Holivudinė Ž.Grigaičio virtuvė

2008-08-04 14:08   Peržiūros : 8554   Spausdinti
Minibaras | Asa.lt Virtuvės fragmentas | Asa.lt


Blaškosi tarp Londono ir Vilniaus. Arba tarp tradicinės virtuvės ir modernios. Tokį gyvenimo periodą dabar gyvena verslininkas Žilvinas Grigaitis, buvęs „Ajolas" direktorius. Rugpjūčio pabaigoje paaiškės, kur jis gyvens - Vilniuje ar Londone. O tada ir paaiškės, kokią virtuvę jis turės.

Pirmiausiai pasiaiškinime, kodėl tarp Vilniaus ir Londono. Kaip sakė pats Ž.Grigaitis jis dabar išgyvena taip vadinamąjį „caree break" laikotarpį. Kol kas atostogaujantis vyras renkasi tarp dviejų viliojančių darbo pasiūlymų. Vienas yra Londone, o kitas - Vilniuje. Kurį darbą pasirinks - paaiškės tik rugpjūčio pabaigoje. „Reikia persidėti daiktus, susirinkti popierius, parašyti vieną ataskaitą ir vėl į lėktuvą. Kaip ir atostogos. Lyg turėčiau nieko neveikti, bet kažkodėl daug darbų, susitikimų", - sakė buvęs „Ajolas" direktorius. Paskui jo laukia Čikaga, Niujokas. „Čikagoje turiu trijų dienų mokslus. Aš investuoju į tam tikrą profesionalumo lygio palaikymą", - kalbėjo jis.

Kai apsispręs, kur dirbti, paaiškės ir dabartinės jo virtuvės Vilniuje likimas. Kol kas ši virtuvė nei tradicinė, nei moderni. Ji nėra atskira patalpa, kas būdinga tradicinei, bet ir nėra visiškai paslėpta, kas būdinga modernioms virtuvėms. Mat šiuolaikinės technologijos pasaulyje leidžia paslėpti netgi tokius sunkiai paslėpiamus virtuvinius „atributus" kaip plautuvė, čiaupas. Ponui Žilvinui plautuvės, čiaupo nepavyko paslėpti. Tai įmanoma, tačiau labai brangiai kainuotų. Užtat jam pavyko virtuvės spintelėje paslėpti skalbimo mašiną ir šaldytuvą.

Holivudinė Ž.Grigaičio virtuvė

Jei ponas Žilvinas liks Vilniuje, šio buto, tuo pačiu ir virtuvės, laukia ketvirtasis remontas. Tiesa, pats pašnekovas tai linkęs vadinti greičiau „visiška trasformacija". „Viską pradėčiau nuo nulio. Visai kitaip suprantu erdves ir viską norėčiau išdėlioti kitaip", - tikino jis. Gali būti, kad virtuvė-baras pavirs tradicine virtuve - atskira patalpa, mat pašnekovas neslėpė, kad jam šiuo metu mielesnė atrodo tradicinė virtuvė. O gali atsitikti taip, kad virtuvės šiuose namuose išvis neliks. Svetainėje stovės stalas, kuris, tik panorėjus, pavirs virtuvine kriaukle.

Sakėte, kad Jūsų namuose nėra virtuvės. Kodėl?

- Negalima sakyti, kad čia yra virtuvė. Tai yra baras. Jo erdvė įsilieja į visą buto aplinką, gyvenimo ratą. Visame bute tvyro jaukumo ir paprastumo atmosfera.  Nieko nenorėjau ryškinti. Viską norėjau paslėpti, kad būtų toks vaizdas, lyg virtuvės nėra. Norėjosi, kad ji būtų gyvenimo dalis. Ir aišku, funkcionali. Nebuvo lengva suprojektuoti tokią virtuvę. Integracija vyko "per kraują". Man reikėjo labai pavargti, norint virtuvės spintelėje integruoti skalbimo mašiną. Nors klaidų nepavyko išvengti. Šaldytuvą man suprojektavo ne tokį, kokį norėjau. Tiesiog kai darė, padarė kelias klaidas, į kurias aš užmerkiau akis ir sakiau, kad tiek to. Vis tiek aš gyvenu čia laikinai. Iki šiol nežinau, ar Lietuvoje gyvensiu.

Sakėte, kad virtuvę remontavote kelis kartus. Kodėl ir kokios buvo tos virtuvės?

