Tinkuojamo fasado įrengimas su akmens vata

Tinkas ant termoizoliacinės medžiagos sluoksnio  - vienas iš populiariausių pastatų apšiltinimo ir apdailos būdų. Kokie yra tinkuojamo fasado įrengimo principai,  kokios daromos klaidos?

Tinkuojamas fasadas - suderintų medžiagų sistema

Tinkuojamą nevėdinamo fasado šiltinimo sistemą sudaro:

• sistemos klijai ir/arba sistemos mechaninio tvirtinimo elementai;
• termoizoliacinė medžiaga;
• sistemos armavimo mišinys bei armavimo tinklelis;
• išorinės apdailos sluoksnis, kurį sudaro pasirinktas tinko tipas ir spalva;

Ši sluoksnių visuma funkcionuoja kompleksiškai: sluoksniai turi derėti vienas su kitu pagal sukibimo, stiprumo, garų laidumo, atsparumo temperatūros poveikiams bei kitus parametrus.

Lietuvoje yra nemažai sistemų tiekėjų, kurie komplektuoja mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis tarpusavyje derančias medžiagas. Jie savo instrukcijose pateikia konstrukcinius mazgus, detales bei darbų eiliškumą.

Deja, dar vis pasitaiko statytojų, kurie bando susipirkti atskirus skirtingų gamintojų komponentus ir apšiltinti bei apdailinti sienas. Tokio sprendimo motyvas - pigesni atskiri elementai, tačiau neįvertinama, kad skirtingi komponentai nederės tarpusavyje ir fasadas nebus kokybiškas. Kad būtų pigiau, pasirenkamas vieno gamintojo tinkas, kito - armavimo mišinys, iš trečio perkamas pigesnis armavimo tinklelis ir t.t.  Tai klaidingas požiūris. Pavyzdžiui,  armavimo mišinio ir tinko vandens įgerties, oro pralaidumo savybės tarpusavyje turi derėti. Kaip automobilio varikliui negalima panaudoti skirtingų gamintojų variklių detalių, mėgėjiškai jas surinkti ir tikėtis puikaus variklio veikimo, taip ir statyboje būtina šiltinti vieno gamintojo sistema ir ją montuoti tik pagal gamintojo nurodytą technologiją. Tokios sistemos vadinamos ETICS (External Thermal Insulation Composite Systems) - išorinėmis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis ir privalo turėti bandymų sertifikatus. Sertifikuotų sistemų tiekėjai projektuotojams ir vartotojams pateikia visą reikiamą techninę sistemos informaciją bei konkrečiam objektui tinkamą sistemos komplektaciją.

Lietuvoje įstatymais įtvirtinta, jog turi būti naudojamos tik Europos techninį liudijimą (ETL) turinčios ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos.

Šiltinamoji medžiaga - kokią rinktis?

Akmens vata tinkuojamų sienų apšiltinimui paprastai pasirenkama dėl daugelio privalumų:

• dėl laidumo vandens garams, vadinamojo „kvėpavimo". Būtent dėl laidumo vandens garams akmens vata neuždaro drėgmės konstrukcijoje, o leidžia jai greitai pasišalinti. Mūro konstrukcijoms, kuriose yra daug statybinės drėgmės, svarbu, kad drėgmė būtų greitai pašalinama, kad dėl to nesiveistų mikroorganizmai, kad patalpose būtų optimalus mikroklimatas;
• akmens vatos matmenys nekinta įvairiose klimato sąlygose ir temperatūrose, ji atspari karščiui ir saulei;
• akmens vata nesideformuoja klijuojant ją aukštoje aplinkos temperatūroje, todėl atšalus orams tarp akmens vatos plokščių nesusidaro plyšių;
• dėl natūralumo - juk pačią akmens vatos technologiją padiktavo gamta;
• akmens vata nedegi ir saugi priešgaisriniu požiūriu;
• šiluminės ir gaisrinės akmens vatos savybės nekinta visą pastato tarnavimo laiką;
• dėl galimybės tvirtinti ant ne visiškai lygių, lenktų fasadų;
• lengva sumontuoti izoliacinį sluoksnį be plyšių ir tarpų;
• dėl geros garso izoliacijos;
• dėl ilgaamžiškumo, nes izoliacijos gyvavimo laikas yra toks pat, kaip ir pastato;
• dėl galimybės sienų apdailai naudoti tamsesnes tinko spalvas;

Jei sienų konstruktyvas įrengtas teisingai, naudotos sistemos medžiagos, akmens vata konstrukcijoje išlieka sausa, jos neveikia drėgmė, struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas.

