Kelio žymėjimo technika
Lazerinė kelio žymėjimo technika ženkliai pagreitina kelio žymėjimą daugiau
Kelio juostos paruošimas
2008-06-05 16:41 Peržiūros : 11471 SpausdintiNaudojami gruntai, pagrindinės jų savybės ir charakteristikos
-
A - birūs,
-
B - rišlūs.
Pagal kasimo sunkumą:
-
I gr. - lengvi,
-
II gr. - vidutinio sunkumo,
-
III gr. - sunkūs.
Pagal LST 1331:
-
stambiagrūdis gruntas (nejautrus šalčiui) - žvyras, smėlis;
-
įvairiagrūdis gruntas (nuo mažo iki vidutinio jautrumo šalčiui) - dulkingasis žvyras, dulkingasis smėlis, molingasis žvyras, molingasis smėlis;
-
smulkiagrūdis gruntas (labai jautrus šalčiui) - dulkis, molis;
-
organogeninis ir gruntas su organinėmis priemaišomis;
-
orgeninis gruntas.
Gruntų kasimo ir transportavimo darbai, grunto karjerai. Mašinos ir mechanizmai, naudojami žemės darbams, jų parinkimas
Labiausiai paplitę mechanizmai: vikšriniai traktoriai, ekskavatoriai, kranai, autogreideriai, skreperiai...
Darbai:
-
uolienų sprogdinimas;
-
paprastasis grunto kasimas;
-
netinkamo grunto kasimas;
-
neklasifikuoti žemės grunto kasimo darbai.
Mašinų parinkimas:
-
pagrindinės mašinos parinkimas;
-
parenkamos viso pagalbinės mašinos ir mechanizmai, kurios užtikrina darbų įvykdymą ir pagrindinės mašinos darbą, taip pat darbų atlikimą nustatytu laiku.
Kelių tiesimo darbų sudėtis. Reikia atlikti paruošiamuosius darbus, kurie yra būtini:
-
ženklinti trasą (kelio ašį, kelio juostą);
-
vandens nuleidimas;
-
papildomas pagrindo tankinimas.
Pagrindiniai dabai:
-
žemės sankasos įrengimas;
-
pagrindo sluoksnių įrengimas;
-
dangos sluoksnių įrengimas;
-
kelio statinių įrengimas.
Baigiamieji darbai:
-
apdailos;
-
ženklinimas (horizontalus, kelio ženklų pastatymas).
Kelio juostos paruošimas
Paruošimo operacijos:
-
pašalinamos viso kliūtys - medžiai, kelmai;
-
pašalinamas dirvožemis;
-
nukeliami statiniai, pastatai iki statybos pradžios;
-
nukeliamos įvairios komunikacijos - ryšiai, elektros perdavimo linijos.
Šiems darbams naudojami mechanizmai - buldozeriai, kelmaroviai. Čia nereikia daug rankinio darbo. Dirvožemis turi būti nuimtas nuo visos kelio juostos ir paliktas saugoti iki darbų pabaigos. Reikia sudaryti tinkamas sąlygas vandens nuleidimui tiek išilgine, tiek skersine kryptimi. Po kelmų rovimo, likusias duobes reikia išlyginti, nuėmus dirvožemį, ir sutankinti gruntą. Šlaitai negali būti statesni ar lėkštesni nei nurodyta projekte.
Pylimų supylimas, pylimo formavimas sutankinant gruntą.
Pats paprasčiausias pylimo įrengimas yra klostant įvairiais būdais atvežtą gruntą.
Pylimų supylimo metodai:
1) supylimas sluoksniais (5-6 technologinis nuolydis);
2) supylimas „galvos" būdu (sunku sutankinti);
3) kombinuotas (reikia tinkamai sutankinti arba reikia naudoti gruntus, kurie yra drenuojantys ir greitai tankinami).
Savaiminis tankėjimas: birūs gruntai sutankėja per 5-6 mėn., dulkingi ir molingi gruntai tankėja 3-5 metus.
Žemės sankasos zonos (nuo viršaus):
1) pereinamasis sluoksnis;
2) pasyvioji;
3) aktyvioji.
Pylimo įrengimo technologinės operacijos:
1) grunto kasimas ir transportavimas;
2) išlyginimas sluoksniais;
3) sutankinimas.
Grunto sutankinimo kontrolė, naudojamos priemonės
Sutankinimo rodiklis pasiekiamas sutankinimo mechanizmais, kuriuos parenka rangovas.
