą per 50 metų;
cDIR - krypties koeficientas. Paprastai cDIR = 1,0. Jei duomenys apie pastato dislokacijos vietą išsamiai įvertina vėjo poveikius, koeficiento vertė gali būti koreguojama pagal šio priedo 1.2 lentelės duomenis.
cTEM - laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0. Koeficiento cTEM reikšmė, kuri taikoma konstrukcijoms montavimo laikotarpiu arba konstrukcijoms, kurių naudojimo trukmė neviršija 3 metų, imama cTEM ≤ 0,806;
cALT - aukščio virš jūros lygio koeficientas. Koeficiento cALT reikšmė visai Lietuvos teritorijai vienoda: cALT = 1,0;
1,04 - daugiklis vėjo pasikartojimo tikimybei apskaičiuoti iš pasikartojimo tikimybės 1 kartą per 50 metų į tikimybę 1 kartą per 100 metų.
1.1 lentelė
Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertės vref,0
|
Vėjo apkrovos rajonui priskiriama Lietuvos teritorijos dalis |
vref,0 (m/s) |
|
|
III |
Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijos |
32 |
|
II |
Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijos |
28 |
|
I |
Likusi Lietuvos teritorijos dalis, t. y. III ir II vėjo apkrovos rajonams nepriskirta Lietuvos teritorija |
24 |
1.2 lentelė
Koeficiento cDIR vertės
|
Rajonas |
Vėjo kryptis |
|||||||||||
|
0 ° Š |
30 ° |
60 ° |
90 ° R |
120 ° |
150 ° |
180 ° P |
210 ° |
240 ° |
270 ° V |
300 ° |
330 ° |
|
|
I |
0,83 |
0,81 |
0,83 |
0,85 |
0,86 |
0,86 |
0,86 |
0,91 |
0,98 |
1,0 |
0,96 |
0,88 |
|
II |
0,77 |
0,77 |
0,74 |
0,78 |
0,79 |
0,83 |
0,85 |
0,91 |
0,99 |
1,0 |
0,95 |
0,84 |
|
III |
0,71 |
0,69 |
0,68 |
0,70 |
0,73 |
0,80 |
0,84 |
0,91 |
0,99 |
1,0 |
0,94 |
0,80 |
3.6. koeficiento c(z) vertė, įvertinanti vietovės tipą ir pastato aukštį, nustatoma iš 1.3 ir 1.4 lentelėse nurodytų duomenų:
1.3 lentelė
Vietovės tipai
|
A |
B |
C |
|
Atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės |
Miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis |
Miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais |
Pastaba. Pastatai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30 h atstumu, kai pastato aukštis h iki 60 m, ir 2 km, kai aukštis didesnis.
1.4 lentelė
Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį nuo aukščio
|
Aukštis virš žemės paviršiaus z (m) |
Koeficientai c(z) vietovės tipams |
||
|
|
A |
B |
C |
|
£ 5 |
0,75 |
0,5 |
0,4 |
|
10 |
1,0 |
0,65 |
0,4 |
|
20 |
1,25 |
0,85 |
0,55 |
|
40 |
1,5 |
1,1 |
0,8 |
|
60 |
1,7 |
1,3 |
1,0 |
|
80 |
1,85 |
1,45 |
1,15 |
|
100 |
2,0 |
1,6 |
1,25 |
|
150 |
2,25 |
1,9 |
1,55 |
|
200 |
2,45 |
2,1 |
1,8 |
Pastaba. Vietovės tipai įvairioms skaičiuotinoms vėjo kryptims gali būti skirtingi.
3.7. išorinio slėgio ce, vidinio slėgio ci, aerodinaminių koeficientų vertės imamos iš šio priedo 1.5 lentelės [4.17]. 1.5 lentelėje nenurodytais atvejais minėtų aerodinaminių koeficientų vertės turi būti nustatytos iš STR 2.05.04:2003 4 priedo 1 lentelės [4.17]. Toliau pateiktoje 1.5 lentelėje rodyklėmis ® parodytos vėjo kryptys. Ženklas „plius" prie koeficientų ce ir ci atitinka vėjo slėgio kryptį į atitinkamą paviršių; ženklas „minus" - kryptį nuo paviršiaus. Tarpinės koeficientų vertės nustatomos interpoliuojant. Skaičiuojant hidroizoliacinės dangos tvirtinimą pagal išorinį stogo kontūrą, reikia įvertinti vietinį neigiamą vėjo slėgį su aerodinaminiu koeficientu ce = -2, paskirstytą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje (žr. 1.1 pav.), o statinių kampuose 1,5 m su aerodinaminiu koeficientu ce = -3.
1.5 lentelė
Stogų vėjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai [4.17]
|
Sche-mos Nr. |
Pastatų stogų vėjo apkrovų schemos |
Aerodinaminių koeficientų c stogams vertės |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Atskirai stovinčios plokščiosios ištisinės konstrukcijos Vertikalūs ir ne daugiau kaip 15 ° nuo vertikalės pasvirę paviršiai |
Priešvėjinis: ce = +0,8. Pavėjinis: ce = -0,6 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Pastatai su dvišlaičiu stogu |
PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Skliautiniams arba panašiems skliautiniams stogams |
PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Pastatai su išilgai išdėstytu stoglangiu
|
Koeficientai ce1 ir ce2 nustatomi pagal 2 schemos nurodymus |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Pastatai su išilgai išdėstytais stoglangiais
|
AB zonoje pastato denginiui koeficientas ce nustatomas pagal 4 schemą. Kitoms denginio zonoms ce = -0,5. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Pastatai su įvairaus aukščio išilgai išdėstytais stoglangiais
|
Koeficientai AB denginio zonai ce = -0,5 PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
7. |
Pastatai su šediniu stogu
|
AB denginio zonai koeficientas ce nustatomas pagal 2 schemai pateiktus nurodymus. BC denginio zonai ce = -0,5.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
8. |
Pastatai su zenitiniais stoglangiais |
Priešvėjiniams stoglangiams ce koeficientas nustatomas pagal 2 schemoje pateiktus nurodymus. Kitai denginio daliai - kaip 5 schemos BC zonai, t. y. ce = -0,5. PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3.8. hidroizoliacinės dangos tvirtinimo elementų išdėstymo ir stogo hidroizoliacinės dangos tvirtinimo reikalavimai:
3.8.1. virš mineralinės vatos termoizoliacinio sluoksnio įrengtos ruloninės hidroizoliacinės dangos mechaniniam tvirtinimui turi būti naudojamos teleskopinės tvirtinimo detalės, kurios vaikštant stogu netrukdytų deformuotis termoizoliaciniam sluoksniui ne mažiau kaip 20 % šio sluoksnio storio;
3.8.2. kai hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinamos mechaniškai, minimalus mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi būti 1 vnt./m2, o atstumas tarp tvirtinimo elementų eilių turi būti ne didesnis kaip 1 m.
________________
Kategorijos: Bituminės dangos ir mastika, Apželdinti stogai, terasos, aikštelės, Plokštieji stogai, Techninė izoliacija, Stogų statyba, įrengimas, remontas, Stogų ir perdangų šiltinimas, Stogų hidroizoliacinės medžiagos, dangos, mastikos, Stogai, stogų dangos, Izoliacija, apšiltinimas (tema), Izoliacinės medžiagos ir gaminiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
