Geltonjuosčiai šimtakojai

2022-01-07 10:30   Peržiūros : 7854   Spausdinti

---

„Gelbėkit, namo sienomis ropinėja kirmėlės, lenda į namų vidų. Ką daryti?"  Tokio turinio laiškais ir skambučiais gyventojai pernai atakavo ne vieną įstaigą. Buvo atlikti tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti.

Geltonjuostis šimtakojis (Ommatoiulus sabulosus, Myriapoda) plačiai Lietuvoje ir pasaulyje paplitusi rūšis. Su jos masiniais antplūdžiais buvo susidurta Lenkijoje, kitose Europos šalyse. Skirtingose kalbose akcentuojama šios rūšies priklausomybė nuo gyvenamosios vietos: krocionog piaskowy (lenk.), striped millipede (angl.), песчаный кивсяк (rus.).

Šimtakojų problema Lietuvoje pastebėta prieš kelis metus. Dideli šimtakojų būriai lipa naujų namų sienomis, patenka į vidų (šviestuvus, aptinkami arbatinukuose, puoduose). Nors nieko blogo jie nedaro, bet dideli jų kiekiai, skleidžiamas nemalonus, stiprus kvapas trikdo žmones. Skverbimasis į namus vyksta apie vieną mėnesį. Hidrobiologų draugijai buvo iškeltas uždavinys išsiaiškinti šimtakojų gausos priežastis ir pasiūlyti sprendimo būdus.

Tyrimai vykdyti 2016 metų balandžio-rugsėjo mėnesiais Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijos, Lindiniškių kaimo teritorijoje ir kitose vietovėse. Tyrimų plotai - tai jaunas smėlėtas pušynėlis, pieva prie kelio, smėlėta pieva, lubinų pieva, smėlėta priemolio pieva, pamiškė, miškas. Kas metrą buvo įkastos Barberio tipo gaudykles - tai 0,5 l talpos plastikiniai indeliai, uždengti presuoto kartono stogeliais (14X14 cm) ir virš gaudyklės pritvirtinami 15-20 cm vinimis. Indelis įkasamas lygiai su žemės paviršiumi. Tarp indelio ir stogelio paliekamas piršto pločio tarpas. Į indelį įpilama 5 proc. acto tirpalo.

Barberio tipo gaudyklė, aplink ją - moliuskų kiautų juosta.

Norint nustatyti šimtakojų potraukį įšylantiems objektams, buvo panaudoti ir kieto presuoto kartono lakštai.

Atliekant tyrimą buvo įvertintas vietos savybių poveikis šimtakojų plitimui į namus, laboratorijoje atlikti šimtakojų cheminių medžiagų tyrimai. Taip pat įvertintas cheminių medžiagų poveikis šimtakojams. Papildoma medžiaga šimtakojų tyrimui rinkta Papiškės kaime, Nemėžyje, Lavoriškių apylinkėse, Naujaneriuose (Vilniaus raj.), Liepkalnio g-vės gale (Vilniaus m.), D. Gulbinuose, Verkšionyse, Trakų apylinkėse.

Tyrimo metu Barberio tipo gaudyklėmis Lindiniškių kaimo teritorijoje pagauta apie 3000 geltonjuosčių šimtakojų. Nustatytas skirtingas šimtakojų pasiskirstymas tiek teritorijoje, tiek sezono metu.

Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią geltonjuosčiams šimtakojams plisti, kaip mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų - 9 tūkst. eurų - skyrė Vilniaus raj. savivaldybė.

Geltonjuosčio šimtakojo biologija ir ekologija

Geltonjuosčiai šimtakojai - apie 5 cm ilgio gyviai su 107 porom kojų, plačiai paplitę Vidurio Europoje. Jie sutinkami visoje Lietuvoje. Geltonjuostis šimtakojis yra skirtalytis, augalėdis bestuburis. Kiaušinėlius deda vėlai vasarą - rudens pradžioje.

Geltonjuostis šimtakojis (Ommatoiulus sabulosus).

Geltonjuosčiai šimtakojai gyvena lengvose priesmėlio pievose, ganyklose apleistuose, nedirbamuose laukuose. Mėgsta gerai įšylančias pievas. Gyvena ir pušynuose, ir mišriuose miškuose, bet visada turi būti smėlėtas dirvožemis. Tai labai plačių adaptacijos ribų, euritopinė, kserofilinė bestuburių rūšis. Įprastai jie aktyvūs gegužės - birželio mėn., atsparūs sausroms. Jie svarbi grandis negyvosios augalijos skilimo, komposto susidaryme ir yra esminiai ekosistemų elementai.

