Ekonomiškas grindinis šildymas ir šilumos siurblys oras vanduo. Kokiais atvejais ši šildymo sistema tinka, ką apie ją reiktų žinoti.

Renkantis šildymo būdą bei sistemą verta įsiklausyti į kelių skirtingas sistemas siūlančių įmonių atstovų argumentus, nes tik taip galima sistemas palyginti ir teisingai pasirinkti.

Grindinis šildymas - tai sistema, kuri generuoja mažas šilumos energijos sąnaudas, nes žema srauto temperatūra sumažina energijos poreikį. Grindinis šildymas yra žematemperatūris - didžiausia į sistemą patenkančio šilumnešio temperatūra yra apie 35-55 laipsniai C, grindų paviršiaus temperatūra – iki 29 laipsnių C gyvenamosiose patalpose ir iki 33 laipsnių C sanmazguose.

Lyginant su radiatoriniu šildymu, esant grindiniam šildymui patalpoje reikalinga apie 2 laipsniais mažesnė temperatūra, todėl toks šildymas taupo apie 12 proc. šilumos energijos. O jutiminė patalpos temperatūra, lyginant su radiatoriais, yra didesnė dėl į viršų kylančios šilumos, taip pat dėl tolygiau pasiskirstančios šilumos sukuria daugiau komforto. Grindinis šildymas šiuolaikiniuose naujos statybos namuose su panoraminiais langais neužima vietos prie langų, į viršų kylanti šiluma langų zonoje sukuria barjerą šaltam orui, leidžia išvengti langų rasojimo.

Dėl betono sluoksnio inertiškumo grindų įšilimo ir ataušimo laikas yra ilgesnis ir šilumos reguliavimo efektas jaučiamas tik po kelių valandų. Dėl šios priežasties rekomenduojama įsirengti pakankamai tikslų programuojamą reguliavimą, kad žiemą, grįžus po darbo į namus, netektų laukti, kol prišils kambariai. Priklausomai nuo aplinkybių, ši savybė gali būti naudinga ir nelabai.

Savaime aišku, kad grindinį šildymą patogiausia įrengti naujai statomuose ar renovuojamuose namuose, kai montuojamos ar keičiamos visos grindys. Dėl mažų šilumos energijos sąnaudų tokiuose pastatuose šilumos šaltiniu racionaliausia rinktis komfortišką šildymą oras vanduo šilumos siurbliu.

Šildomų grindų įrengimas

Apie kiekvieną vandeniu šildomų grindų įrengimo etapą ir variantus galima kalbėti atskirai, situacijų gali būti įvairių, bet pagrindiniai šildomų grindų ant grunto įrengimo darbai yra:

• grindų šildymo plano sudarymas;
• grindų pagrindo paruošimas;
• skiriamosios plėvelės paklojimas;
• perimetrinės juostos klijavimas;
• termozoliacijos sluoksnio montavimas;
• armatūros arba specialių, vamzdžių įtvirtinimui skirtų plokščių montavimas;
• vamzdynų tiesimas, tvirtinimas (jei nenaudojamos specialios plokštės);
• betonavimas, armavimas;
• kompensacinių siūlių įrengimas;
• sandarumo bandymai;
• pirmasis betono šildymas;
• galutinės grindų dangos klojimas;

Šildomų grindų projektas

Norint turėti tiksliai veikiančią grindų šildymo sistemą, būtina parengti projektą. Negalima pasikliauti „meistrais“, kurie sako, kad išvedžiosim vamzdelius kas 20 cm ir bus gerai. Atseit, nieko sudėtingo čia nėra.

Grindų šildymo projekte ne tik nurodomi atstumai tarp vamzdelių, bet pirmiausia nustatomi patalpų šilumos nuostoliai. Nežinant šilumos nuostolių sudėtinga parinkti reikiamus atstumus tarp vamzdelių, magistralinių vamzdžių skersmenis, cirkuliacinį siurblį, subalansuoti sistemą. Jeigu sistema preciziškai nesubalansuota, grindys šyla netolygiai, neįšyla iki nustatytos temperatūros arba perkaista. Grindų šildymo projektas turi būti pateiktas su skaičiavimais, kuriais nustatomas vandens srautas, atstumai tarp vamzdelių, jų išdėstymas.

Šildomų grindų pagrindas

Grindų pagrindas, mūsų atveju gruntas, turi būti sausas ir lygus. Ant sutankinto grunto supilamas ir sutankinamas drenuojančios skaldos sluoksnis.

