Namo sienų tipai
Prieš statant mūrinį pastatą reikia apsispręsti kokio tipo sienos bus mūrijamos daugiau
Statybinių blokelių savybės ir tradicinė sienos konstrukcija
2017-03-16 11:51 Peržiūros : 4167 Spausdinti
Aukštai pastato energinei klasei pasiekti svarbios visos konstruktyvo medžiagos - tiek konstruktyvinės, tiek termoizoliacinės.
Kaip išsirinkti būsimo namo sienas? Kokios konstruktyvo medžiagų savybės yra labai svarbios, o kurios ne tiek reikšmingos? Iš kokių blokelių statyti, kad būtų pasiekta aukšta energinė klasė - tradicinių ar nestandartinių? Šie ir daugybė kitų klausimų iškyla kiekvienam, piešiančiam mintyse savo svajonių namą.
Šiandien ir savininkai siekia, ir statybos reglamentai įpareigoja statyti sandarius ir šiltus pastatus. Šiam tikslui pasiekti ne paskutinėje vietoje yra išorės atitvarų medžiagos. Remiantis STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas" A energinės klasės sienų varža privalo būti ne žemesnė nei 8,33 kv.m K/W.
Apie termoizoliacinių medžiagų šiluminę varžą nemažai informacijos pateikta ASA.LT publikuojamame VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto mokslininkų Sigito Vėjelio ir Sauliaus Vaitkaus straipsnyje „Termoizoliacinės medžiagos ir šiluminė varža".
O šiame straipsnyje daugiau dėmesio konstrukcinėms atitvarų medžiagoms, jų šiluminės charakteristikos šiuolaikinėje statyboje įgauna vis daugiau reikšmės, nes visuotinai žinoma, kad termoizoliacinėms medžiagoms pasiekus tam tikrą storį jų efektyvumas nebedidėja.
Lietuvos rinkoje yra apie 20-30 pavadinimų įvairiomis technologijomis pagamintų blokelių. Pagal tai, iš kokių medžiagų pagaminti, statybinius blokelius galima skirstyti į:
- Silikatinius;
- Autoklavinio akytojo betono;
- Betono su lengvaisiais užpildais;
- Betono su tankiaisiais užpildais;
- Keraminius;
Reikalavimai blokams nurodyti „Reglamentuojamų statybos produktų sąraše" patvirtintame LR Aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80.
Visiems blokams reglamentuojami rodikliai nurodyti standartuose pagal produktų paskirtį, kai kuriems papildomai nurodytas atsparumas šalčiui. Atsižvelgiant į blokų medžiagas, juos galima būtų sąlyginai skirstyti į tradicinius ir netradicinius.
Tradiciniai ir netradiciniai blokai
Tradiciniams blokeliams priskiriami akytbetonio (dar vadinami dujų silikato, rus. „gazosilikatnyje"), keraminiai, keramzitiniai, betono ir silikatiniai blokeliai.
Netradiciniams blokeliams priskiriami tie blokai, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau skirtingų statybinių medžiagų, pavyzdžiui, polistireninio putplasčio ir betono, taip pat blokeliai-liktiniai klojiniai - tai tokie, į kurių ertmes dedama armatūra ir pilamas betonas.
|
SVARBU Nors visoms išorinėms atitvaroms taikomi tie patys statybos reglamentų reikalavimai, tradicinių blokelių savybės priklauso nuo pačių gaminių, o nestandartinių gaminių savybės gali labai varijuoti, priklausomai nuo naudojamų skirtingų medžiagų ar jų komponentų. |
Renkantis blokelius, svarbiausios yra jų fizikinės savybės, t. y. tvirtumas, šiluminė varža, garso izoliavimas, vandens įmirkis, ilgaamžiškumas, mikroklimatas. Suprantama, labai svarbi ir kaina.
