Geriausi tvarios architektūros projektai

Daugelis žmonių, architektūros temą gvildenančiuose forumuose, kalba apie buveinių, būstų ir miestų išdėstymo netinkamumą. Akivaizdu, kad architektai turi atlikti lemiamą vaidmenį pakeisdami šią situaciją. Atsižvelgiant į Covid-19 krizės sukeltus sunkumus, „Valode & Pistre" agentūra paskelbė architektūros konkurso, siejamo su tvarumo klausimu, nugalėtojus. Konkursas buvo skirtas architektūros studentams ir galiausiai buvo paskirti penki prizai.

2021 m. Kovo 16 d. buv paskelbti Agentūros „Valode & Pistre" rengiamo jaunųjų architektų konkurso „Archi Jeunes" nugalėtojai. nuotr. Zinneb Bennouna ir Marylou Machecourt.

Pagrindinis uždavinys, kurį turėjo įgyvendinti dalyviai, buvo pateikti tvarios ateities buveinės vaizdą. Kaip patys renginio organizatoriai teigia, Covid-19 pandemija turės ilgalaikį poveikį mūsų elgesiui, ypač mūsų gyvenimo būdui. Be to, kaip niekada anksčiau suvokiama, jog bus atsižvelgiama ir į globalinio atšilimo ir aplinkos degradacijos pasekmes.

Todėl remdamiesi šiuo pastebėjimu, architektai Denisas Valode ir Jeanas Pistre'as norėjo integruotis į diskusijas, skatindami naują architektų kartą įsitraukti į apmąstymus, bandymus įveikti profesinio tobulėjimo sunkumus. Žinoma, ši pasaulinė situacija skatina jaunuolius susidurti su virtualių stažuočių nebuvimu ar nuotoliniu mokymu, pastarieji toli gražu nepalankūs jų talentų ugdymui.

„Archi Jeune" prizas buvo sukurtas siekiant apdovanoti novatoriškus kolektyvinio būsto projektus, suteikiančius atsakymus į būsto ir jų draugiškumo aplinkai stebėjimą, taip pat Covid-19 krizę ir ypač, uždarymo metu kilusius sunkumus: prieštaravimus tarp profesionalų, mokyklos ir namų gyvenimą, uždarymo ir kontakto su gamtos elementais bei augmenija siekį ir ekologinių rūpesčių plitimą. Kitą vertus, kandidatai turėjo visą laisvę nusistatyti kontekstą, geografinę padėtį, miesto ypatybes, tokias kaip tankis, matmenys ir t. t.

Įvairūs projektai, skirti socialinėms ir aplinkos problemoms spręsti

Žvelgiant į gautas paraiškas, daugiausia dėmesio buvo skiriama socialiniams ir aplinką saugantiems naujo būsto aspektams, kurie visi buvo įgyvendinami „konkrečiame kontekste". Dauguma dalyvių siūlė atnaujinti būstą, siekiant sutaupyti vietos, geriau susieti juos su išorine dalimi ir organizuoti išplanavimo sferą. Galų gale, pasiūlymai buvo suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas:

1. Pertvarkymo projektai, keičiant būsto paskirtį, pradedant biurais, baigiant būstais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, gamyklomis.

2. Nauji moduliniai ir pritaikomi projektai.

3. Būsto integracijos projektai, susiję su būdingomis klimato, geografinėmis ir socialinėmis situacijomis.

4. Intervencijos į esamą būstą su išplėtimais ir naujomis funkcijomis.

5. Naujų būsto tipologijų kūrimas.

Norėdami perprasti tvariųjų namų projektavimo sistemą, jaunieji architektai turėjo pristatyti akį patraukiančius projektus. Kiekvieno konkurso dalyvio projektai buvo stebimi ir atrenkamos šiuo metu pasauliui aktualiausios idėjos. Net neabejojama, jog konkurso žiuri įdėjo nemažai pastangų spręsdami dalyvių likimą. nuotr. @designprimus.

Norint išrinkti nugalėtojus, prie Deniso Valode ir Jeano Pistre prisijungusi žiuri, kurią sudarė ne tik architektai, bet ir įvairios asmenybės: Najoua Arduini, „Nexity" plėtros direktorė, Aldrickas Beckmanas, architektas, Nicolas Bouzou, ekonomistas ir „Asterès" įkūrimo direktorius, Thomas Coldefy, architektas, Marie Godard, „Le Beux" Paryžiaus centro generalinio direktoriaus pavaduotoja, Gaëlle Hamonic, architectas, Guillaume'as Poitrinalas, Woodeumo ir paveldo fondo prezidentas, taip pat Catherine Sabbah, generalinė „Idheal" delegacija.

