Lietuvos pozicija: po pandemijos žaliasis kursas, bet ne staigus išmetamųjų dujų mažinimas

Septyniolikos šalių aplinkos ministrai pasirašė kreipimąsi į Europos komisiją, kad ES atsigavimo po pandemijos planas remtųsi Europos žaliuoju kursu.

Kova su pandemijos padariniais pareikalaus ypatingo ekonominio atsako ir investicijų. Tačiau ieškant būdų krizei įveikti ir rengiant ekonomikos atsigavimo planus ypač svarbu matyti ne tik tai, kas dabar padėtų atsistoti ant kojų, bet ir galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, aplinkos būklę, aplinkosauginių tikslų svarbą, nepamiršti klimato kaitos problemų.

Kreipimesi pabrėžiama, kad reikia skatinti investicijas žiedinei ekonomikai, atsinaujinančiai energetikai, darniam judrumui, pastatų renovacijai, biologinės įvairovės atkūrimui, moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir raginama reaguojant į krizę nepriimti trumpalaikių sprendimų, kurie ES įkalintų priklausomybėje nuo iškastinio kuro.

Vienas iš svarbių šio kreipimosi aspektų – raginimas iki 2030 m. ES numatytus įsipareigojimus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinti iki 50-55 proc. Šiuo klausimu Lietuva laikosi nuoseklios, prieš krizę išsakytos pozicijos. Mūsų šalies požiūriu, vis dėl to visų pirma reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuris tinkamai atspindėtų įsipareigojimų didinimo padarinius skirtingoms šalims ir ekonomikos sektoriams, o priimant sprendimus būtina atsižvelgti į kiekvienos ES valstybės narės nacionalines aplinkybes. Be to, reikia užtikrinti pakankamą finansavimą ir numatyti naštos pasidalijimo mechanizmą. Būtent dėl šio aspekto Lietuva neprisijungia prie minėtojo kreipimosi, tačiau palaiko jo tikslą ir raginimą remtis Europos žaliuoju kursu.

Mūsų šalis pritaria Europos vadovų tarybos kovo 26 d. išplatinto pareiškimo nuostatoms, kad Žaliasis kursas yra ta kryptis, kuri leis išeiti iš krizės teisinga linkme. „Pasibaigus pandemijai, aplinka liks ir joje turėsime gyventi, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. – Nereikėtų aplinkosauginių tikslų laikyti tam tikru verslo pažeidžiamumo veiksniu. Negalima prarasti to, kas jau pasiekta, o aplinkosauginius tikslus reikia padaryti tvarios ekonomikos dalimi.“

Aplinkos ministerijos informacija