Grunto sluoksnis, kuris yra skirtas vienoj ar kitoj sankasos daly, turi būti tinkamai paruoštas. Tai apima sluoksnio storį. Apatinis sluoksnis turi būti tinkamai sutankintas, nes kitaip viršutinio sluoksnio neįrengsim. Įtakos dar turi optimalusis drėgnis. Gruntas turi būti vienodo drėgnio. Po to viskas priklausys nuo to, kokią sutankinimo priemonę pasirinksim. Tankinimo darbo efektyvumas priklauso nuo veikiančios apkrovos. Jei mažas grunto tankis, reikia pradėti lengvesniais volais. Tankėjant gruntui, tankis didėja. Tada naudojam sunkesnius ir sunkius volus. Pagrinde turim gauti monolitą.
Tankinimas vykdomas iš kraštų į vidurį. Volų važiavimo perdengimas rekomenduojamas per pusę volo.
Smėlio gruntams sutankinimo rodiklis - 1,1; žvyro - 1,2; skaldos - 1,3.
Žemės sankasos įrengimas pelkėse
Įrengiant sankasą, iš pelkių durpės yra pašalinamos, nepašalinamos arba dalinai pašalinamos. Iki 4m gylio ir jei durpės lengvai kasamos, tada galima pašalinti ekskavatoriumi. Kai dideli durpių klodai, tada sprogdinama. Privalumas tas, kad po sprogimo nereikalingas papildomas grunto tankinimas.
Pulpa - grunto ir vandens masė.
Hidromechanizacijos procesas - kai gruntas kasamas, gabenamas ir klostomas vandens pagalba. Nepašalinant durpių, tiesiama geotekstilės plėvelė ir pan. Dalinai pašalinant, yra kasamos tranšėjos, kurios užpildomos smėliu (gerai drenuojančiu gruntu). Jis nusausina durpes, sumažina durpių drėgnį ir tada lengviau tankėja.
Įmirkusių gruntų panaudojimas žemės sankasai įrengti
Įmirkę gruntai - tokie gruntai, kurių drėgnis yra didesnis už optimalųjį. Jis charakterizuojamas grunto įmirkimo koeficientu kw=Wfakt/Wopt>1. Juos naudojant, negalima panaudoti įprastinės technologijos, arba jas naudojant, mažėja našumas. Ne visus gruntus, kurie yra įmirkę, galima naudoti. Pereinamajame sluoksnyje jų negalima įrengti. Aktyviojoje zonoje nepageidautina jų naudoti. Galima naudoti tik pasyviojoje zonoje. Įmirkusius gruntus reikalinga sausinti, norint juos panaudoti. Vienas būdas - džiovinimas. Tačiau šis būdas neefektingas, ypač rudenį, žiemą, kai yra šalta ir neįmanoma džiovinti. Kitas būdas - filtracinių sluoksnių įrengimas. Tai smėlio sluoksniai. Galima naudoti geotekstilę (tai filtracinis sluoksnis). Paties grunto drėgnis gali būti sumažintas naudojant negesintas kalkes (apie 3). Jų kiekis priklauso nuo grunto drėgnio. Šis metodas yra gana efektingas. Tada ne tik sumažėja grunto drėgnis, bet ir pagerėja struktūra ir padidėja stipris. Gruntas gali būti stiprinamas ir kitais rišikliais (cementu). Įmirkusius gruntus sunku kasti, iškasti, pakraut ar iškraut. Našumas būna paprastai keliolika ar keliasdešimt kartų mažesnis. Parenkamos padidinto pajėgumo mašinos, dirbant su šiuo gruntu. Kartais įmirkusių gruntų negalima tankinti, nes pažeidžiama jų struktūra. Tokiu atveju priimami kitokie sprendimai tam, kad būtų galima juos panaudoti. Žiemą įmirkusių gruntų naudoti negalima. Taip pat jų negalima naudoti, kai yra aukšti pylimai.
Žemės sankasos įrengimas žiemą
Reikalavimai tie patys, našumas mažesnis:
1) ženklinimo darbai;
2) numatyti visą kelio trasą, kur bus vykdomi darbai;
3) nuimti dirvožemio sluoksnį;
4) sutankinti pagrindą.
Dalį pylimo reikia įrengti prie teigiamos temperatūros.
