Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

2017-05-03 09:21   Peržiūros : 333   Spausdinti


Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Šiuo metu modernizuojant daugiabutį privaloma pasiekti C energinio naudingumo klasę. Dr. Donatas Aviža skaičiavimais įrodo, jog per 30 metų laikotarpį C klasės daugiabutyje, kuriame šiluma tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų (CŠT), bendros sąnaudos termoizoliacijai bus didesnės nei A+ energinės klasės daugiabutyje. Pradinių investicijų padidėjimas prilygsta 8-10 cm storio termoizoliacijos kainai. Be to, pasiekti aukštesnę, t. y., bent jau B energinio naudingumo klasę, nei finansiškai, nei techniškai nėra sudėtingas uždavinys.

Dr. Donatas Aviža
Dr. Donatas Aviža.

Termoizoliacijos svarba energijos vartojimo efektyvumui

Jeigu vertinsime visų Lietuvos pastatų struktūrą, gyvenamieji pastatai užima apie 75 proc. visų pastatų ploto, iš jų apie 52 mln. kv. m ploto sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Šių pastatų atitvarų šiltinimas yra labai svarbus energiniam efektyvumui. Pastatų atitvarų kokybė turi didžiulę įtaką galutiniam energijos vartojimui ir taupymui - iki 60 proc. šiluminės energijos galima sutaupyti vien tik tinkamai apšiltinus atitvaras. Iki 50 proc. sutaupymų galima pasiekti vien tik efektyvinant inžinerines sistemas, o racionaliai apšiltinus atitvaras ir modernizavus inžinerines sistemas kartu, galima sutaupyti apie 80 proc. šiluminės energijos.

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams keliamas reikalavimas pasiekti C energinę klasę (1 pav.), tačiau energinės klasės reikalavimai sąnaudų atžvilgiu ne visada yra optimalūs. Optimalių sąnaudų skaičiavimo metodika, grįsta grynosios dabartinės vertės (bendrųjų išlaidų) metodika, yra išdėstyta ES direktyvos 2010/31/ES III priede. Taip pat ES šalys narės kas penkeri metai privalo Komisijai teikti ataskaitas pagal direktyvos reikalavimus apie minimalius energinio naudingumo reikalavimus taikomus šalyje.


1 pav. Modernizuojamų pastatų energinio naudingumo klasifikavimas į energinio naudingumo klases.

Optimalių sąnaudų metodikos taikymas gyvenamųjų pastatų termoizoliacijai

Optimalių sąnaudų skaičiavimas vyksta keliais etapais: pirmasis etapas - energinio naudingumo skaičiavimas, antrajame etape skaičiuojamas ekonominis efektyvumas, po to skaičiuojamas optimalus variantas ir jis lygianamas su energijos beveik nevartojančių pastatų standartais. Pagal gautą rezultatą ES valstybės narės kas penkeri metai turi peržiūrėti reikalavimus ir palikti galiojusius, arba juos pakeisti.

Europos mokslininkai pastatų energinio naudingumo vertinime įžvelgia tris pagrindines problemas.  Pirmoji -  finansai. Visada atsiranda energijos sąnaudų skirtumas tarp optimalaus ir aukščiausio (A++) klasės pastato - pastarojo kaina visada didesnė nei optimalaus varianto. Kita problema - pirminės energijos poreikio skirtumas tarp optimalaus ir energijos beveik nevartojančio pastato.  Trečia problema - aplinkosauginiai reikalavimai. ES siekia, kad iki 2050-ųjų metų visi pastatai būtų beveik nulinės CO2 emisijos (mažiau kaip 3 kg kiekvienam šildomam 1 m2).

Kalbant apie optimalių sąnaudų skaičiavimą, nereiktų painioti dviejų sąvokų: optimali kaina ir efektyvi kaina. Optimali kaina - mažiausios išlaidos per 30-ies metų periodą. Efektyvi kaina - kai grynoji dabartinė vertė (angl. net present value) yra teigiama. Pagal grynąją dabartinę vertę galima spręsti, ar investicinis renovacijos projektas yra efektyvus, ar ne. Jei grynoji dabartinė vertė teigiama, laikoma, kad projektas yra efektyvus. Jei rodiklis yra neigiamas, reiškia, investuoti į projektą neefektyvu, jei rodiklis nulinis - galima skaičiuoti realų atsipirkimo laiką.