Geros kokybės akmens vatos šiltinimo sluoksnį lengva įrengti be plyšių ir tarpų, kas yra labai svarbu bet kurio pastato termoizoliacijai.

Labai svarbi akmens savybė yra greitas drėgmės išgarinimas. Daugelis nekreipia dėmesio į statybos metu susidarančią drėgmę, bet dėl jos pastatai ilgai nepasiekia projektinių šiluminių parametrų.

Suomijos techninių tyrimų centre (VTT) buvo atlikti bandymai, kurie parodė, per kiek laiko išdžiūsta betono sienos, apšiltintos įvairiomis medžiagomis. Pasirodė, kad  akmens vata apšiltintos sienos  išdžiūsta maždaug 3-4 kartus greičiau nei apšiltintos kitų termoizoliacinių medžiagų sluoksniais. Tai reiškia greitesnius darbo tempus statyboje. Akmens vatos struktūra sudaro puikias sąlygas išdžiūti vidiniam betono sluoksniui, o tai labai svarbu dėl statybose naudojamų šlapių technologinių procesų, dėl atmosferinės drėgmės, nes vykdyti statybos darbus tik sausuoju metų laiku beveik neįmanoma.

Betono sluoksnio su skirtinga termoizoliacija džiūvimo laikas*

*Pastato sienų iš 120 mm storio betono, apšiltinto įvairia izoliacija, džiūvimo laikas;

**Paviršius tinkamas apdailos įrengimui;

Akmens vatos plokštės tinkuojamam fasadui

ETICS fasadinės sistemos komplektuojamos skirtingoms termoizoliacinėms medžiagoms, tai reiškia, kad sistemą su akmens vata ir sistemą su putplasčiu sudaro skirtingi komponentai, taip pat dar yra sistemos su PF fenolio plokštėmis.

Standartiškai fasaduose naudojama viena sistema. Būna išimčių, kai, pavyzdžiui,  renovuojamas jau apšiltintas namas ir gyventojai nori papildomai apšiltinti sienas. Tuomet gali būti montuojami „miksai". Galimas dviejų sistemų panaudojimas viename pastate tik skirtingose zonose. Pavyzdžiui, ugniasienė visada apšiltinama tik su mineralinės vatos plokštėmis, o kitos plokštumos (sienos) gali būti apšiltintos su EPS.

Dėl nedegumo akmens vata naudojama apšiltinant angokraščius, dažniausiai langus. Toks sprendimas dėl gaisrinės saugos naudojamas namažoje dalyje ES šalių, nes, kilus gaisrui, ypač daugiabutyje, tokiu atveju dūmai ir ugnis taip greitai nepersimeta per langus į kitus butus.

Sistemose su akmens vatos plokštėmis izoliacinis sluoksnis ant sienų gali būti tvirtinamas klijuojant, mechaniškai ir mišriu būdu - klijuojant ir mechaniškai. Tvirtinimo būdas ir tvirtinimo detalių kiekis priklauso nuo sienos tipo, vėjo apkrovų ir pastato aukščio, visa tai nurodoma techniniame projekte.

Akmens vatos gamintojai fasadų apšiltinimui turi tam tikslui skirtus gaminius. Vienas iš PAROC akmens vatos gaminių fasadams - PAROC Linio 80 - vertikaliai orientuoto plaušo plokštės. Jos skirtos aukšto energinio efektyvumo A, A+ ir A++  klasių pastatų sienoms ir yra tik klijuojamos, nereikalingi tvirtinimo elementai.  Plokštės klijuojamas tepant sistemos klijus ant visos plokštumos, todėl jos labai gerai priglunda prie sienų, nelieka tarpų. Linio 80 atplėšimo stipris net 5 kartus didesnis už nominalią vėjo apkrovą, reikalaujamą pagal STR Lietuvos sąlygose.

PAROC Linio 80 plokščių termoizoliacinis sluoksnis  paruoštas armavimo sluoksnio įrengimui.

Vertikaliai orientuotas plokščių plaušas lemia geras šilumines medžiagos savybes ir stiprį gniuždant, todėl termoizoliacinis sluoksnis iš PAROC Linio 80 gali būti ne tik tinkuojamas, bet ir apdailinamas klinkerio plytelėmis, tokiu atveju reikalingas papildomas tvirtinimas smeigėmis.