Reikia laikytis tam tikro saugaus atstumo. Gali būti naudojamos frezos gruntui iškasti. Taip pat atšildomi gruntai (elektra, dujomis), tačiau tai brangūs metodai. Taip pat sprogdinama, daromi gręžimai ir pilami CaCl, NaCl tirpalai. Metodas parenkamas pats efektyviausias, ekonomiškiausias ir patikimiausias. Kai yra eksploatuojami karjerai ar iškasos, kasti pradedama nuo žemiausios vietos ir turi būti užtikrintas vandens nuleidimas. Jei įšalo gylis nedidelis, tai paviršiuje purinti nebūtina. Žiemą tankinti labai sudėtinga. Dirbant žiemą, reikia naudoti mechanizmus didesnio našumo, nes transportuojant ar dar ką nors darant, gruntas turi kuo mažiau atšalti. Gruntą kasti žiemą efektyviausia ekskavatoriais. Dirbant žiemą, dažniausiai žemės sankasa rengiama sluoksniais. Kokybė priklauso nuo grunto drėgnio, jo temperatūros tankinimo metu, grunto sutankinimo rodiklio Dpr=f(w,I,Tgr), kur I - tankinimo intensyvumas. Puraus grunto sutankinimo rodiklis sumažėja 4, rišlaus - 6. Gruntai gali atšalti, dirbant iki -30C. Atvežtas gruntas turi būti išpiltas ir atitinkamais sluoksniais išlygintas. Nerekomenduojama naudoti daugiau kaip 30 sušalusio grunto gabalų. Esant -100C, gabalų gali būti iki 15. Jei sluoksniuose yra sušalusio grunto gabalų, tai reikia sutankinimą mažinti dvigubai. Grunto tankinimas dar priklauso nuo vėjo greičio ir oro temperatūros. Tankinimo intensyvumas mažinamas priklausomai nuo vėjo greičio. Esant 7m/s, darbo baro ilgis mažinamas dvigubai. Jei oro temperatūra iki -100c, tai galima laikyti, kad sutankinimas iki 3val. Jei -10-200C, tai turi laiko apie 2val., o jei -200C ir žemiau, tai turi apie 1val. Žiemą nerekomenduotina įrengti sankasą daugiau kaip 6m pylime. Pylimui paaukštinti: h=hi(1-Dprf/Dprn. Įmirkusių gruntų žemės sankasai žiemą naudoti nepatartina. Pagrindud galima rengti tik pilnai atšilus gruntams.
Žemės sankasos apdailos ir šlaitų sutvirtinimo darbai
Pirmiausia reikia sutvarkyti žemės sankasos viršų. Atlikti papildomą išilginio profilio niveliaciją. Naudojamasi reperiais, kurie yra pastatyti projektavimo metu ir papildomai (laikini). Prieš rengiant pagrindus, laikinais reperiais nerekomenduojama pasitikėti, reikia naudotis pastoviais.
Kai daroma apdaila, paprastai būna grunto perteklius. Tada jis patenka ant šlaitų. Šlaitai profiliuojami ekskavatoriais, autogreideriais, kartais buldozeriais. Tačiau visada reikia laikytis saugos reikalavimų. Geriausia būtų, kad šlaituose nereikėtų papildomai pilti grunto, nes po to reikia naudoti įvairias priemones sutankinti šlaitus (sluoksniais, dvigubai plonesniais). Jei bus didesnis sluoksnis, tai jis ir daugiau deformuojasi, kai važiuoja volas, ir gali nuslysti. Galima ir į kiekvieną pusę paplatinti, tačiau susidaro grunto perteklius. Tada jau reikia ekskavatoriaus tą gruntą nuimti.
Jokiu būdu negalima sunaikinti žemės sankasos apačios, kad neviršytų rekomendacijų. Taip pat turi būti apdailinti ir profiliuojami iškasų šlaitai. Toliau lieka vandens nuleidimo griovių tvarkymas. Vanduo neturi patekti po kelio dangos konstrukcija. Vandens nuleidimo griovius taip pat reikia tankinti.
Žemės sankasą paruošiam kelio dangos įrengimui. Atliekant tuos darbus, šlaitai turi būti dar ir sutvirtinami, kad deformacijos modulis atitiktų normas. Ilgaamžiškumui ir patikimumui žemės sankasai turi įtakos jos stabilumas. O jis pasiekiamas naudojant įvairius šlaitų sutvirtinimo metodus. Defektai atsiranda ir dėl atmosferos poveikių (gruntiniai ir paviršiniai vandenys, dėl statybos nedidelių pažeidimų, kurie laikui bėgant išsivysto į didelius defektus).