Labai svarbu vertinant nusistatyti kriterijus. Pagal ES kriterijus galima vertinti mikroekonominiu, makroekonominiu ir integruotu požiūriais:

  • Mikroekonominis (komercinis) požiūris atitinka privataus investuotojo poziciją, jame į galutinę kainą įtraukti visi mokesčiai, subsidijos, neskaičiuojama CO2 emisija ir žala gamtai, nustatoma aukštesnė diskonto norma.
  • Makroekonominis (aplinkosauginis) požiūris ir vertinimas susijęs su ilgalaike valstybės pozicija ir poreikiais, šiuo atveju neskaičiuojami mokesčiai, PVM-ai, neskaičiuojamos subsidijos, bet kaip žala gamtai vertinamas išskiriamo CO2 kiekis ir kaina. Tikroji diskonto norma makroekonominiu požiūriu yra 3-4 proc., tai reiškia, kad pelno, nesitikima arba jis yra sąlyginai nedidelis.
  • Integruotas požiūris - tai mikroekonominių privačių ir makroekonominių valstybės interesų vertinimas.

Jei analizuotume bendras išlaidas, kurios vertinamos šioje metodikoje, tai, visų pirma, yra pradinės investicijos, kurias sudaro projekto parengimas, medžiagų kaina, statybos darbai, mokesčiai ir kt. Toliau yra metinės išlaidos, dalijamos į dvi grupes - einamąsias (energijos kaina, draudimas, priežiūra per 30 metų) ir pakeitimo išlaidas (jeigu tokios numatytos). Vertinama diskonto norma, kuri parodo, kiek šiandienos kaina nuvertės ateityje, per 30 metų.

Svarbu apsispręsti, kokios trukmės periodą vertiname. Europiniai standartai nurodo, kad renovuoti pastatai vertinami kas 50 metų, Europos komisija skaičiuoja 30-ies metų laikotarpį. Jeigu imame atskirų gamintojų termoizoliacines medžiagas, gamintojai pateikia skirtingus jų gyvavimo laikotarpius - pvz. akmens vatos gaminiams yra taikomas 40 metų ekonominis gyvavimo terminas ir pan. Valstybiniu lygiu reikia susitarti, kokiam laikotarpui skaičiuosime, nuo to priklauso skaičiavimų rezultatai.

Vertinant optimalias sąnaudas ir kainas, viena svarbiausių dedamųjų yra energijos kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapyje galima rasti einamojo laikotarpio elektros, dujų, CŠT kainas, tačiau nėra kainų scenarijų ilgalaikėje perspektyvoje. Vokietijos ekspertai vadovaujasi trimis kainų scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu. Pas mus energijos kainų prognozių nėra, bet jos turi didelę reikšmę skaičiavimų rezultatams.

Kad optimalių sąnaudų metodiką būtų galima taikyti masiškai ir sukurti tam tikrus įrankius (internetinę programą, debesų inžinerijos programą, įskiepį į BIM sistemą ir pan.), reikia susitarti dėl kelių rodiklių: pirmasis - kasmetinis energijos pabrangimas procentais, antrasis - tikroji diskonto norma (kaip skaičiuosime - mikroekonominiu, makroekonominiu lygiu ar integruotu vertinimu), trečiasis - termoizoliacijos gaminių ekonominio gyvavimo ciklas.

Optimalių sąnaudų skaičiavimo pavyzdžiai

Optimalių sąnaudų skaičiavimą galima iliustruoti vertinant sienos ir grindų ant grunto tipinius mazgus. Sienos tipinis mazgas yra iš akytojo betono blokelių su polistireninio putplasčio termoizoliacija EPS70, tipinė grindų detalė - su polistireninio putplasčio plokštėmis EPS100. Abiems detalėms, priklausomai nuo pastato energinio naudingumo klasės, buvo apskaičiuotas reikalingas termoizoliacijos storis. Suvedus duomenis į mikroekonominio vertinimo algoritmą (CŠT, realistinis scenarijus), gauname (2 pav.), kad optimali sienos termoizoliacija pasiekiama, kai šilumos perdavimo koeficientas U yra 0,14 W/(m2K). Įdomu tai, kad skaičiavimai rodo, jog atitvarų niekuo neapšiltinus arba jas apšiltinant 1,0 m storio termoizoliacija, galutiniame rezultate išlaidos bus tokios pačios. Tai reiškia, kad nuostolinga atitvaras šiltinti per mažai, bet taip pat nuostolinga šiltinti per daug. Būtina rasti optimalią ribą, kurią naudojant išlaidos per 30 metų būtų mažiausios.