Kokio storio akmens vatos sluoksnis reikalingas ant sienų? Paprastai į šį klausimą atsako pastato energinį efektyvumą skaičiuojantis projektuotojas ar konstruktorius, tačiau užsakovams ir savininkams orientuotis galima pagal gamintojų pateikiamą lentelę.

PAROC Linio 80 storis mm:

PAROC Linio 80 yra vertikaliai orientuoto plaušo plokštės, kurios gaunamos reikiamą storį atpjaunant nuo 200 mm storio akmens vatos plokščių. Kitaip sakant, vatos plokštė yra supjaustoma reikiamo storio lamelėmis. Būtent dėl vertikaliai orientuoto plaušo šių plokščių atplėšimo jėga yra tokia didelė - 80 kPa, kas reiškia 8 kN/m2.

PAROC Linio 80 lamelių matmenys: plotis - 200 mm, ilgis - 1200 mm, storis - 50-340 mm.

Kiti PAROC gaminiai fasadams - PAROC Linio 10 ir Linio15 yra standartinių plokščių formos. Šių plokščių matmenys yra 600 x 1200 mm, Linio 10 storis - 50-250 mm, Linio 15 - 20-200 mm. Pagal ETICS sistemos sudarytojo nurodymus šios plokštės ant sienų gali būti klijuojamos visa plokštuma ir tvirtinamos smeigėmis arba klijuojamos taškiniu būdu ir tvirtinamos smeigėmis.

Didesnių matmenų akmens vatos plokštės naudingos tuomet, kai sienos yra labai nelygios ir jas norima išlyginti su šilumos izoliacija. Būtent dėl to šios plokštės populiarios renovacijoje. Bet jos tinka ir naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams, gyvenamosios paskirties pastatams jų reiktų dviejų sluoksnių.

Tiek Linio 80, tiek kitos fasadinės plokštės prie šiltinamo pagrindo klijuojamos šachmatų tvarka: vertikaliosios apatinės ir viršutinės eilių siūlės negali sutapti. Visada plokštes reikia perstumti taip, kad nesusidarytų keturių kampų sandūra.

PAROC Linio 10 storis mm:

Šiltinimo sistemų komponentai

Tinkuojamiems fasadams įrengti be termoizoliacinio sluoksnio reikalingos ir kitos medžiagos.

Tai klijai ir armavimo mišinys, kurie turi užtikrinti gerą sukibimą su šiltinamų sienų paviršiumi ir izoliacinėmis plokštėmis. Armavimo mišinys turi būti atsparus gniuždymui ir „kvėpuojantis".  Klijų kiekį ir jų tepimo būdą kiekvienu atveju, priklausomai nuo sienos nelygumo, nurodo sistemos tiekėjas. Paprastai klijai turi dengti ne mažiau  40 proc. plokštės ploto.

Stiklo audinio tinklelis turi būti atsparus šarmams.

Tvirtinimo elementai (smeigės, kaiščiai, profiliai ir kt.)  turi būti atsparūs korozijai. Naudojamų tvirtinimo elementų tipas ir skaičius priklauso nuo pasirinktos sistemos, šiltinamos sienos tvirtumo, plokščių storio, vėjo krūvio bei pastato aukščio, o reikalingas kiekis nustatomas skaičiavimais.

Gruntas. Šiltinimo sistemoms svarbu, kad būtų  gerai paruoštas pagrindas. Renovuojamo pastato paviršius turi būti tvirtas, švarus, sausas ir nugruntuotas giluminiu gruntu. Būtina gruntuoti ir armavimo sluoksnį. Pastaruoju atveju, jei naudojamas dažytas tinkas, gruntas taip pat spalvinamas.

Tinkuojamų fasadų drėgminei būsenai, tiek statybos metu, tiek tam, kad jie kuo greičiau išdžiūtų po lietaus, labai svarbūs yra tinko sluoksnio atsparumas vandeniui ir garų pralaidumas.

Akmens vata apšiltintų sienų tinkas

Pastatų statybos ir eksploatavimo metu į konstrukciją petekusi drėgmė per akmens vatos sluoksnį migruoja į išorę. Todėl akmens vata apšiltintoms sienoms geriausia rinktis tinkus, turinčius geriausius vandens garų laidumo rodiklius (sd). Juk akmens vatą paprastai pasirenkama dėl  sienų "kvėpavimo", gero mikroklimato viduje, todėl drėgmė turi turėti galimybę migruoti ir per tinko sluoksnį. Geriausius vandens laidumo rodiklius turi silikoniniai, hibridiniai, vadinamieji Nano tinkai, taip pat silikatiniai ir mineraliniai. Mažiausias garų laidumas - akrilinio, o  didžiausias - silikoninio, silikatinio tinko.