Kartais tenka naudoti net kelis šlaitų tvirtinimo metodus vienam defektui. Yra 3 metodų grupės:
-
biologinės sutvirtinimo priemonės, kurios apsaugo šlaitus nuo erozijos mažų nuošlaičių rajonuose. Paprastai naudojamos, kur yra geros gruntinės klimato sąlygos. Yra sudaroma velėna (natūrali ar dirbtinė), gali būti sodinami krūmai ar medžiai;
-
apsauginės ir izoliacinės konstrukcijos, kurių paskirtis yra priimti ir sugerti šilumą, arba izoliuoti šlaitų paviršinius sluoksnius nuokritulių, o taip pat leisti apatinius vandenis;
-
nešančios konstrukcijos - tai šlyties poveikio kompensacija. Tai konstrukcijos, kurios apsaugo šlaitus potvynio metu ir nuo paviršinio vandens.
Metodų pasirinkimas priklauso nuo klimatinių sąlygų. LT palyginus, geologinės gruntinės sąlygos yra gana geros. Pagrindinis sutvirtinimo metodas yra biologinis. Tai vienas iš seniausių kovos su erozija šlaitų sutvirtinimo metodas. Reikalingos tam tikros priemonės, turim pasėti žolę ir kt. Reikalaujama, kad efektas būtų greitas (apie pusę metų). Turi būti sudaromos palankios sąlygos, kad pasiekti reikalingą ir efektingą rezultatą. Kad augalai augtų, reikia apie 10cm dirvožemio, reikia pasėti žolę, drėgmės ir trąšų. Žolė turi būti sėjama mechanizuotai - hidrosėjamos, kai sėklos, trąšos ir tam tikros organinės medžiagos paskleidžiamos vienu metu. Organinė medžiaga - tai nesmulkinti šiaudai ir kt. Reikia laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Jei sutvirtinimas nepakankamas, galima naudoti geotekstilę.
Geotekstilės panaudojimas žemės sankasoje
Geotekstilė būna iš neaustinių medžiagų, audinio pavidalu, iš geotinklų (sudaryti iš strypelių). Struktūra korėta, plokščia ar erdvinė. Savybės priklauso nuo to, iš kokios žaliavos pagaminta, kaip sutvirtinta. Ekologiniai reikalavimai turi atitikti, nes geotekstilės tarnavimo laikas - apie 50 metų. Visi reikalavimai yra nurodyti projekte (kaip panaudoti). Jei nėra nurodyta, reikia žiūrėti į europinius standartus.
Žemės sankasai geotekstilė naudojama:
-
dviems apatiniams sluoksniams atskirti (kad gruntinis vanduo nepasiektų konstrukcijos);
-
šlaitų apsaugojimui nuo erozijos;
-
apsaugoti hidroizoliaciją nuo sužalojimų;
-
žemės sankasai armuoti;
-
filtruojamiems sluoksniams rengti;
-
vandeningiems sluoksniams nusausinti;
-
izoliuoti nuo vandens ar skysčių, kurie yra kenksmingi.
Dažniausiai naudojama neaustinė geotekstilė. Jos filtracinės savybės turi būti suderintos su apatinio sluoksnio savybėmis.
Ji klojama skersai juostoms, užpylimo kryptimi. Žemės paviršius turi būti išlygintas. Užpylimo storis priklauso nuo to, kokiais mechanizmais tankiname, nuo apkrovų. Šlaitams apsaugoti naudojama tada, kai yra pavojus slinkimui. Tada galima įrengti statesnius šlaitus, kai yra pavojus jų stabilumui. Geotekstilė, naudojama viduje, turi būti ilgaamžiška, o ant šlaitų uždėta gali būti neilgaamžė - žolė užaugs ir sutvirtins. Pasirinkus geotekstilę, reikia atsižvelgti į filtracines savybes, taip pat, kad tinklai sudarytų sąlygas gerai augti augalams.
Geotekstilė klojama einant iš viršaus į apačią. Gali būti šlaitinis filtruojamasis sluoksnis, sujungtas su išilginiu drenažu.
Geosintetiniai gaminiai naudojami kai nepakankamas pylimo pado stipris, nepakankamas sankasos su šlaitais stabilumas.