Optimalus sienos šilumos perdavimo koeficientas (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

2 pav. Optimalus sienos šilumos perdavimo koeficientas (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

Remiantis sienos tipiniu mazgu ir siekiant C energinės klasės, šiltinimo sluoksnis yra 13 cm, apskaičiavus optimalų vertinimą, gauname, kad termoizoliacijos sluoksnis yra 22 cm. Kadangi galima 15 proc. paklaida, optimalus variantas būtų daugiabučius šiltinti nuo 19 iki 25 cm storio EPS 70 termoizoliacija (3 pav.).

Optimalus sienos termoizoliacinio sluoksnio storis EPS70 (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).
3 pav. Optimalus sienos termoizoliacinio sluoksnio storis EPS70 (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).

Kita vertus, po 30-ies metų bendros C klasės pastato išlaidos atitinka A+ klasės išlaidas. Taip atsitinka dėl to, kad C klasės pradinės investicijos termoizoliacijai sąlygiškai mažos, bet tolimesnės eksploatavimo išlaidos - didelės, A+ klasėje - atvirkščiai: pradinės investicijos didesnės, bet tolimesni mokesčiai mažesni. Tad ar renovuodami siekiame C klasės, ar A klasės,  praktiškai ilgalaikėje 30-ies metų perspektyvoje bendrosios sąnaudos būtų tos pačios. Todėl reikia rasti optimalų tašką, kuriame, vertinant 30-ies metų laikotarpį, sąnaudos būtų pačios mažiausios.

Efektyvių sąnaudų ribų nustatymas

Racionali riba - mažiausia kaina per 30-ies metų laikotarpį,  efektyvi riba - kai sutaupymai atperka einamuosius mokesčius už šildymą ir ,,net-zero" arba A++ klasės riba.

Kaip pavyzdį galima panagrinėti grindų ant grunto tipinį mazgą su EPS 100 termoizoliaciniu sluoksniu.

C klasės grindų ant grunto apšiltinimas šildantis biokuru atsiperka po 7,5 metų. A ++ klasėje, apšiltinus grindis 30 cm storio termoizoliacijos sluoksniu, atsipirkimas daugiau kaip po 24 metų.

Tad galima daryti išvadą, jog tuo atveju, kai šilumos šaltinis yra biokuras, siekti A++ klasės ekonomiškai nenaudinga: dėl pigios energijos atsipirkimo laikas labai ilgas.

Jeigu šildoma gamtinėmis dujomis, racionali riba yra B energinio naudingumo klasė, atsipirkimas - 5,9 metų, A++ klasėje - 14 metų (4 pav.).

Jeigu šildymas yra centralizuotas (CŠT), optimali riba yra A klasė vertinant aplinkosauginiu požiūriu arba B klasė, vertinant  finansiniu požiūriu.

Jeigu šilumos šaltinis yra elektra, racionali riba A++ klasė, atsipirkimo laikas - per 3,5 metų.

Grindų ant grunto optimalus termoizoliacinio sluoksnio (EPS 100) storis (šildant dujomis).
4 pav. Grindų ant grunto optimalus termoizoliacinio sluoksnio (EPS 100) storis (šildant dujomis).

Aišku, kad racionali termoizoliacijos sluoksnio riba labai priklauso nuo šilumos šaltinio. Biokurui optimali riba būtų C klasė, gamtinėms dujoms - B klasė, CŠT - A klasė, elektrai - A++ klasė. Vertinant tik privačiu, komerciniu požiūriu, optimalus lygis yra viena klase žemesnis visiems šilumos šaltiniams, išskyrus elektros energiją.

Todėl renovuojant daugiabučius, kurie šildomi CŠT energija, atitvaras reiktų šiltinti vadovaujantis ne mažesniais kaip B arba A klasės reikalavimais, nes renovuodami pagal C klasės reikalavimus patirsime nuostolius, kadangi bendrosios išlaidos per 30 metų praktiškai bus tokios pat, kaip A+ klasės pastatų.

Kita išvada - jei daugiabučiai renuovuojami pagal A++ energinės klasės reikalavimus, optimalumo riba pasiekiama tik tokiu atveju, jei šildoma elektra.

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai mano, jog daugiabučių modernizavime pasiekti B klasę nėra sudėtinga, tik siekiant A klasės atsiranda papildomų reikalavimų - sandarumo testas, modeliuojami ilginiai šiluminiai tilteliai, langų charakteristikos ir pan.

Bet B klasę pasiekti galima be problemų - tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu.

Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos siūlymai

Patatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo:

  • suburti ekspertų komisiją modernizavimo problemoms nagrinėti;
  • spręsti PEN ekspertų profesinės etikos, kokybės kontrolės ir savivaldos klausimus;
  • kuo skubiau panaikinti tipinius (niekinius) sertifikatus, suteikus 3 - 6 mėn. pasirengimo terminą;
  • įstatymiškai nustatyti, kad nekilnojamojo turto pardavėjai, nuomotojai, agentūros ir agentai reklaminiuose skelbimuose nurodytų objekto energinio naudingumo klasę ir sertifikato kodą, kaip to reikalauja  ES direktyvos;
  • pakeisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems CŠT energiją naudojantiems daugiabučiams;
  • iš ES programų lėšų finansuoti PEN ekspertų kompetencijų tobulinimą;
  • įteisinti naują projekto dalį - energinio naudingumo projektavimą;
  • sertifikato priede turėtų būti rekomendacijos ne C klasei, bet A klasei pasiekti;
  • sukurti integralią pastatų duomenų bazę, kurioje išliktų visa informacija apie pastatą;
  • imtis priemonių ekspertų nešališkumui užtikrinti - ekspertai turėtų būti atrenkami atsitiktine tvarka;
  • optimalių sąnaudų skaičiavimas turėtų būti integruotas į NRG programą;
  • įteisinti reikalavimą, kad po modernizavimo privalomai būtų parengta nauja kadastrinių matavimų byla;
  • sukurti metodiką ir priemones A klasių pastatų projektų pabrangimui amortizuoti (pvz., kaip Lenkijoje: pasistatę arba modernizavę pastatą pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus, gyventojai moka mažesnius gyventojų pajamų mokesčius).

 

Danutė Ramoškevičiūtė, dr. Donato Avižos grafikai

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Renovacija, Pasyvūs, energetiškai ekonomiški namai
Visi kategorijos straipsniai
Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams

Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams

Kokie turėtų būti langai ir durys A ir aukštesnės klasės namams, svarbios savybės, mechanizmai, detalės šiltiems langams ir durims  

A++ klasės namas

Namai, kurių šeimininkai nesijaudina dėl dujų ir elektros kainų

Individualaus namo gyventojams investicijas į autonominę šildymo sistemą atperka komfortas ir nepriklausomybė nuo tiekėjų bei kainų šuolių. 

Vasarnamio statyba

Vasarnamio statyba

Kaip įrengti vasarnamį, vasarnamio projektavimas, kaip teisingai pastatyti vasarnamį. 

Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams

Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams

Reikalavimai A A+ A++ energinės klasės namams ir pastatams 

reikalavimai A klasei

Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejonės dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR‘ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams. 

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinio stogo šiltinimo mazgai 

Langas šiltinimo medžiagos sluoksnyje

A klasę pasiekti lengviau montuojant langus šiltinimo sluoksnyje

Langus montuojant šiltinimo medžiagos sluoksnyje, šilumos nuostoliai, lyginant su tradiciniu langų montavimu, palei angokraščius sumažėja apie penkis kartus.  

Namo sandarumo patikrinimas

Namo sandarumo patikrinimas

Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis 

Kvartalas

A klasės projektui parengti naudojama apie 600 formulių

Tęsiame diskusiją apie A energinės klasės pastatų projektavimą, iškylančias problemas ir su jomis susijusius kaštus. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos nuomonė. 

vaizdas pro langa

Kaip paversti palėpę pasyviuoju būstu

Įdėjus daugiau kruopštumo, eilinę rekonstruotą palėpę galima paversti pasyviu būstu, kur vasarą bus vėsu, o žiemą beveik nenaudosite energijos šildymui 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3
Kompleksiniai apšiltinimo akmens vata sprendimai. Nedegi sienų, stogo, grindų ir pamatų izoliacija, garso ir triukšmo izoliacija. Akmens vatos gaminiai.
Goštauto 40b, Vilnius
Telefonas: +370-5-2126024, El. paštas: office@rockwool.lt
Akytojo betono gaminiai, blokeliai, pertvaros blokai, sąramos, pasyvaus namo statybai.
P.Lukšio32/J.Kubiliaus 12, Vilnius
Telefonas: +370-5-2747393, Mobilus: +370-699-45061, El. paštas: bauroc@bauroc.lt
1 2 3
Namo statyba iš akytbetonio blokelių Namo statyba iš akytbetonio blokelių

Kaip teisingai sumūryti akytbetonio blokelius, kad sienos būtų šiltos ir neliktų šilumos tiltelių? Mūro mazgai ir dažniausios klaidos.

Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams

Kokie turėtų būti langai ir durys A ir aukštesnės klasės namams, svarbios savybės, mechanizmai, detalės šiltiems langams ir durims

A++ klasės namas Namai, kurių šeimininkai nesijaudina dėl dujų ir elektros kainų

Individualaus namo gyventojams investicijas į autonominę šildymo sistemą atperka komfortas ir nepriklausomybė nuo tiekėjų bei kainų šuolių.

Vasarnamio statyba Vasarnamio statyba

Kaip įrengti vasarnamį, vasarnamio projektavimas, kaip teisingai pastatyti vasarnamį.

Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams

Reikalavimai A A+ A++ energinės klasės namams ir pastatams

reikalavimai A klasei Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejonės dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR‘ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams.

 Bauroc blokeliai A klasė – ar pagal galimybes iškelta kartelė? Ką parodė metų praktika?

Išskyrus globalius argumentus dėl klimato kaitos, išsamių studijų dėl A energinės klasės pastatų naudos, ypač jų statybos kaštų, nėra. A klasės statyboje išryškėjo didžiulis atotrūkis tarp gyventojų galimybių ir reikalaujamų technologijų. Ar A klasių statyba neišvirs tik į formalų sertifikatą, nes jau čia pat dar aukštesni A+ energinės klasės reikalavimai. Ką apie šią situaciją mano statytojai, investuotojai, mokslininkai?

Nulinės energijos vienbučių namų galimybės Lietuvoje Nulinės energijos vienbučių namų galimybės Lietuvoje

2017- 2018 metų riba Lietuvos statybų rinkoje žymi svarbų etapą – atsiranda prievolė statyti A+ energinės klasės namus. Dar didesnis iššūkis laukia 2020-2021 metų sandūroje – beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų statyba. Nevertinant investicijų, ar ji reali techniniu požiūriu?

Horizontalūs žemės kolektoriai. ASA.LT pieš. Geoterminio šildymo sistemos įrengimas

Geoterminio šildymo sistemos veikimo principas. Kolektorius. Šilumos siurblys. Vandens šildytuvas /Akumuliacinė talpa. Akumuliacinės talpos veikimas. Karšto vandens paskirstymas. Kaip pasirinkti reikiamą šilumos siurblio galingumą

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinio stogo šiltinimo mazgai

Langas šiltinimo medžiagos sluoksnyje A klasę pasiekti lengviau montuojant langus šiltinimo sluoksnyje

Langus montuojant šiltinimo medžiagos sluoksnyje, šilumos nuostoliai, lyginant su tradiciniu langų montavimu, palei angokraščius sumažėja apie penkis kartus.

Namo sandarumo patikrinimas Namo sandarumo patikrinimas

Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis

A klasės ir pasyvieji namai negali būti neprotingi

Protingame pastate energija naudojama tik ten, kur reikia ir tik tiek, kiek reikia. Tokiame name niekada neteks gramdyti ledo nuo terasos ar laiptų, nes jie niekada neapledės.

Pastatas šilumos izoliacijos apvalkale

Kodėl šaltyje ranką spaudžiame į kumštį, nepaisant, kad dėvime pirštines? Panašus šilto kumščio principas galioja ir renovuojamų bei naujų pastatų apšiltinime. Bet renovacijoje yra nemažai probleminių vietų, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

Kvartalas A klasės projektui parengti naudojama apie 600 formulių

Tęsiame diskusiją apie A energinės klasės pastatų projektavimą, iškylančias problemas ir su jomis susijusius kaštus. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos nuomonė.

Ką architektai mano apie A energinės klasės projektavimą?

Ar projektuojant aukštos energinės klasės pastatus architektų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjais? Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis? Architekto Algirdo Kaušpėdo mintys.

Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje

Jeigu panagrinėsime BREEAM - darnių pastatų standarto kriterijus, pamatysime, kad beveik penktadalį šio standarto sudaro energinis pastato efektyvumas, Lietuvoje realizuojamas energinėmis pastatų klasėmis. BREEAM apima kur kas platesnį požiūrį į pastatų tvarumą ir ekologiją. Ar sugebėsime kada nors pereiti prie šio standarto, jei pas mus buksuoja net aukštesnių energinių klasių įgyvendinimas?