Geltonjuostis šimtakojis pasižymi unikalia savybe - migracijomis. Jos vyksta dėl sąlygų pasikeitimo, pvz., kritulių, kai didėja drėgmės jų gyvenamosiose vietose. Susikaupimo vienoje vietoje ir migracijos reiškinys žmonių gyvenamojoje aplinkoje paprastai nemalonus ne tik dėl kvapo, bet ir dėl patekimo į namus. Stebėtose vietose - Lindiniškėse, Nemėžyje, Papiškėse - šimtakojų antplūdis fiksuotas ten, kur ilgus metus apleistose teritorijose vyksta naujos statybos. Žmonės atsikraustė į naujas vietas ir pastebėjo reiškinį, kuris, galimas dalykas, dažnas. Aukšta temperatūra po švelnios žiemos skatina masinius šimtakojų antplūdžius. Paprastai po masinio šimtakojų pasirodymo populiacijos dydis normalizuojasi ir problemos nelieka. Kiaušinių dėjimui patelės ieško drėgnesnių vietų.

Kaip atsikratyti šimtakojų?

Šimtakojai labai mėgsta gerai įšylančias vietas ir atėjus veisimosi periodui dešimtimis keliauja šiaurės rytų kryptimi, o sutikę kliūtį lipa ja aukštyn.

Kaip rodo tyrimai, šimtakojų antplūdis būna ten, kur daug metų teritorijos yra apleistos, kur susikaupę daug augalinės kilmės liekanų. Šie gyviai itin mėgsta slėptis dirvožemiu užverstose senų namų, lentpjūvių, medžių liekanose, po nuokritomis, netvarkomose vietose, kauptis tuose namuose, kurie yra apsupti nedirbamų laukų ar nešienaujamų pievų. Jų nerasta prie dirbamų laukų ar sodybose, kurias supanti aplinka sutvarkyta.

Todėl viena svarbiausių priemonių užkirsti kelią šimtakojams plisti- švara ir tvarka ne tik savo kieme, bet ir gretimose teritorijose. Reikia nuolat pjauti žolę pastatų kaimynystėje, o nupjautą būtinai surinkti ir išvežti. Nušienavus pievą ir palikus joje nesurinktą ir neišvežtą žolę tik praturtinama šimtakojų mitybinė bazė.

 

Šimtakojai retai randami intensyviai naudojamuose laukuose, miške aptinkami pavieniai individai. Jie mėgsta šviesius tinkuotus paviršius, tų namų sienas, kurie bent iš vienos pusės yra apsupti nedirbamų laukų ar nešienaujamų pievų.

Medinių namų stebėjimai, tiek senesnių, tiek naujai pastatytų, rodo, kad mediena šimtakojams nėra patraukli. Ant tokių namų ir prie jų pastebėtas tik vienas kitas šimtakojis, nors namai buvo ir prie miško, ir apsupti nedirbamų laukų.

Šimtakojų gaudyklės

Šimtakojų antplūdį galima sumažinti į žemę įkastomis gaudyklėmis. Gaudyklės įkasamos kas 1-5 m (priklausomai nuo sodybos perimetro). Žemės gaudyklės įrengiamos taip: iškasama duobutė, į ją įstatomas 1-2 l plastikinis kibirėlis, kibirėlio viršutinis kraštas turi sutapti su žemės paviršiumi. Kibirėlis iki ketvirčio pripildomas vandens, į kurį, siekiant sumažinti paviršiaus įtempimą, įlašinama indų ploviklio. Kibirėlį rekomenduojama uždengti stogeliu (iš plastiko, storesnio kartono ir pan.) paliekant apie 1-2 cm tarpelį nuo žemės paviršiaus. Gaudyklės turėtų būti reguliariai peržiūrimos, paleidžiami ten įkritę varliagyviai ar driežai. Tokias gaudykles reiktų įrengti tik masinio šimtakojų kaupimosi metu, gegužės pabaigoje-birželio mėn. Reikia prisiminti, kad į gaudykles pateks ne tik šimtakojai , bet ir naudingi vabalai - žygiai, maitvabaliai. trumpasparniai bei daugybė vorų. Sumažėjus geltonjuosčių šimtakojų, gaudyklės panaikinamos.

Tyrimų metu buvo išbandyta apsauginė tvorelė iš skardos vienoje iš gausiausių šimtakojų susikaupimo vietų - pamiškėje. Tyrimai parodė,  kad tvorelė yra efektyvi priemonė. Šimtakojai praktiškai jos neįveikia. Buvo panaudota ir klijų juosta, įdėta į viršutinę tvorelės dalį. Tačiau klijai, prilipus daug šimtakojų, gali tarnauti kaip tiltas, tad rekomenduojama naudoti vabzdžių klijus prieš užtvarą.

Skardos užtvara.

Efektyvumas padidėtų apsaugines tvoreles kombinuojant su įkasomomis gaudyklėmis. Tyrimų metų apsaugai nuo šimtakojų buvo išbandytos moliuskų kriauklių juostos prie gaudyklių ir silicio smėlis. Literatūroje nurodoma, kad eidami per kvarcinį smėlį ar moliuskų juostas šimtakojai susižaloja kojas ir dėl infekcijos žūna, tačiau tyrimo metu  tokio efekto nepastebėta.