Jei drėgmė negalės išgaruoti iš izoliacinės medžiagos, dekoratyvinis sluoksnis gali išsisluoksniuoti arba pradėti irti.

Tinkuoto fasado spalva

Nors siūlomi net keli tūkstančiai tinko atspalvių, specialistai pataria rinktis mažiau intensyvias tinkuotų fasadų spalvas. Tamsios spalvos geriau absorbuoja šilumą, labiau įkaista šiltinimo medžiaga, padidėja deformacijų rizika.

Kadangi akmens vata nereaguoja į karštį, apšiltinimas šia medžiaga palankesnis tuo, kad termoizoliacinis sluoksnis įkaista mažiau, todėl galimas didesnis tamsesnių spalvų ir jų intensyvumo pasirinkimas.

Dar viena svarbi tinkuojamo fasado detalė, jog, naudojant apdailai labai tamsias spalvas, reikia parinkti specialius elastingus armavimo mišinius derančius su tamsiomis spalvomis. Apie tai dažniausiai pamirštama.

Akmens vata apšiltintus ir tinkuotus fasadus galima dažyti intensyvesne tamsia spalva.

Papildomos šiltinimo sistemos detalės - cokolio ir sandarinimo profiliai, sandarinimo juostelė, apsauginiai kampai, naudojamos ne vien dėl mechaninio atsparumo, estetinio vaizdo. Jos tarnauja ir kaip apsauga nuo atmosferos poveikio.

Tinkuojamo fasado sistema komplektuojama su visais reikalingais elementais - profiliais, armavimo tinkleliu ir kt.

Geros oro sąlygos - svarbus veiksnys montuojant apšiltinimą ir tinkuojant sienas. Tam, kad sluoksniai gerai sukibtų su pagrindu, tinko paviršiuje neatsirastų įtrūkimų, pavyktų suformuoti norimą tinko tekstūrą, palankiausios oro sąlygos darbams vykdyti - kai įmanomas tolygus „šlapių" medžiagų (mišinių) džiūvimas. Nepatariama vykdyti darbų, kai lauke didelė drėgmė, vėjas, prognozuojami krituliai, ar šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams. Lauke turi būti ne šalčiau kaip +5C, nors kai kurie sistemų tiekėjai nurodo, kad galima dirbti esant minusinei temperatūrai. Tačiau tuomet tenka pūsti šiltą orą, tokiu atveju džiūvimas gali būti netolygus.

Dažniausiai pasitaikančios tinkuojamo fasado įrengimo klaidos

• Šilumos izoliacijos plokštės prie sienos nepriglunda visu paviršiumi, tarp jų paliekami plyšiai;
• Neteisingai suklijuojamos plokštės fasado kampuose, jos turi būti klijuojamos taip, kaip kampuose rišamos plytos.
• Klijuojant plokštes palei angas (duris, langus), ties angos kampu neklijuojama vientisa izoliacinė plokštė su išpjautu kampu;
• Klijų patenka į plokščių sandūras. Tarp plokščių susidarę plyšiai neužtaisomi šilumos izoliacijos atraižomis arba pleištais;
• Formuojant armuotą sluoksnį ant izoliacinės medžiagos, tinklelio kraštai per mažai užleidžiami vienas ant kito, užleidimo plotis turi būti 10 cm.
• Tvirtinant smeigėmis, jos per giliai arba per sekliai įleidžiamos į apšiltinimo sluoksnį. Toje vietoje klijų sluoksnis bus nelygus, laikui bėgant gali išryškėti dėmės.
• Tiek akmens vatos, tiek kitų medžiagų termoizoliacijos negalima be apdailos arba neuždengtos palikti ilgą laiką. Dėl atmosferos poveikio „pasensta" tinkuojamas paviršius ir gerai nesukimba su tinko skiediniu.

Tik sisteminės medžiagos ir kokybiškas darbas garantuos, kad fasadas bus ilgaamžis ir ilgai džiugins savininkus bei kaimynus, puoš aplinką.

Parengta pagal UAB „Paroc" informaciją, Sergejaus Jeriomenko nuotraukos