šildymo katilo pasirinkimas Šildymo katilo pasirinkimas

Renkantis šildymo katilą, atsižvelgiama ne tik į ekonominius vieno ar kito tipo šildymo rodiklius, bet ir į techninius šildomų patalpų parametrus, šildymo periodiškumą, kitus parametrus.

A+ klasės namų statytojo patirtis

Patobulinome kai kuriuos mazgus, keitėme kai kurias medžiagas, tačiau raktas į pastato energinį efektyvumą - kokybiškas darbas

Energiškai efektyvaus pastato konstrukcinių mazgų parinkimas Energiškai efektyvaus pastato konstrukcinių mazgų parinkimas

Cokolio ir sienų apšiltinimo konstrukcinių mazgų alternatyvų parinkimas naudojant daugiakriterinį palyginimo metodą ARAS.

Langai apšiltinimo sluoksnyje Stiklo pluošto detalės sprendžia šilumos tiltelių problemą

Norint turėti energetiškai efektyvų ar pasyvųjį pastatą, neužtenka jį apšiltinti. Apšiltinimas turi būti sandarus, jame negali būti šilumos tiltelių.

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

vaizdas pro langa Kaip paversti palėpę pasyviuoju būstu

Įdėjus daugiau kruopštumo, eilinę rekonstruotą palėpę galima paversti pasyviu būstu, kur vasarą bus vėsu, o žiemą beveik nenaudosite energijos šildymui

Kaip išvengti klaidų šiltinant sienas

Dažniausiai naudojami sienų šiltinimo būdai.

Peršalanti palangė Termovizinis tyrimas - būtinybė prieš apdailos darbus

Statant energetiškai efektyvų namą prieš apdailos darbus būtina patikrinti namo sandarumą. Išsinuomavus termovizorių surasti šilumos tiltelius galima ir patiems.

Eksperimentas individualių namų rinkoje: A+ energinė ekonominė klasė

Statytojai sako eksperimentuojantys ir norintys įrodyti, jog aukšta energinė klasė nebūtinai yra brangi.

Energijos beveik nevartojantys pastatai – netolimos ateities vizija

Penki esminiai punktai, svarbūs A++ klasės pastatui

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Kaip pasirinkti šilumos izoliacines medžiagas?

Apšiltinančių medžiagų parinkimas, į ką atsižvelgti pasirenkant izoliacines medžiagas pertvaroms, stogams, sienoms

Garso izoliacija tarpaukštinėse perdangose

Garsą izoliuojančios medžiagos, garso izoliacija tarp perdangų, tarpaukštinė garso izoliacija, daugiabučių namų garso izoliacija

Medinių sienų apšiltinimas

Medinės konstrukcijos išsiskiria tuo, kad jų šiltinimas yra sudėtingiausias ir jos greičiausiai pradeda irti, jei šiltinimas sumontuotas netinkamai.

Fasadų šiltinimo problemos

Specialisto patarimai ir atsakymai aktualiausiais fasadų šiltinimo ir apdailos klausimais, su kuriais susiduriama kiekvieną dieną.

A++ klasės namas Namai, kurių šeimininkai nesijaudina dėl dujų ir elektros kainų

Individualaus namo gyventojams investicijas į autonominę šildymo sistemą atperka komfortas ir nepriklausomybė nuo tiekėjų bei kainų šuolių.

Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams

Reikalavimai A A+ A++ energinės klasės namams ir pastatams

Skirtumai tarp A klasių Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp A+ ir A++ klasių?

Kokie būna skirtumai tarp A A+ A++ energetinio efektyvumo namų klasių

daugiau
Kiril Simbirskij, energinio modeliavimo ekspertas Kas ir kaip apskaičiuoja ilginius šilumos tiltelius?

Atsako Kiril Simbirskij, energinio modeliavimo ekspertas

daugiau
Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Ar A energinės klasės nepasiekusio namo negalėsiu registruoti?

Atsako Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas

daugiau
Tomas Baranauskas Ar tiesa, kad atidėti reikalavimai A energinei klasei?

Atsako Tomas Baranauskas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas

daugiau
Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams Langai ir durys pritaikyti A klasei bei pasyviesiems namams

Kokie turėtų būti langai ir durys A ir aukštesnės klasės namams, svarbios savybės, mechanizmai, detalės šiltiems langams ir durims

A++ klasės namas Namai, kurių šeimininkai nesijaudina dėl dujų ir elektros kainų

Individualaus namo gyventojams investicijas į autonominę šildymo sistemą atperka komfortas ir nepriklausomybė nuo tiekėjų bei kainų šuolių.