- Šį butą remontavau tris kartus. Atsibosdavo spalvos, atsirasdavo kita emocija, kitoks požiūris į baldus.  Čia buvo baras, paskui jį nugrioviau, nes jis man atsibodo. Paskutinį remontą atlikau prieš du metus. Pirmoji virtuvė buvo minimalistinė. Viskas buvo išgryninta ir nedaug. Antroji buvo tokia pasimetusi, nes aš norėjau mesti viską ir atskirti nuo likusios erdvės stiklinėmis sienomis. Paskui pagalvojau, kad neverta. Ją apšildžiau. Įkūriau taip, kad ji būtų bendra kambario dalis, joje tvyrotų bendra kambario nuotaika.

Virtuvės fragmentas

O kodėl pasirinkote atvirą virtuvę? Gal dėl to, kad tokios virtuvių tendencijos yra visame pasaulyje?

- Paskutinės tendencijos tokios, kad namuose išvis nėra virtuvės. Ji tampa kambario, gyvenimo dalimi. Aišku, viskas modernu. Net nesuprasi, ar tai šaldytuvas, ar kokia bibliotekos dalis. Kuo toliau, tuo spartesnė daiktų ir įrangos interjere integracija. Konsultuoju vieną projektą, kuriame virtuvė būtų, bet jos visai nesimatytų. Aš pasiūliau tokį sprendimą, kurį  kol kas sunku įgyvendinti Lietuvoje. Sunkiausia paslėpti kriaukles, nes reikia specialios medžiagos - to vadinamojo bėgio. Sunku paslėpti čiaupą. Reikia specialaus, kurį galima kaip stalčių ištraukti. Lietuvoje tokią įrangą gauti problema, o Pranzcūzijoje, Italijoje jau sukurti ir nuostabiai atrodo. Pavyzdžiui, sėdi prie stalo, vakarieniauji, ir net neįtari, kad pastūmus stalviršį atsidaro kriauklė su čiaupais. Prie jos gali pristatyti baro kėdes. Uždarai stalviršį - vėl stalas su kėdėmis. Tiesa, tokios technologijos brangiai kainuoja.

Ž. Grigaitis savo virtuvėje

O jūs pats kokios virtuvės labiau norėtumėte?

- Kituose mano namuose Palangoje virtuvės apskritai nėra. Visi, kas ateina, stebisi - kur virtuvė, o aš sakau, kad jos nėra. Yra padarytas baras, kuris paprastas ir atitinka mano gyvenimo stilių. Aš daug sportuoju prie jūros. Nors dabar, jei kelčiausi kur gyventi - norėčiau tradicinės virtuvės, t.y. atskiros patalpos. Nors pažiūrėjus, kokios yra technologinės priemonės, kaip jos sparčiai vystosi, ir kaip tos technologijos leidžia virtuvę integruoti į bendrą interjerą, būčiau virtuvės kaip atskiros patalpos priešininkas.

Detalės

Ko dabar atsisakytumėte savo virtuvėje Vilniuje?

- Aš atsisakyčiau orkaitės, kuri man apskritai nereikalinga. Projektuojant orkaitę ir kaitlentę reikia labai pagalvoti, kiek tu jomis naudosiesi. Per šešis metus orkaitę naudojau 3 ar 4 kartus. Dabar man reikėtų grilio. 

Originalios ir brangios interjero detalės

Ir virtuvėje, ir kitose Ž.Grigaičio buto erdvėse apstu įvairiausių stilingų, originalių ir brangių daiktų. Jie ne šiaip dėl grožio, bet ir su tikslu. Štai kad ir baltos vazos, kurias jis pats parsivežė iš Australijos. Bambukinis kilimėlis virtuvėje. „Mėgstu basas po namus vaikščioti. Tai kilimėlis ir masažuoja pėdas, ir dar skirtas jogos pratimams atlikti", - sakė jis.

Bendras virtuvės vaizdas Virtuvė-baras

Originali interjero detalė - brangių alkoholinių gėrimų buteliai. Pavyzdžiui, virtuvės erdvę nuo svetainės skiria ir brangaus džino „Bombay" buteliai. „Patinka šio produkto butelio dizainas, kuris yra apdovanotas. Čia daug dalykų, apie kuriuos galima daug kalbėti, nes jie turi savo istoriją. Jie nėra tik dėl grožio. Yra daug pavyzdžių, kodėl čia kas yra padėta", - pasakojo šeimininkas.

