Naminės rudosios (faraoninės) skruzdėlės

Gamtoje sutinkama įvairių skruzdėlių rūšių. Tai istoriškai labai sena vabzdžių grupė, randama Baltijos gintare, į kurį jos pateko maždaug prieš 30 milijonų metų.

Skruzdėlės pasižymi ypatingai gausiu rūšių skaičiumi ir jos sutinkamos visuose pasaulio kontinentuose. Jos labai ištvermingos ir jų gyvybiniai procesai pakankamai lankstūs prisitaikant prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Daugelis skruzdėlių rūšių yra naudingos žmogui ir todėl jos yra saugomos kartu su kitais naudingais gyvūnais, tokios, kaip rudos miško skruzdėlės - tai miško kenkėjų naikintojos, dar gamtininkų vadinamos miško sanitarais. Parkuose, soduose dažnai sutinkame juodąją skruzdėlę - ji taip pat gamtoje yra naudinga, - naikina augalų kenkėjus, bet pastaruoju metu mėgsta atkeliauti į pastatus ir įsirengti kolonijas.

Tačiau yra ir tokių skruzdėlių rūšių, kurios žmonėms nepageidautinos - daro žalą, todėl tenka su jomis negailestingai kovoti. Prie tokių priklauso faraoninės rudosios naminės skruzdėlės. Jų gimtinė - šiltieji kraštai - Indija. Ten jos įsirengia lizdus - kolonijas, po atviru dangumi. Į mūsų šalies uostamiesčius laivais, lėktuvais, traukiniais ir kitu transportu šios skruzdėlės buvo atgabentos su įvairia prekybine tara, vaisiais ir kitoms maisto prekėmis jau prieš 100 metų. Tokiais pat keliais faraoninės rudosios skruzdėlės buvo išplatintos visuose žemynuose.

Mūsų klimatinėje juostoje šios rūšies skruzdėlės natūralioje gamtoje gyventi negali, todėl jos prisitaikė gyventi pastatuose, žmogaus butuose, viešbučiuose, maisto objektuose (ypač konditerijos patalpose) ligoninėse, sanatorijose ir kt. Todėl jos ir pavadintos „naminėmis rudosiomis skruzdėlėmis". Minėtuose objektuose šios skruzdėlės randa būtinas gyvenimo sąlygas: reikiamą temperatūrą, drėgmę, o svarbiausia - maisto. Ieškodamos maisto bėgioja po šiukšliadėžes, įvairias atmatas ir nešvarumus, o iš ten keliauja į virtuves, per indus, užteršia maistą. Minta konditerijos gaminiais, medumi, cukrumi, o t.p. mėsos, žuvies bei pieno produktais, neaplenkia bei ragauja žuvusių musių, tarakonų lavonų.

Praktikoje pastebėta atvejų, kada nesant aukščiau minėto maisto, keliauja pas silpnus ligonius, naujagimius, nes jas vilioja seilės, šlapimas, skrepliai, kraujas ir kt., lenda į ausis, drenus, žaizdas. Mechaniškai jos gali pernešti įvairius patogeninius mikroorganizmus, tokius kaip stafilokoko, vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės sukėlėjus, o t.p ir kitas bakterijas bei virusus, sukeliančius daugelį ligų. Manoma, kad ši naminių faraoninių rudųjų skruzdėlių rūšis perneša ir helmintų kiaušinėlius.

Šios skruzdėlės maisto ieškoti greitai keliauja iš vienų patalpų į kitas per sienose, grindyse esančius plyšius, pro vandens, dujų vamzdžius, ventiliacijos angas, elektros rozetes, apšildymo įrangos įvadus.

Jei viename bute yra skruzdėlių, tai per metus jos gali prisidauginti ir „apkrėsti" visą daugiabutį namą. Tai įrodyta praktikoje dėl jų nepaprastai gausaus dauginimosi.

Skruzdėlės gyvena kolonijomis. Jų aktyvumas, gyvybingumas priklauso nuo jų kolonijos dydžio. Vienoje kolonijoje gali gyventi iki 200 motinėlių, o visoje kolonijoje naminių skruzdėlių galima priskaičiuoti virš milijono ir daugiau. Metinis kolonijos prieauglis siekia nuo 5000 iki 30000 narių. Kolonijos narius sudaro: motinėlės, skruzdėlės darbininkės, auklės, sandėlininkės, kiaušinėliai, lėliukės, patinėliai ir kt. Skruzdėlės darbininkės yra visos kolonijos maitintojos - jos ieško maisto visur bėgiodamos. Palankiose sąlygose kolonija gali suskilti ir sudaryti naujas: kelios motinėlės pasiima keletą darbininkių, kiaušinėlių, lėliukių ir išeina iš senos kolonijos ir įsikuria tokiose žmogui neprieinamose vietose, kaip stiklo blokuose, palangių kiaurynėse, tinko įtrūkiniuose, perdengimų ertmėse tarp aukštų, keramikos plytelių ertmėse, po parketu, grindimis, linoleumu ir t.t. Žmogaus akys net tų plyšių ir nepastebi, todėl ten joms tinkamas prieglobstis gyventi.

Rudųjų naminių (faraoninių) skruzdėlių plitimas ir mityba epidemiologiniu aspektu turi neigiamą veiksmą.

Visa tai įrodo, kad būtinas jų naikinimas. Praktikoje išbandytas efektyviausias apnuodytų vylių metodas su priviliojančiomis medžiagomis, o taip pat preparatai su vabzdžių vystymosi reguliatoriais. Tokie reguliatoriai pažeidžia ir vystymosi stadijas, dėl ko skruzdėlės sunyksta. Skruzdėles naikinti dezinsekciniais skystais tirpalais - purškimo metodu netikslinga, nes žūna apie 10% skruzdėlių, o kitos lieka lizde. Išlikusios gyvos išeina kitur ieškoti žmogui neprieinamos vietos.

Pagrindinis naminių rudųjų skruzdėlių naikinimo metodas, tai vylių metodas, kuris veikia su priviliojančia medžiaga ir insekticidu per žarnyną. Skruzdėlėms išlikti gyvoms nėra jokios galimybės, nes darbininkės pačios pasimaitina, radusios apnuodytus vylius,neša juos pamaitinti kitus kolonijos narius.

Tokiu principu sunaikinama  visa sunkiai prieinamoje vietoje įsikūrusi kolonija.

Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis

Paruošė entomologė G.Rožinskienė