Grindų pagrindo paruošimas apima grunto sluoksnio išlyginimą, kanalizacijos ir elektros instaliacijos įvadų pravedimą, grunto sutankinimą. Būtina patikrinti pagrindo lygumą, atitinkamame ilgyje galimi nuokrypiai: 1m<4mm; 4m<10mm; 10m<12mm; 15m <15mm.

Kad geriau būtų izoliuotas ar išlygintas pagrindas, gali būti betonuojamos juodgrindės.

Pirmam šilumos izoliacijos sluoksniui patartina naudoti kuo mažesnio įgeriamumo (0,5-2 proc.) putplasčio gaminius. Būtina užsandarinti visus plyšius tarp šilumos izoliacijos ir pamato atitvarų.

Polistireno plokštes rekomenduojama pradėti kloti nuo tolimiausių kampų, kad jos kuo mažiau būtų mindomos. Kai naudojami keli termoizoliacijos sluoksniai, polistireninio putplasčio plokštės rekomenduojama kloti perdengiant siūles.

Jei naudojamas senas šildomų grindų vamzdyno montavimo/tvirtinimo būdas, rišant vamzdyną prie armatūrinio tinklo, siūles tarp šilumos izoliacijos plokščių reikia užsandarinti, kad betono pienelis nenutekėtų į sujungimo siūles. Tam tikslui ant siūlių klojama PE plėvele, užleidžiant po 80 mm į abi puses.

Jie naudojama Thermofloor šildomų grindų montavimo plokštė – nereikia nei tinklo, nei plėvelės, nes plokštės susijungia sandariai.

Vandeniu šildomų grindų struktūra: 1 - gruntas, 2 – 200 mm skaldos sluoksnis, 3 – 150 mm apatinės vandens neįgeriančios tvirto putplasčio plokštės, pvz, Thermo 4+ F5PRO (150kPa, λ 0,030 WL(t) 0,6,  4 – PVC plėvelė, 5 – 50 mm storio vienas arba du sluoksniai Thermo 3+ (100kPa  λ 0,030 WL(t), 6 – PVC plėvelė, 7 – Thermofloor šildomų grindų plokštės, 8 – smėlbetonio sluoksnis, 9 - laminato danga.           

Šildomų grindų plokštės

Vandeniu šildomas grindis galima įrengti dviem būdais - vadinamuoju „sausuoju“ ir „šlapiuoju“. Pirmuoju atveju vamzdeliai, kuriais teka vanduo, įmontuojami į šilumą paskirstančias plokštes, ant kurių klojamos pagrindo plokštės ir grindų danga. Antruoju atveju vamzdeliai užliejami betonu (statybininkų vadinamu smėlbetoniu).

Svarbiausias „sausojo“ būdo privalumas – konstrukcija lengvesnė, nereikia laukti kol išdžius šlapias betonas, sistema šiuo būdu įrengiama greičiau. Tačiau yra brangesnė nei šlapias būdas – įmonių atstovai sako, kad apie 20-30 proc.

Greitas ir ekonomiškas vandeniu šildomų grindų įrengimas šlapiuoju būdu, kurį renkasi daugelis statytojų, galimas ant grunto, ant juodgrindžių, ant perdangos. Grindys apšiltinamos polistireninio putplasčio plokštėmis, o ant jų liejamas smėlbetonio arba savaime išsilyginantis anhidritinis gipso mišinys.

Šildomos grindys ant grunto: 1 – laminatas ar kita danga, 2- paklotas šildomoms grindims, 3- betono sluoksnis, 4- Thermofloor šildomų grindų plokštės (TF 47 mm) ir grindinio šildymo d16/d17/d18/d20 skersmens vamzdynas 75/150/225 mm žingsniu (pagal projektą), 5 ir 6 – projekte nurodyto storio Šillfoam Thermo G grindinis putplastis, 7 – skaldos sluoksnis ant sutankinto grunto.

Pasirinkus ant grunto klojamas tvirtas polistireninio putplasčio plokštes, o šildymo vamzdelių išvedžiojimui – specialias grindines plokštes, sukuriamas tvirtas, šiltas, vamzdyno išvedžiojimui paruoštas pagrindas, kurį netrunka greitai įrengti. Vienintelis ilgiau trunkantis šildomų grindų įrengimo etapas – tai smėlbetonio džiūvimo laikas.