Šiluminė varža
Iš fizikinių savybių šiuo metu individualių namų savininkus labiausia domina blokelių tvirtumas ir šilumine varža. Tik reikėtų žinoti, kad tvirtumo reikalavimas taikomas tik blokams. O šiluminę varžą reikia skaičiuoti blokų su šiltinimu, nes bloką, kurio šiluminė varža būtų lygi 8,33 bus sudėtinga rasti.
Taip pat labai svarbu skaičiuojant sienos šiluminę varžą pridėti šilumos laidumo koeficiento pataisą akytam betonui ir termoizoliacinėms medžiagoms (STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės").
Šilumos varža priklauso nuo tūrio svorio, kurį lemia gaminio tuštymės ir medžiagos masės porėtumas. Gerinant bloko šilumos varžą, yra svarbu tinkamas tuštumų išdėstymas. Jų išdėstymo kryptis orientuota statmenai šilumos srautui, praeinančiam per blokų mūrą. Tuomet šilumos srauto kelias tarp vidinio ir išorinio bloko paviršiaus žymiai ilgesnis ir šilumos perdavimas per bloką sumažėja. Vidutinis keraminio bloko šilumos laidumas λ yra apie 0,19 W/mK, paprastos pilnavidurės plytos 0,81 W/mK. (λ - dydis, kuris charakterizuoja medžiagos sugebėjimą paskirstyti šilumą, t. y. perduoti, cirkuliuoti, išspinduliuoti). Bloko šilumos varža R= d/λ, kur d - medžiagos storis.
Dažnai pardavėjai nenurodo pačių blokelių šilumos varžos, o vartotojai žino, kad kuo jis didesnis, tuo geriau. Tačiau gamintojai ir pardavėjai nurodo šilumos laidumo koeficientą λ. Žinant šilumos laidumo koeficientą, varžą apskaičiuoti labai paprasta. Prie šilumos laidumo koeficiento reikia pridėti pataisą 0,02 ir blokelio storį metrais padalyti iš gauto skaičiaus. Pavyzdžiui, blokelio storis yra 30 cm, deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,16. Tai 0,16+0,02=0,18. 0,3 m dalijame iš 0,18. Gausime šiluminę varžą, lygią 1,67. Tradicinių sienų medžiagų šiluminių techninių dydžių projektinės vertės nurodytos minėto STR 2.01.03:2009 lentelėse.
Šilumos laidumo koeficiento bandymai atliekami laboratorijose. Joje gaunamas skaičius yra toks, lyg ta medžiaga visada būtų optimaliose sąlygose. Bet ji naudojama lauke, ją veikia vėjas, šaltis, karštis, drėgmė ir dažniausiai derinyje, o ne atskirai. Todėl, norint įvertinti, koks iš tikrųjų bus šilumos laidumo koeficientas konstrukcijoje, ir pridedama paklaida. Ji priklauso ne tik nuo medžiagos, bet ir nuo konstrukcijos (vėdinamose bus vienokia paklaida, nevėdinamose - kitokia), todėl šis realus šilumos laidumo koeficientas ir vadinamas projektiniu.
Šilumos laidumo pataisos koeficientas Δλ skaičiuojamas termoizoliacinėms medžiagoms.
Papildoma šiluminė varža - tai išorinės ir vidinės sienos paviršių ir vidinio tinko ar kitų medžiagų varža. Jos vertės nurodytos STR 2.01.03:2009 7-oje lentelėje.
Tvirtumas
Tvirtumas - fizikinė savybė, kad sienos atlaikytų apkrovas, perdangas, stogą, netrūkinėtų. Sienų blokai iš esmės privalo būti ir konstrukciniais, ir termoizoliaciniais gaminiais.
Tvirtumas labai susijęs ir su statybos kaina. Kuo tvirtesni blokai, tuo mažiau reikia išleisti pinigų tvirtinimams, gelžbetoniniams žiedams ir t. t. Tvirtumas vadinamas stipriu gniuždant ir matuojamas N/kv.mm arba Mpa. Kuo jį apibūdinantis skaičius didesnis, tuo blokas tvirtesnis.