Armuojant pylimo pagrindą, galima kloti ant grunto, išlyginus nelygumus (juosta neturi būti įtempta). Jei labai nelygu, tai daromas išlyginamasis sluoksnis (iš birių gruntų, t.y. nejautrių šalčiui - negali būti gargždo).
Pagrindiniai reikalavimai geosintetikai: patvarumas, atsparumas ir filtruojamosios savybės.
Pamatų duobės, vandens pralaidų ir vamzdynų tranšėjos, pralaidų įrengimas
Tai priklauso prie žemės darbų, kurie yra neišvengiami tiesiant kelius. Daug dėmesio reikia atkreipti į darbų saugą, nes gali nuošliaužos užpilti ir pan. Reikia laikytis tam tikrų technologinių reikalavimų ir taisyklių, naudojantis tam tikromis rekomendacijomis. Darbo zonos plotis turi būti 0,5m nuo šlaito sutvirtinimo su dugnu iki tranšėjos. Plotis priklauso nuo to, ar sutvirtinti, ar ne šlaitai. Pamatų duobės kasamos iki 1,75m, o tranšėjos iki 1,25m.
Jei natūralaus byrėjimo kampas bus mažesnis nei yra duotas pagal gruntą, tai šlaitų pastovumas bus išlaikytas. Biriems gruntams natūralaus byrėjimo kampas yra apie 450. Jei didelis gylis - daromos bermos ir gruntas nenušliauš žemyn. Gali būti kelios pakopos. Jei šlapi gruntai, reikia šlaitus lėkštinti arba daryti drenažą (ypač iškasose). Drenažo nedarom, kai yra laikinas šlaitas. Negalima grunto užpilti ant šlaito viršaus. Kuo gruntas bus užpiltas toliau nuo briaunos, tuo mažesnė tikimybė jam nušliaužti. Jei negalima nukasti šlaitų kampų, reikalingas briaunų išramstymas. Grunto negalima iškasti daugiau nei reikia, t.y. negalima išpurinti. Jei jau išpurinome, reikia atstatyti (tankinant) jo laikomąją galią. Jei yra dulkingi ar molio gruntai, dedama mineralinių priedų, norint pagerinti laikomąją galią. Kartais naudojami rišikliai. Jei tranšėjoje yra vandens, prieš užpilant reikia jį pašalinti. Nes jei liks vandens, gruntas gali būti takus ir jo neįmanoma bus sutankinti. Prieš prasidedant šalčiams, reikia užpilti apie 0,5m papildomo grunto. Pasirenkant užpylimo būdą, negali būti pažeidžiami statiniai (kad nebūtų pažeista ašis, pastumtos pralaidos į kurią nors pusę). Reikalaujama sutankinimo vienodumo. Tankinant vandeniu nerekomenduojama, nes vanduo nepasišalina vienodai. Darant gofruotas pralaidas, reikia gerai užpildyti tarpus, yra reikalingas rankų darbas. Grunte negali būti didesnių kaip 50mm dalelių. Jei gylis 0,3-1m, galima naudoti lengvus tankinimo mechanizmus, 1-3m - vidutinio tankumo, o virš 3m - sunkiuosius mechanizmus. Tranšėjų vamzdynų sankasose sutankinimo rodiklis turi būti nemažesnis kaip 0,97. nusausinimo zonoje turi būti stambiagrūdžiai gruntai, gali tikti ir vidutinio stambumo gruntai, kurie yra dulkingi. Juose negali būti agresyvių ir kt. dalelių. Negalima naudoti skaldytų gruntų, nes jie gali pažeisti statinio hidroizoliaciją.
Gruntų sustiprinimas rišikliais. Darbų atlikimo metodai
Stabilizuoti gruntai - sustiprinti rišikliais.
Gruntų stabilizacija - gruntų tarpusavio maišymas, kad pagerinti charakteristikas. Galima pagerinti ne tik juos maišant, bet ir naudojant tam tikros rūšies rišiklius.
Technologija sudėtingesnė ir kaina didesnė. Stabilizacija reikalinga, kad išlaikyti charakteristikas reikiamas, kad pasiekti reikalingą deformacijos modulį (kartu ir sutankinant). Jei negalima reikiamai sutankinti, reikia gruntą stabilizuoti. Jei stabilizuoti pagrindai, tai projektinis skersinis nuolydis yra 2,5. Toks i yra patogus, nes visi sluoksniai yra vienodo storio. Jei žemės sankasos viršus stabilizuojamas, naudojamas vietinis gruntas (sumažinami statybos kaštai).