Termoizoliacijos storis, putplasčio sluoksnių kiekis ir specifikacija turi būti nurodyti projekte, nes priklauso nuo grunto pobūdžio, grindų apkrovų, namo energinės klasės.

Polistireninio putplasčio gamintojas UAB „Šilputa“ turi trijų gniuždymo stiprių (100,150, 200 kPa) Šillfoam Thermo plokštes, tinkamas grindų apšiltinimui.

Grindų apšiltinimas  Thermo ir Thermofloor plokštėmis.

Putplasčio gniuždymo stiprį turi parinkti projektuotojas, nes ant smėlingo grunto reikia tvirtesnių plokščių nei ant molingo. Kad grindyse neliktų šilumos tiltelių, labai svarbu yra tikslūs putplasčio plokščių matmenys, putplasčio kokybė, kad būtų tolygi šilumos izoliacija (vienodas šiltinamojo sluoksnio liambda rodiklis visame plokštės plote).

Šillfoam Thermo plokščių šilumos laidumo rodiklis (liambda) yra vienas geriausių (0,034-0,035 W/(m*K), plokštės gaminamos ne pjaustant putplasčio blokus, bet formuojant kiekvieną plokštę atskirai automatinėse staklėse. Tai reiškia tikslius matmenis, tolygų šiluminį laidumą, parametrų stabilumą. Juk tarpai tarp plokščių, aptrupėję kampai tampa šilumos tilteliais, kurie bus juntami visą namo eksploatavimo laiką.

Greitam ir patogiam grindinio šildymo vamzdelių išvedžiojimui skirtos specialios Šilputa Thermofloor putplasčio plokštės, kurios turi vamzdžių laikymo konusus ir gaminamos iš tvirtesnės markės putplasčio (gniuždymo stipris ≥ 150 kPa). Galimi šildymo vamzdžių skersmenys: 16-20 mm, vamzdžių žingsnis - 75, 150, 225 mm.

Termofloor grindinio šildymo plokščių šilumos laidumo rodiklis toks pat kaip ir apšiltinimo plokščių - 0,034W/(m*K), dėl konusų vamzdžiai išsidėsto vienodais atstumais ir svarbiausia – nereikia naudoti plėvelės, tinklelio, rišamosios vielos, dyglių ir pan., dėl ko darbas labai greitas ir nesudėtingas.

Grindinio šildymo plokštės Thermofloor – papildomas grindų apšiltinimo sluoksnis ir šildymo vamzdelių laikiklis.

Grindų betonavimas

Prieš grindų betonavimą būtina išbandyti išvedžiotų vamzdžių sandarumą ne mažiau 6 bar. slėgiu, stebėti, ar nekrenta slėgis po betonavimo (pažeidimų prevencija).

Betono sluoksnis turi būti vientisas, betonuojant patalpose neturi būti skersvėjų, o patalpos temperatūra ne didesnė nei +25C. Jei yra užšalimo galimybė, apsidarudimui reiktų naudoti betono priedus nuo užšalimo.

Įprastai virš vamzdžių liejamas ne mažesnis nei 30 mm betono sluoksnis, rekomenduojama apie 45 mm, bet tikslus sluoksnio storis turi būti nurodytas grindų šildymo projekte. Jei jis per plonas, vamzdelių vietose paviršius įkais daugiau, tarpuose tarp jų – mažiau. Grindų paviršiuje susidarys šalti ir karšti ruožai. Jeigu betono sluoksnis per storas, daug šilumos akumuliuos betono masė, didės energijos sąnaudos, bus sudėtinga valdyti grindų temperatūrinį režimą.

Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis – padaryti betoną vienalytį, pašalinti oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę. Betonas šildamas plečiasi, todėl atsiranda vidinės įtampos. Joms eliminuoti betono sluoksnyje suformuojamos vadinamosios temperatūrinės siūlės. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir prie durų angų. Tam naudojamos specialios elastingos medžiagos arba deformaciniai profiliai. Siūlių vietą ir kiekį reikia apskaičiuoti pagal šildomą plotą, patalpos formą ir kitus duomenis.

Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis kaip 30–40 kv. m.

Jeigu vienas iš patalpos matmenų yra didesnis kaip 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis nei 2:1. Yra ir daugiau sąlygų, lemiančių temperatūrinės siūlės būtinumą.

Kad pilant betoną jis nepatektų po izoliacija, temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sandūras reikia uždengti polietileno plėvele. Tai nebūtina, jei naudojamos frezuotas kraštines turinčios ir glaudžiai susiliečiančios Termofloor  plokštės.