Cheminiai preparatai kovoje su šimtakojais

Šimtakojai jautrūs plataus spektro insekticidams, kurių veiklioji medžiaga yra sintetiniai piretroidai, pavyzdžiui, permetrinas.

Naudojant cheminius preparatus prie namų, gaunamas labai laikinas efektas, nes žuvusių individų vietą užima nauji, atėję iš neapdorotų plotų. Purškimus kartojant  keliamas pavojus aplinkai ir gyventojams, bet to, nedidelėmis dozėmis dažnai naudojant sintetinius piretroidus išsivysto kenkėjų pripratimas prie preparato.

Šiuo metu Lietuvoje nėra registruotų efektyvių biocidų, skirtų neprofesionaliam naudojimui. Prekybos centruose parduodami neprofesionaliam naudojimui skirti insekticidai mažai efektyvūs, duos vietinį trumpalaikį efektą.

Per kelią migruojantys šimtakojai.

Biologiniai preparatai, naikinantys šimtakojus

Kitose šalyse, reguliuojant masinius šimtakojų antplūdžius, laboratorinėse sąlygose buvo išbandyti nematodų preparatai.

Bent kelios rūšys nematodų Heterorhabditis bacteriophaga ir Steinernema carpocapsae laboratoriniuose bandymuose Lenkijoje buvo labai efektyvios. Lietuvoje nematodų naudojimas yra leidžiamas.

Nematodai, arba apvaliosios kirmėlės - reikšminga organizmų grupė, pagal paplitimą gamtoje užimanti pirmą vietą tarp visų dirvos daugialąsčių organizmų. Nematodai minta dirvoje esančiomis organinėmis dalelėmis, bakterijomis, vieni kitais ar parazituoja augalus. Tarp jų yra ir tokių, kurie užkrečia kai kurių rūšių vabzdžius ir juose vystosi, taip sukeldami jų žūtį. Šios mažytės apvaliosios kirmėlės atlieka svarbų vaidmenį natūraliai reguliuojant vabzdžių populiacijų tankį. Todėl, palyginti neseniai, geriau ištyrus šių organizmų biologiją bei ekologiją, ištobulinus masinio jų veisimo technologijas, imta juos naudoti kaip veiksmingą biologinę augalų kenkėjų vabzdžių kontrolės priemonę. Šios grupės nematodai vadinami entomopatogeniniais. Tai - parazitiniai nematodai, kurie mutualistiniais ryšiais susiję su jų žarnyne gyvenančiomis simbiotinėmis bakterijomis. Šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 90 rūšių entomopatogeninių nematodų, priklausančių dviem - Steinernematidae (75 rūšys) ir Heterorhabditidae (18 rūšių) - šeimoms.

Nematodai natūraliai gyvena dirvoje. Jie yra labai jautrūs tiesioginei saulės šviesai: greitai išgarina vandenį iš organizmo ir žūva. Tad preparatas gali būti naudojamas kai apsiniaukę ar vėlai vakare. Preparatai su entomopatogeniniais nematodais purškiami į dirvą, netinka sienų, tvorų, kelių apdorojimui. Naudojant nematodus geriems rezultatams pasiekti labai svarbus faktorius yra dirvos temperatūra - H. bacteriophora aktyvūs, kai dirvos temperatūra būna nuo 12 iki 25 laipsnių C.

Purškiant turi būti naudojamas didelis vandens kiekis- 1-2 l/m².

Nematodai dirvožemyje gali judėti tik tada, kai jis yra pakankamai drėgnas: po panaudojimo dirva dar dar turėtų būti sudrėkinama 2-5 l/m² vandens, siekiant užtikrinti, kad nematodai prasiskverbtų pro velėnos/žolių sluoksnį ir kuo mažiau jų liktų ant augalų.

Rekomenduotina išlaikyti dirvožemį drėgną 2-3 savaites. Pageidautinos lietingos dienos.

2017 metais Lietuvoje bus tiekiami preparatai su nematodais. Pagrindinis jų naudojimo  trūkumas tas, kad atvirose plotuose gegužės-birželio mėnesiais, kai šimtakojų gausumas didžiausias, ne visada būna palankios sąlygos naudoti preparatą - t.y. didelė drėgmė ir aukšta temperatūra, nes didžiausias poveikis  yra esant dirvos temperatūrai apie 25laipsnių C ir pakankamas dirvos drėgnumas.

Šie preparatai yra  pakankamai efektyvūs ir teisingai naudojant nėra pavojingi žmonėms ir aplinkai.

 

Parengta pagal Lietuvos Hidrobiologų draugijos atlikto tyrimo medžiagą.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.