Specialistai rekomenduoja laikančiąsias sienas mūryti iš stipresnių nei 3 N/kv.mm blokelių. O kitus blokelius naudoti gelžbetoniniam karkaso užpildymui. Tokiu atveju jie laiko tik vieno aukšto blokelių svorį. Taip statomi daugelis daugiabučių namų. Jeigu namas suprojektuotas su dideliais langais, rekomenduotina rinktis arba tvirtesnius blokelius, arba plytas.
Akytbetonio tvirtumas - nuo 1,1 iki 5, keramikos - nuo 7,5 iki 15, keramzitbetonio - nuo 3 iki 5, silikato - nuo 10 iki 20.
|
SVARBU Kuo blokas tvirtesnis, tuo jis šaltesnis, o tvirtumui mažėjant didėja šiluminė varža. |
Nereikėtų aklai tikėti deklaracijomis, kad „X blokas yra ir tvirtas ir šiltas". Jis, aišku, už kažką bus šiltesnis ir už kažką tvirtesnis, bet iš esmės dažniausiai tai būna vidutinis lygis, nes tvirtumas ir šiltumas blokuose yra atvirkščiai proporcingi.
Rekomenduojama rinktis arba tvirtus, arba šiltus blokus. Pasirinkus vidutinioką, t. y. vidutinių tvirtumo ir šilumos varžos parametrų, statyba bus gerokai brangesnė nei iš kitų blokelių. Reiktų atkreipti dėmesį, kad akytbetonio, keramikos ir keramzitbetonio blokų kaina priklauso nuo tvirtumo. O silikatinių blokelių, nesvarbu ar 10, ar 17 N / kv.mm, kaina ta pati, taigi, verta pirkti tvirtesnius.
Garso izoliacija ir šiluminė inercija
Dabartiniame triukšmo pasaulyje labai svarbu namuose atsiriboti aplinkos triukšmo, norisi tylos ir ramybės. Taigi džiugu, kad daugėja būsimų namų savininkų, besidominčių blokų garso pralaidumu.
Garsas yra įnoringa fizikinė savybė, ji taip paprastai kaip šiluminė varža neapskaičiuojama, kartais sudėjus dvi vienodas medžiagas garso laidumas išlieka toks pat.
Geriausiai blokų garso laidumą rodo bandymai atlikti su viena medžiaga (ne su sumuštiniais, nes juose rezultatui didžiulę įtaką turi komplektuojamųjų medžiagų ir statybos kokybė). Taip pat iš fizikos žinome, kad kuo medžiaga tankesnė, tuo geriau izoliuoja triukšmą. Garso izoliavimas taip pat priklauso ir nuo blokų storio, pavyzdžiui, 24 cm blokelis izoliuos kur kas geriau nei 12 cm.
|
SVARBU Renkantis blokus vidinėms pertvaroms atkreipkite dėmesį į jų tankį ir storį: kuo šie parametrai didesni, tuo geresnis bus garso izoliavimas. |
Nuo tankio priklauso ir šiluminė inercija. Šiluminė inercija - tai gebėjimas kuo ilgiau išlaikyti pastovią kambario temperatūrą, neatsižvelgiant į lauko temperatūros svyravimus. Kuo blokelis tankesnis, tuo šiluminė inercija didesnė: žiemą ne taip greitai atvėsta kambariai, o vasarą ne taip greitai prikaista.
Namo sienų ilgaamžiškumą apsprendžia ir blokelių atsparumo šalčiui markė, kuri reiškia, kad po tam tikro laiko sienos tvirtumas nepasikeis: jei atsparumo šalčiui markė F50, konstrukcijos ilgaamžiškumo trukmė apie 100 metų, jei F25 - apie 25 metus. Pagal šį parametrą lyderiai yra keramzitiniai ir silikatiniai blokai, jų atsparumo šalčiui markė - F50.
Atsparumo šalčiui markė yra privalomas nurodyti visų blokelių parametras.