Prieš grindų dangos klojimą atliekamas pirminis šildymo bandymas: maždaug po trijų savaičių nuo betonavimo (galima anksčiau, jei buvo naudoti betono priedai) į sistemą leidžiamas 25 laipsnių C vanduo, laikomas apie 3 paras, po to nustatoma maksimali projektinė temperatūra (<55 laipsnių C) ir palaikoma maždaug 4 paras. Šiuos procesus būtina dokumentuoti. Prieš klojant dangą betono drėgnumas neturi būti didesnis nei 2 proc.

Grindų šildymo kolektorius.

Kad grindinis šildymas visiškai atskleistų savo privalumus, turi būti geras šilumos perdavimas tarp sluoksnių. Todėl įrengiant šildomas grindis reiktų vengti eksperimentų, geriau rinktis išbandytą ir išbaigtą sistemą. Klojant galutinę grindų dangą, svarbiausia taisyklė yra priklijuoti ją prie pagrindo visu paviršiumi! Grindų dangos klijavimas – vienas iš patikimiausių būdų pasiekti, kad išlyginamasis sluoksnis ir grindų danga susiliestų be oro tarpų, tai svarbi gero šilumos perdavimo sąlyga. Šiuo atveju klijuotos grindų dangos yra patvaresnės ir ilgaamžiškesnės, dėl vibracijos sumažinimo pasižymi žymiai geresnėmis akustinėmis savybėmis, o drėgnose patalpose neleidžia drėgmei prasiskverbti į pagrindą.

Kadangi vandeniu šiltomos grindys yra žematemperatūrės, racionaliausias ir paprasčiausiai sumontuojamas šilumos šaltinis yra šilumos siurblys oras vanduo.

Šildomų grindų pajungimas prie šilumos siurblio oras vanduo

Šilumos siurblys oras vanduo – ekonomiškas ir greitai įrengiamas šilumos šaltinis. Kadangi šilumos siurbliai oras vanduo yra vieni iš pigiausių šilumos gereravimo įrenginių mažai šilumos energijos naudojančiuose pastatuose, jie pastaruoju metu yra labai populiarūs ir rinka perpildyta įvairių gamintojų šilumos siurbliais. Kaip pasirinkti šilumos siurblį? Manome, kad svarbiausi yra keturi parametrai: gamintojas, tkiksliai parinkta šilumos siurblio galia bei profesionalus aptarnavimas.

Galbūt kinietiško šilumos siurblio kaina yra mažesnė, nors žinomų prekinių ženklų įrangos, gaminamos Azijos šalyse, kaina beveik nesiskiria nuo europietiškos. Visgi patikimesnis variantas – Europos gamintojo šilumos siurblys. Vien dėl to, jog gamintojai privalo laikytis europinių standartų, šilumos siurbliai pritaikyti šiaurietiškam klimatui. Lyg ir nieko nesakantys žodžiai, bet už jų slypi konkretūs šilumos siurblio parametrai, pavyzdžiui, kad ir išorinio bloko garso lygis. Dažnai pigesni šilumos siurbliai dirbdami skleidžia didesnį garsą.

Švediški NIBE šilumos siurbliai - tai įranga, kurios gamintojai žino, kas yra šaltis, turi 70 metų patirtį, susijusią su Šiaurės šalių šildymo sistemomis. Pirmiausia NIBE šilumos siurbliai oras vanduo buvo pradėti gaminti būtent šiaurės šalims, iki šiol esminis šių siurblių darbo principas nepakitęs, bet NIBE patobulinimai lenkia daugelį šilumos siurblių efektyvumu, ekologišku freonu, paprastu montavimu ir valdymu.

Oras vanduo siurblio galia priklauso nuo šildomo ploto, namo sandarumo, šilumos nuostolių. Naujos statybos namuose su grindiniu šildymu, kuriam reikalinga neaukšta srauto temperatūra, šilumos siurblių oras vanduo pasirinkimo ribos gana plačios. Bet reiktų nepamiršti karšto vandens poreikio, kuris dažniausiai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus. Tikslų šilumos siurblio galingumą galima nustatyti tik žinant konkretaus pastato parametrus.