Vasarnamio statyba Vasarnamio statyba

Kaip įrengti vasarnamį, vasarnamio projektavimas, kaip teisingai pastatyti vasarnamį.

Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams Sumažinti reikalavimai A klasių pastatams

Reikalavimai A A+ A++ energinės klasės namams ir pastatams

reikalavimai A klasei Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejonės dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR‘ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams.

 Bauroc blokeliai A klasė – ar pagal galimybes iškelta kartelė? Ką parodė metų praktika?

Išskyrus globalius argumentus dėl klimato kaitos, išsamių studijų dėl A energinės klasės pastatų naudos, ypač jų statybos kaštų, nėra. A klasės statyboje išryškėjo didžiulis atotrūkis tarp gyventojų galimybių ir reikalaujamų technologijų. Ar A klasių statyba neišvirs tik į formalų sertifikatą, nes jau čia pat dar aukštesni A+ energinės klasės reikalavimai. Ką apie šią situaciją mano statytojai, investuotojai, mokslininkai?

Nulinės energijos vienbučių namų galimybės Lietuvoje Nulinės energijos vienbučių namų galimybės Lietuvoje

2017- 2018 metų riba Lietuvos statybų rinkoje žymi svarbų etapą – atsiranda prievolė statyti A+ energinės klasės namus. Dar didesnis iššūkis laukia 2020-2021 metų sandūroje – beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų statyba. Nevertinant investicijų, ar ji reali techniniu požiūriu?

Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės Modernizuojant daugiabučius labiau apsimoka siekti aukštesnės energinės klasės

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinio stogo šiltinimo mazgai

Langas šiltinimo medžiagos sluoksnyje A klasę pasiekti lengviau montuojant langus šiltinimo sluoksnyje

Langus montuojant šiltinimo medžiagos sluoksnyje, šilumos nuostoliai, lyginant su tradiciniu langų montavimu, palei angokraščius sumažėja apie penkis kartus.

Namo sandarumo patikrinimas Namo sandarumo patikrinimas

Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis

A klasės ir pasyvieji namai negali būti neprotingi

Protingame pastate energija naudojama tik ten, kur reikia ir tik tiek, kiek reikia. Tokiame name niekada neteks gramdyti ledo nuo terasos ar laiptų, nes jie niekada neapledės.

Pastatas šilumos izoliacijos apvalkale

Kodėl šaltyje ranką spaudžiame į kumštį, nepaisant, kad dėvime pirštines? Panašus šilto kumščio principas galioja ir renovuojamų bei naujų pastatų apšiltinime. Bet renovacijoje yra nemažai probleminių vietų, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

Kvartalas A klasės projektui parengti naudojama apie 600 formulių

Tęsiame diskusiją apie A energinės klasės pastatų projektavimą, iškylančias problemas ir su jomis susijusius kaštus. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos nuomonė.

Ką architektai mano apie A energinės klasės projektavimą?

Ar projektuojant aukštos energinės klasės pastatus architektų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjais? Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis? Architekto Algirdo Kaušpėdo mintys.

Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje Tarptautinis BREEAM pastatų standartas ir energinės klasės Lietuvoje

Jeigu panagrinėsime BREEAM - darnių pastatų standarto kriterijus, pamatysime, kad beveik penktadalį šio standarto sudaro energinis pastato efektyvumas, Lietuvoje realizuojamas energinėmis pastatų klasėmis. BREEAM apima kur kas platesnį požiūrį į pastatų tvarumą ir ekologiją. Ar sugebėsime kada nors pereiti prie šio standarto, jei pas mus buksuoja net aukštesnių energinių klasių įgyvendinimas?

šildymo katilo pasirinkimas Šildymo katilo pasirinkimas

Renkantis šildymo katilą, atsižvelgiama ne tik į ekonominius vieno ar kito tipo šildymo rodiklius, bet ir į techninius šildomų patalpų parametrus, šildymo periodiškumą, kitus parametrus.

A+ klasės namų statytojo patirtis

Patobulinome kai kuriuos mazgus, keitėme kai kurias medžiagas, tačiau raktas į pastato energinį efektyvumą - kokybiškas darbas

Energiškai efektyvaus pastato konstrukcinių mazgų parinkimas Energiškai efektyvaus pastato konstrukcinių mazgų parinkimas

Cokolio ir sienų apšiltinimo konstrukcinių mazgų alternatyvų parinkimas naudojant daugiakriterinį palyginimo metodą ARAS.