Vandens įgeriamumas ir drėgmė
Vandens įgeriamumas svarbus keliais aspektais: ir namą statant, gyvenant jame. Namą statant svarbu, kad blokeliai įgertų drėgmę, nes jeigu neįgers drėgmės, nesukibs su mūrijimo skiediniu.
Tačiau reikia, kad blokeliai neįgertų drėgmės per daug, nes tada, pastačius sienas, norint atlikti šiltinimą ir vidaus apdailą, reiktų laukti apie pusę metų, kol blokeliai drėgmę išgarins. Arba ją dirbtinai garinti, džiovinti.
Namuose gyvenant svarbu, kad kambariuose būtų optimali 40-60 proc. drėgmė. Jeigu blokeliai įgeria daug drėgmės, kambariuose bus per sausas oras.
Iš esmės visi blokai normaliomis sąlygomis palaiko optimalią santykinę oro drėgmę patalpose. Kadangi akytbetonio blokeliai pasižymi didesniu vandens įgeriamumu, bet yra laidesni vandens garams, statant namo sienas iš akytbetonio, jei blokeliai sudrėksta, rekomenduotina drėgmės "neuždaryti" po apdaila, o palaukti, kol ji išgaruos. Akytbetonio blokeliai, mirkomi vandenyje, įgeria daugiau kaip 50 proc. vandens, tuo tarpu kitų blokų įmirkis svyruoja apie 16-19 proc.
Tradicinių sienų medžiagų šiluminių techninių dydžių projektinės vertės
|
Pavadinimas |
Akytbetonis 30 cm D-600 |
Keramika 25 cm |
Keramzitbetonis 25 cm (3 ir 5 Mpa) |
Silikatiniai blokeliai M18 cm |
|
Blokų storis, m |
0,30 |
0,25 |
0,25 |
0,18 |
|
Blokų šilumos laidumo koef. λ10 |
0,11 |
0,19 |
0,18-0,28 |
0,67 |
|
Pataisos koeficientas Δλ |
0,02 |
netaikoma |
netaikoma |
netaikoma |
|
Projektinis šilumos laidumo koef. λds |
0,13 |
0,19 |
0,18-0,28
|
0,67 |
|
Bloko šiluminė varža R (kv.m K/W) |
2,30 |
1,31 |
1,39-0,89 |
0,26 |
|
Polistireninio putplasčio EPS70 storis, m |
0,13 |
0,17 |
0,15 |
0,19 |
|
Polistireninio putplasčio EPS70 šilumos laidumo koef. λ10 |
0,039 |
0,039 |
0,039 |
0,039 |
|
Pataisos koeficientas Δλ |
0,002 |
0,002 |
0,002 |
0,002 |
|
Projektinis šilumos laidumo koef. λds |
0,041 |
0,041 |
0,041 |
0,041 |
|
Termoizoliacijos šiluminė varža R |
3,17 |
4,15 |
3,66 |
4,63 |
|
Papildoma šiluminė varža R |
0,27 |
0,27 |
0,27 |
0,27 |
|
Sienos šiluminė varža R |
5,74 |
5,73 |
5,32 - 4,82 |
5,16 |
|
Sienos storis, m |
0,43 |
0,42 |
0,40 |
0,37 |
Ši lentelė buvo sudaryta, kuomet sienų šiluminės varžos reikaliavimas buvo 5, bet ji akivaizdžiai iliustruoja išorės konstruktyvo medžiagų įtaką šiluminei varžai. Kokį variantą rinktis - geresnių termoizoliacinių savybių blokelius, storesnį termoizoliacijos sluoksnį ar abu variantus - kiekvieno savininko apsisprendimas.
Kituose straipsniuose pateiksime daugiau informacijos apie netradicinių statybinių blokelių savybes ir naudą aukštesniam energiniam efektyvumui išgauti.
Danutė Ramoškevičiūtė
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Kategorijos: Konstrukcijos (tema), Statybiniai blokeliai, plytos
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