Vartotojams žinotina, kad oras vanduo šilumos siurblys gali būti Split ir monoblo tipo. Kai kas klaidingai mano, kad šie terminai reiškia šilumos siurblio blokų skaičių. Šie oras vanduo šilumos siurblių tipai nusako freono cirkuliacijos vietą. Split tipas – kai freonas cirkuliuoja tarp lauko ir vidinio bloko, monoblokinis šilumos siurblys - kai visas freonas yra lauko bloke. Dėl gamtosauginių reikalavimų labiau vertinami monoblokai, Split tipo šilumos siurbliams, bent teoriškai, privalomi kasmetiniai patikrinimai, bet, kas žino, ateityje jie gali tapti praktika. Kita vertus, kai yra gamintojo atstovybė, tokios patikros gali būti naudingos efektyvesniam šilumos siurblio darbui. Monoblokinio kaina šiek tiek didesnė nei Split tipo šilumos siurblio.

Kaip minėjome, šilumos siurblio galia priklauso nuo šildomo ploto, šilumos nuostolių ir karšto vandens poreikio. Taip pat žinotina, kad, priklausomai nuo šių poreikių, įvairūs oras vanduo lauko blokai gali būti komplektuojami su įvairiais vidiniais blokais. Todėl šilumos siurblio parinkimas nėra toks paprastas, geriausia jei tą daro specialistas. Ir jokiu būdu neverta orientuotis į šilumos siurblio kainą – jos skiriasi nedaug, bet visada geriau paklausyti specialisto, nes vėliau dėl vieno kito šimto eurų šilumos siurblio darbas gali nuvilti.

Švediškų siurblių gamintojas NIBE turi Lietuvoje oficialius atstovus – UAB „Ekoklima“, įmonė Lietuvos rinkoje dirba jau daugiau kaip 15 metų ir turi stiprią specialistų komandą. Įsigydami NIBE šilumos siurblį gausite gamintojo (ne pardavėjo!) garantiją, nemokamą pristatymą, nemokamą įragos derinimą ir paleidimą (montavimas atskirai), instrukcijas ir konsultacijas, įrangos darbo stebėseną nuotoliniu būdu.

Vienas populiariasių didelio našumo Split tipo NIBE oras vanduo šilumos siurblių modelių - BA-SVM 10-200: vidutinio lygio kaina ir didelis efektyvumas.

BA-SVM 10-200 Split tipo šilumos siurblio vidinis modulis turi 180 litrų integruotą vandens talpą, išorinis AMS modulis gali būti 6,8,12 kW galios, esant lauke -20 laipsnių C, į sistemą be elektrinio kaitinimo elemento pašildymo tiekia +58 laipsnių C vandenį, turi vėsinimo funkciją. Be to, tai vienas tyliausiai veikiančių lauko modulių:

* - esant instrukcijoje nurodytai laisvai erdvei.

B andymais patvirtinta, jog NIBE BA-SVM be elektrinio šilumokaičio veikia išorės temperatūrai esant net –20°C ir tiekia iki 58°C temperatūros vandenį. O vasarą esant aukštai temperatūrai lauke šilumos siurblys oras vanduo efektyviai vėsina ir suteikia daug komforto.

Oras vanduo NIBE BA-SVM - vienas populiariausių Lietuvoje NIBE šilumos siurblių. Šildo, vėsina, ruošia karštą vandenį, meniu lietuvių kalba.

NIBE šilumos siurbliai valdomi ne tik rankiniu būdu, bet ir per MY Uplink Pro platformą, kuri turi ne tik automatinį temperatūros nustatymą pagal lauko temperatūros duomenis, bet galima reguliuoti šilumos siurblio darbą priklausomai nuo elektros kainos biržoje, jei reikalingas elektrinio šilumokaičio veikimas. Be viso to, per MY Uplink Pro prijungto įrenginio darbą mato NIBE serviso tarnyba, tad iškilus problemai vartotojas niekada nebūna paliktas vienas. Būna ir taip, kad serviso meistrai skambina šilumos siurblio naudotojui ir pataria pareguliuoti vieną ar kitą parametrą.

Įvertinus visus faktorius, lemiančius vandeniu šildomų grindų ir šilumos siurblio oras vanduo sistemą, svarbiausia yra teisingai instaliuoti vamzdyną grindyse, subalansuoti šilumnešio srautus skirtinguose kontūruose, pasirinkti patikimo gamintojo šilumos siurblį, naudoti patalpų temperatūros valdymo sistemą ir turėti profesionalų užnugarį, kurį suteikia UAB „Ekoklima“ serviso tarnyba, kurios atstovai dirba visoje Lietuvoje.

Parengta bendradarbiaujant su UAB „Šilputa“ ir UAB „Ekoklima“, gamintojų iliustracijos