Jei žemės sankasos viršus rengiamas naudojant stabilizaciją, įvedamas papildomas rodiklis - lygumas. Jei nestabilizuota - šio rodiklio nėra. Prisilaikant šių reikalavimų, dangos lygumas bus geresnis.
Stabilizavimo tikslas - paveikti grunto molio koloidinę dalį ir pakeisti hidrofilines bei hidrofobines savybes, kad gruntas nebūtų jautrus klimato ir transporto poveikiui.
Tačiau rišiklius naudoti nebūtina. Dažniausiai stabilizuojama 30cm storio sluoksnis po danga. Jei molingas ar dulkingas gruntas, naudojami birūs gruntai, kad pagerinti granuliometriją. Tai mineraliniai priedai -žvyras, jo mišiniai, skalda. Ką pasirinkti, lemia kaštai. Svarbu pasiekti reikiamus rodiklius.
Darbai dažniausiai atliekami kelyje, maišant vietinį gruntą su mineraliniais priedais. Naudojamos kelių frezos maišymui, maišymo mobilūs agregatai. Kelių frezos permaišo gruntą iki vienalytės masės. Kartais priedai tiesiog įspaudžiami į gruntą ir taip pasiekiamos reikiamos charakteristikos (iki 15cm storio). Molio daleles geriausiai apjungia į agregatus kalkės.
Sustiprintas gruntas pasižymi didesniu stipriu, mažiau bijo vandens, yra monolitiškas, mažiau bijo šalčio. Todėl leidžiamas mažesnis skersinis nuolydis.
Jei stiprinam rišikliais, turi būti atitinkamai paruoštas gruntas. Toks gruntas neturi būti labai drėgnas, drėgnis turi būti mažesnis už optimalųjį. Neturi būti didelių grumstų. Smulkinimas reikalingas tam, kad išpilus rišiklį, susmulkintos grunto dalelės būtų vienodai apsemiamos, pasiskirsčiusios.
Tam, kad sutankinti iki reikiamo laipsnio, reikia, kad mišinio drėgnis būtų artimas optimaliajam. O optimalusis turi būti duotas laboratorijoje. Tankinimo priemonės naudojamos tos pačios, kurios naudojamos atitinkamų gruntų sutankinimui.
Stabilizavimui netinka organinės kilmės gruntai. Atskirais atvejais gruntus reikia gerinti. Sudėtinga stabilizuoti pernelyg drėgnus gruntus.
Būna kompleksinis stiprinimas - tai cemento panaudojimas. Jį naudojant, netinkami gruntai būtų molingi. Reiktų panaudoti kalkes tokiu atveju. Po to tik cementas naudojamas.
Tankinant reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Kai <-100C, tai drėgnis turi būti didesnis 1-2 už optimalųjį. Tačiau darbų nerekomenduojama atlikti neigiamoj temperatūroje. Kai yra >+50C, reikia palikti laiko kietėjimui. Mišiniai jo metu turi būti prižiūrimi. Turi būti drėkinami vandeniu. Yra užpurškiama bituminė emulsija. Ji nepraleidžia drėgmės ir izoliuoja. Gali būti užpilama smėlio iki 5cm ir jis sudrėkinamas. Jis bus būsimos kelio konstrukcijos.
Kalkėmis stabilizuojama ne vėliau kaip 2mėn. iki prasidedant šalčiams. Neleidžiama stabilizuoti sušalusių gruntų.
Jei stabilizuoti rišlūs gruntai, kitus sluoksnius galima rengti jau kitą dieną. Jei birūs - po 5 parų, nes galima suardyti jų struktūrą. Jei gruntų maži stipriai - po 7 parų.
Po sumaišymo reikia pradėti tankinti. Jei naudojamas cementas, reikia kad iki rišimosi pabaigos būtų sutankinta. Jei projekte nurodytas rišimosi laikas, reikia į tai atsižvelgti. Jei temperatūra aukšta (+200C), tai apdorojimo trukmė yra na daugiau kaip 1,5h. Kai naudojamos negesintos kalkės, tankinimas turi būti pradėtas ne anksčiau kaip po paros, nes turi baigtis gesinimosi procesas. Gesintoms kalkėms - po 14-15h.
Asa.lt
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