Komisija pasidalino savo mintimis apie projektų originalumą ir kūrybiškumą, taip pat nepamiršdami atsižvelgti į jų savybes ir jų svarbą Covid-19 krizės pasekmėms. Buvo išanalizuoti aplinkosaugos rūpesčiai, taip pat projektų patikimumas, jų gebėjimas materializuotis, pristatymo kokybė ir aiškumas.

Garsi agentūra, kurianti projektus

1980 m. įkurta Deniso Valode ir Jeano Pistre'o agentūra dabar turi septynis partnerius ir maždaug 200 architektų iš dvidešimties skirtingų šalių. Paryžiuje įsikūrusi, bet su dukterinėmis įmonėmis Maskvoje ir Pekine projektus plėtojanti įmonė, savo padalinius turi ir Rusijoje, Azijos šalyse, Viduriniuose Rytuose, Magrebe ir į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje.

„Valode & Pistre" praktika apima įvairiausias sritis, pradedant bendro naujų miestų planų kūrimu ir baigiant baldų dizainu. Šie kūrėjai taip pat susiję su įvairiomis programomis, kurioms prireikia žinių apie pagrindinius objektus, bokštus, aukštojo mokslo įstaigų miestelius ir naujus mišrius gyvenamuosius kvartalus. Norėdami suvokti visus poreikių procesus, agentūros atstovai remiasi daugeliu klausimų: tiek sociologinių, tiek mokslinių, tiek ekologinių, etinių, estetinių ir kultūrinių...

„Mums įdomu sukurti pastatus, kurie negalėjo atsirasti kitoje vietoje, tada architektūrinis gestas turi prasmę, šaknis".

Penki prizai galiausiai buvo skirti penkiems projektams, o nugalėtojams buvo skirta stipendija nuo 3000 eurų už penktąją vietą iki 8000 eurų už pirmąją. Be to, pirmieji trys prizininkai gavo galimybę atlikti šešių mėnesių mokamą mokslinių tyrimų stažuotę „Valode & Pistre" agentūroje, būtent tam, kad pagilintų savo refleksiją. Per pastaruosius kelerius metus šis projektas sukūrė „būsto tyrimų sektorių", kuris taps laureatu rengiamų projektų pagrindu.

Toliau pasigrožėkite konkurso „Archi Jeunes" nugalėtojų projektais. Svarbu paminėti, jog šie projektai du mėnesius bus eksponuojami „Valode & Pistre" agentūroje.

1 vieta: Darbininkų namai Rubė mieste (orig. Roubaix), autoriai Assia Ghani ir Mélina Ndoumbe

Projektas pelnęs daugiausiai žiuri simpatijų. Assia Ghani ir Mélina Ndoumbe laimėjo 8 000 eurų stipendiją ir šešių mėnesių apmokamą mokslinių tyrimų praktiką „Valode & Pistre" agentūroje. nuotr. Assia Ghani ir Mélina Ndoumbe.

Pirmasis prizas „Archi Jeunes" konkurse buvo įteiktas Assiai Ghani ir Mélinai Ndoumbe už jų darbininkų namų projektą Roubė mieste. Pagrindinė šio projekto vizija yra atkurti rajoną, sudarytą iš Flandrijai būdingų darbininkų namų, plėtojant ir struktūrizuojant namų apimtį. Taip pat siekiama vėl atkreipti dėmesį į sodų naudojimą, siekiant apibrėžti „buveinę, pritaikytą naujoms gyvenimo sąlygoms".

Konkurso nugalėtojų pagrindinis tikslas atkurti rajoną, pripildytą Flandrijai būdingų darbininkų gyvenamųjų vietų. Siekiant pradėti pertvarką projektas kviečia orientuotis į rajono plėtrą ir struktūrą. nuotr. Assia Ghani ir Mélina Ndoumbe.

2 vieta: „Au kêr de demain" projektas Dakare, autoriai Zineba Bennouna ir Marylou Machecourt

Zineb Bennouna ir Marylou Machecourt laimėjo 6000 eurų stipendiją ir šešių mėnesių apmokamą mokslinių tyrimų stažuotę „Valode & Pistre" agentūroje. Prisidedant prie projekto realizavimo, pirmiausia svarbu susitelkti ties laiko patikrintų projektavimo technikų atgimimu. nuotr. Zineba Bennouna ir Marylou Machecourt.