Virtuvės akcentai

Kodėl geria tik baltą vyną

Svetainėje - dar neišpakuoti, draugų dovanoti vyno ir kitokių brangių gėrimų buteliai. „Aš alkoholio vartoju nedaug. O per gimtadienį tiek butelių prineša, kad nežinau, ką su jais daryti", - šypsodamasis kalbėjo jis. Tiesa, jau pusmetį jo gėrimų atsargos nedidėja. „Draugai dabar nežino, ką lauktuvių parvežti. Sakau, kad man dabar nieko nereikia", - juokėsi jis.

O jei ponas Žilvinas geria, tai dažniausiai baltą vyną. „Raudonu vynu manęs niekas nesuvilios, nebent norėtų sužinoti visas paslaptis ir suleistų „Beaujolais" taurę. Viską pasakyčiau. Aš esu toksiškas. Man jauni toksinai kelia migreną", - juokėsi jis.

Noting Hilo butas Vilniuje

Jau laiptinėje mus pasitiko ant sienų iškabinti kino filmų reklaminiai plakatai (taip vadinamieji posteriai). Šių plakatų yra ir jūsų svetainėje ir net vienas kabo virtuvėje. Su kokiu tikslu jie pakabinti?

Laiptinėje norėjau sukurti „Mulen Ružo" nuotaiką. Nes laiptai kyla į viršų. O svetainėje ir virtuvėje  esančiais plakatais norėjau sukurti Holivudinę 60-ųjų metų dvasią. Plakatai filmų su Grace Kelly, Marilyn Monroe. Audrey Hepburn. Jaučiu simpatiją šiam laikotarpiui.  Kai kurie dizaino specialistai, ne iš Lietuvos, apsilankę mano bute sako, kad jis yra puikus Noting Hilo buto pavyzdys. Jie buvo labai nustebę, kad toks butas gali būti ir Lietuvoje. O „posteriai" yra vieninteliai, nes jie dažo. Atvežti iš Australijos, kur gyvena mano draugai, dirbantys kino pramonėje.

Sandėliukai primena gyvatynus

Šiandien čia, rytoj kitur. Šiandien ant svetainės stalo, o rytoj - jau Palangos bute. Toks neaiškus yra visų Ž.Grigaičio daiktų likimas. „Šiuose namuose daiktai juda. Šiandien šie daiktai ant stalo, o po mėnesio gal čia nieko nebus. Čia bus kažkas kita, o šie daiktai bus kitur. Čia kūrybinis procesas. Mano namuose tikrai nėra jokio sandėliuko. Man tradiciniai sandėliukai primena gyvatyną. Kam reikalingos sekcijos? Daiktus padedi, užrakini. Tai ką - ten dulkių nėra? Ir ten reikia valyti", - klausė jis. Pats pašnekovas išvengia šių buities darbų. Samdo tvarkytoją. „Vienu vizitu visko nesutvarko, o ir būtų sunku sutvarkyti. O be to nėra jau čia taip nešvaru. Būna, kad ir netyčia sudaužo kokį daiktą. Ką padarysi. Daiktai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai", - sakė jis.

Moka gaminti ir stirnieną

Pono Žilvino virtuvėje, svetainėje apstu indų, servizų, kuriuos jis pats parsivežė iš Singapūro, Italijos, Prancūzijos, Argentinos, Kubos. „Tikriausiai perkate indus ne todėl, kad mėgstate gaminti?", - klausiame. „Aš mėgstu gaminti. Kiek pas mane lankėsi žmonių, jie sakė, kad gaminu pakankamai gerai. Tik tam reikia laiko. Šituose namuose yra buvę 30 žmonių. Kartą ambasadoriams čia dariau išleistuves. Aš pats viską gaminau. Ir stirnieną, ir šernieną, ir visokias užkandėles. Bet dabar tam neturiu laiko. Nors kai yra nuotaika, pavyzdžiui, salotas aš visada gaminuosi namie. Paskutinį kartą šioje virtuvėje gaminau gal prieš kokius du mėnesius.
Draugai čia ateina ne valgyti, o pabendrauti. Tokios tradicijos laikomasi šiuose namuose. Dažniausiai su draugais čia bendraujama prie vyno taurės ar gurkšnojant kokteilį, kurį pagamina pats šio buto šeimininkas. „Moku ir  „Margarita" ir „Gin Tonic, ir „Kruvinąją Meri". Tiesa, gerą „Kruvinąją Meri" reikia mokėti padaryti", - kalbėjo jis.