Langai apšiltinimo sluoksnyje Stiklo pluošto detalės sprendžia šilumos tiltelių problemą

Norint turėti energetiškai efektyvų ar pasyvųjį pastatą, neužtenka jį apšiltinti. Apšiltinimas turi būti sandarus, jame negali būti šilumos tiltelių.

Daugiabučių modernizavimas iki A klasės -  utopija ar realybė? Daugiabučių modernizavimas iki A klasės - utopija ar realybė?

Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?

vaizdas pro langa Kaip paversti palėpę pasyviuoju būstu

Įdėjus daugiau kruopštumo, eilinę rekonstruotą palėpę galima paversti pasyviu būstu, kur vasarą bus vėsu, o žiemą beveik nenaudosite energijos šildymui

Peršalanti palangė Termovizinis tyrimas - būtinybė prieš apdailos darbus

Statant energetiškai efektyvų namą prieš apdailos darbus būtina patikrinti namo sandarumą. Išsinuomavus termovizorių surasti šilumos tiltelius galima ir patiems.

Eksperimentas individualių namų rinkoje: A+ energinė ekonominė klasė

Statytojai sako eksperimentuojantys ir norintys įrodyti, jog aukšta energinė klasė nebūtinai yra brangi.

Energijos beveik nevartojantys pastatai – netolimos ateities vizija

Penki esminiai punktai, svarbūs A++ klasės pastatui

Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Kaip pasirinkti šilumos izoliacines medžiagas?

Apšiltinančių medžiagų parinkimas, į ką atsižvelgti pasirenkant izoliacines medžiagas pertvaroms, stogams, sienoms

Garso izoliacija tarpaukštinėse perdangose

Garsą izoliuojančios medžiagos, garso izoliacija tarp perdangų, tarpaukštinė garso izoliacija, daugiabučių namų garso izoliacija

Medinių sienų apšiltinimas

Medinės konstrukcijos išsiskiria tuo, kad jų šiltinimas yra sudėtingiausias ir jos greičiausiai pradeda irti, jei šiltinimas sumontuotas netinkamai.

Fasadų šiltinimo problemos

Specialisto patarimai ir atsakymai aktualiausiais fasadų šiltinimo ir apdailos klausimais, su kuriais susiduriama kiekvieną dieną.

Kompanijų produktai
Rotaciniai rekuperatoriai namams
Rekuperacinė sistema namui

Rekuperatorius namui. Rekuperacinė vėdinimo sistema. Reku...

A klases namo rekuperatorius
Rekuperatorius A klasės namui

Rekuperacinė sistema, pasyvaus namo vėdinmas, rekuperator...

Konteinerinė patalpa, nuoma Vilniuje
Konteinerinės patalpos-vagonėlio nuoma, Vilnius

Konteinerinė patalpa-vagonėlis 10'

Terasos lentos Klaipėdoje
”InoDeck” – terasinė lentos Klaipėda

Terasinės lentos, lentos terasos įrengimui, wpc terasinės...

bauroc akytojo betono blokeliai, pertvaros blokai, sąramos, sausi klijų mišiniai

Akytas betonas, blokeliai, blokai, pertvaros, sąramos sta...

Ilgaamžiškumu pasižymintis medžio dulkių ir plastikų kompozitas "InoWood"

Ilgaamžiškumu pasižymintis medžio dulkių ir plastikų komp...

Pasyvaus standarto durys iš aliuminio

Efektyvi šilumos izoliacija, aukštas mechaninis patvaruma...

Mini rekuperatarius GetAir SmartFan
A energinės klasės rekuperatoriai

Minirekuperatoriai GETAIR SMARTFAN, A energinio efektyvu...

BAUROC akytojo betono blokų sistema energetiškai efektyvaus namo statybai

Energetiškai efektyvus namas, akytas betonas, blokeliai, ...

Plastikiniai langai pasyviam namui

Plastikiniai langai su 3 stiklų stiklo profiliu

Ekologiškų rąstinių namų statyba

MANO NAMUKAS siūlo rąstinius namus, pirtis, vasarnamius, ...

Mediniai langai pasyviems namams

Energiją taupantys mediniai langai

GEOTERMINIS ŠILDYMAS
Geoterminis šildymas

Individualiems namams

Šiaudiniai namai
Šiaudiniai namai

Šiudinis namas, šiaudinio namo statyba

Naujiena - kompozicinės durys ARCTIC PLUS

Kompozicinės lauko įėjimo durys - tinkamiausias pasirinkimas Jūsų na...