Zineba Bennoua ir Marylou Machecourt gavo antraji prizą už savo projektą „Au kêr de demain" Dakare. Prizininkės pasiūlė miesto būsto modelį vargingiesiems Senegalo sostinės rajonams, kurį sudarytų „būsto vienetų grupė, surinkta aplink vandens telkinius, rūpinantis savarankiškumu ir gera aura". Įgyvendinant šį projektą būtų galima atnaujinti tradicines technikas, kurios dabar pamirštos, pavyzdžiui, Nubijos žemių skliautas.

3 vieta: „Prémalliance" projektas Grenoblyje, autorius Diaeddine'as Khaledas

Diaeddine'as Khaledas laimėjo 4000 eurų stipendiją ir šešių mėnesių apmokamą mokslinių tyrimų stažuotę „Valode & Pistre" agentūroje. nuotr. Diaeddine Khaled.

„Prémalliance" projektas Grenoblyje (orig. Grenoble), kuriam vadovavo Diaeddinas Khaledas, buvo apdovanotas trečiuoju prizu. Tai yra aštuntojo dešimtmečio surenkamojo komplekso reabilitacijos ar pertvarkymo projektas. „Erdvės pertvarkytos taip, kad būtų sukurtas panoraminis būstas su ložėmis ir aplinkos nepaveikta erdve", nurodyta agentūros pranešime spaudai.

Projektas siejamas su aštuntuoju dešimtmečiu, kai buvo siekiama ne naujų projektų, o jau įgyvendintų kompleksų restauracijos ir pertvarkymo. Planų projektuose matoma, jog didžiulės pastangos dedamos norint kaip įmanoma geriau išnaudoti mažesnė erdvę. nuotr. Diaeddine Khaled.

4 vieta: „Kas kyla aukštyn, turi nusileisti - gyvenimas lauke" (orig. What goes up must come down - Vive dehors), Paryžiaus žemių panaudojimo projekto autorius Telmo Escapilas-Inchauspe'as

Telmo Escapil-Inchauspe laimi 3000 eurų piniginį prizą. nuotr. Telmo Escapil-Inchauspe.

Telmo Escapilas-Inchauspe'as su projektu „Kas kyla aukštyn, turi nusileisti - gyvenimas lauke" gavo ketvirtąjį prizą „Archi Jeunes" konkurse. Šia schema architektas siūlo Paryžiuje nenaudojamoje socialinės rezidencijos erdvėje pastatyti du pastatus skaidraus stiklo pavidalu. Tokiu būdu „naujos konstrukcijos suteikia galimybę gyventi erdvėje, tiesiogiai susijusioje su visais žmogui ir jo aplinkai reikalingais elementais".

Pagrindinis architekto tikslas: naudojantis gamyklų stiklo atsargomis pastatyti du, vienas šalia kito suprojektuotus pastatus. Tokiu būdu apgaubiama didesnė dalis neišnaudotos Paryžiaus teritorijos, kas leidžia daryti prielaidą, jog būtent taip atsižvelgiama į gamtos resursus. nuotr. Telmo Escapil-Inchauspe.

5 vieta: „Turo grandinė - trumpasis jungimas" projektas (orig. Tour circuit - Circuit court), autorius Louisas Gibaultas

Louisas Gibaultas gauna 3000 eurų premiją. nuotr. Louis Gibault.

Galiausiai penktasis prizas buvo įteiktas Louisui Gibaultui už „Turo grandinė - trumpasis jungimas" projektą. Konkrečiai, sumanymą sudaro pats pastatas, sudarytas iš krūvos individualių namų, „tankinimas lėtu augimu", aiškina agentūra „Valode & Pistre". Naujo tipo buveinės, kuriose derinama įvairovė, lankstumas ir aiški ekosistema.

Kaip matoma, šiuo projektu siekiama parodyti, jog būtent daugiaaukščiai pastatai turi mažesnį taršos koeficientą. O tokio sumanymo pagrindimas labai paprastas, kuo didesnė individualių namų bendruomenė, tuo namų statymo gausa turi mažesnę įtaką aplinkai. nuotr. Louis Gibault.