Virtuvinė TV laidos „Misija" patirtis

Mažiau avantiūrų. Taip galima pasakyti apie Ž.Grigaičio gyvenimą po TV laidos „Misija", kuri jau nepasirodys šį sezoną. Jis avantiūra laiko „misiją" butą pakeisti už 500 Lt sumą.

„Iš nieko padaryti butą originalų - labai sunku. Reikdavo išmonės, kad kas pavyktų", - prisiminė jis. Lankantis įvairiuose butuose jis buvo šokiruotas žmonių požiūrio į virtuvę. „Nesuprantu, kodėl virtuvė turi turėti blogą kvapą? Kodėl šiukšlių dėžė turi kvepėti taip, kad baisu? Kodėl mes laikome tualetą, vonią švarius, o virtuvės - nereikia?", - prisiminė jis.

Kaip už minimalią sumą virtuvę paversti originalesne?

Siūlyčiau sužaisti spalvomis. Jei rami aplinka  - galima naudoti ir spalvotus tapetus. Jei negalite leisti sau visiškai atnaujinti, galima naudoti lipnią plėvelę. Aptraukti skirtingomis spalvomis. Galima sužaisti keičiant spintelių durelių stiklą. Vietoje balto įstatyti tamsiai mėlyną ar raudoną. Pasižiūrėti, kokį galima pakabinti paveiksliuką. Kuo mažiau atsitiktinio daikto. Galima pastatyti žvakides. Iš spintelių ištraukti kokius nors įdomesnius indus ar servizus ir padėti ant padėklo. Šis daiktas suteiks virtuvei jaukumo.

Kokias grubias klaidas pastebėjote virtuvėse?

Jei yra kokie saldainiai, vaisiai - jokiu būdu negalima palikti virtuvėje tame pačiame maišelyje. Reikia išleisti į kokį indą. Jei vaisius nupirkome - kam dėti į šaldytuvą. Pavyzdžiui, obuoliai, citrina ant stalo suteiks visai kitokį koloritą. 

O jei norisi margos, ryškios virtuvės?

Jei nori virtuvę sureikšminti - lai būna marga. Jei norisi virtuvės nesureikšminti, ji turi būti neutrali. Aš nesu rėkiančių, ryškių virtuvių šalininkas. Tada bus sunku ją apžaisti bendroje erdvėje.
Kiek teko lankytis virtuvėse, kiek daug mačiau visokių nereikalingų daiktų, pavyzdžiui, spintelių. Jos stovi tuščios. Prieš perkant reikia apgalvoti, ar tikrai reikia. O kodėl negali būti integruotos  virtuvėje skalbyklės? Kodėl ją reikia pastatyti vonioje, kur ji stovėtų kaip gargaras, kad ji žiūrėtų į tave ir bjaurotų visą vonią?

Kokie interjerai Jus gali nustebinti?

Aš skaitau daug interjero žurnalų, keliaujant teko gyventi specifiniuose viešbučiuose. Galiu parodyti kelis, kuriuose gyvenau. Jie „fabulous". Kai kurie įsikūrę buvusiuose uostuose, sandėliuose. Pavyzdžiui, šio viešbučio registratūra pastatyta lauke kaip stiklinis sarkofagas. Arba ateini į viešbutį, o ten - baras. Nėra jokios registratūros. Pažįstų daug žmonių, tenka būti tokiose vilose, kur žandikaulis atvėpsta. Matai tokius technologinius dalykus, pvz., „Pininfarina" virtuvė, kuri kainuoja 180 000 eurų. Arba „Porshe" dizaino virtuvė.

Ponas Žilvinas išlydėdamas išdavė, kad Anglijoje jis dalyvaus Britų kino akademijos vakarienėje. „Aš rytoj tokioje vakarienėje dalyvausiu, kurioje raudonas kilimas bus tokio pat ilgio pat kaip ir Kanuose. 55 metrų ilgio", - sakė jis. Paklaustas, gal ir šiuose namuose jis kokiam svečiui ar viešniai ištiesia raudoną kilimą, jis šypsodamasis atsakė: „Ne ne. Čia nėra jokių raudonų kilimų".

Parengė L. J.

Vidmanto Misevičiaus nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.