LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano ren
2006-12-14 13:49 Peržiūros : 335 SpausdintiLIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 M. GEGUŽĖS 7 D. ĮSAKYMO NR. D1-263 „DĖL APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO RENGIMO, SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO RENGIMO IR MIESTŲ IR MIESTELIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
2006 m. gruodžio 14 d. Nr.D1-591
Vilnius
Įsigaliojo nuo 2006 12 31
Priėmė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Valstybės žinios: 2006 12 30 Nr.145-5559
P a k e i č i u Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir išdėstau nauja redakcija (pridedama).
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-591 redakcija)
MIESTŲ IR MIESTELIŲ TERITORIJŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I . BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės (toliau vadinama - Taisyklės) reglamentuoja miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų (toliau vadinama - Bendrasis planas) rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.
2. Šios Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, Bendrojo plano sprendinius derinančioms, tikrinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.
3. Bendrasis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį - rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Planavimas vykdomas savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) pateiktas sąvokas.
III. BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI
5. Bendrojo plano uždaviniai yra:
5.1. suformuoti miestų ir miestelių teritorijų vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus;
5.2. tobulinti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją;
5.3. numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą;
5.4. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;
5.5. nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;
5.6. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;
5.7. rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai;
5.8. nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus;
5.9. pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti planuojamos teritorijos dalis, nurodant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį (pobūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus). Tuo atveju, kai nustatomi keli teritorijos ar žemės sklypo naudojimo būdai, juos būtina nurodyti.
6. Gali būti nustatomi ir kiti Bendrojo plano rengimo uždaviniai, atsižvelgiant į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, kultūrinius, ekologinius ir geografinius planuojamos teritorijos ypatumus.
IV. BENDROJO PLANAVIMO PROCESAS
7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:
7.1. parengiamasis;
7.2. teritorijų planavimo dokumento rengimo;
7.3. sprendinių pasekmių vertinimo;
7.4. baigiamasis.
8. Parengiamojo etapo metu:
8.1. įvertinami galiojančio Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) rezultatai bei planuojamos teritorijos strateginiai planavimo dokumentai;
8.2. nustatomi bendrojo planavimo tikslai ir uždaviniai;
8.3. išduodamos planavimo sąlygos;
8.4. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa;
8.5. prireikus atliekami tyrimai;
8.6. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
9. Bendrojo plano rengimo etapą sudaro:
9.1. esamos būklės analizės stadija;
9.2. koncepcijos rengimo stadija;
9.3. sprendinių konkretizavimo stadija.
10. Užbaigus kiekvieną Bendrojo plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas.
11. Rengiant miestų ir miestelių, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, Bendruosius planus ar keičiant visus galiojančius Bendrųjų planų sprendinius, Bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą. Sujungus stadijas, planavimo organizatorius pritarimui pateikia parengtą Bendrojo plano rengimo etapo dokumentaciją - sprendinių grafinę ir tekstinę (aiškinamasis raštas) dalis.
12. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), nustatyta tvarka įvertinti. Atliekant Bendrųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas, naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu) ataskaitos medžiaga.
13. Baigiamąjį etapą sudaro:
13.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija:
13.1.1. viešas svarstymas;
13.1.2. sprendinių derinimas;
13.1.3. ginčų nagrinėjimas;
13.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija:
13.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;
13.2.2. tvirtinimas savivaldybės taryboje ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.
14. Patvirtinus Bendrąjį planą, atliekama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.
V. BENDROJO PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS
15. Sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima savivaldybės taryba.
16. Bendrojo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
17. Planavimo organizatorius:
17.1. viešai paskelbia apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje;
17.2. raštu dėl planavimo sąlygų išdavimo, kurios rengiamos, vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293), nustatyta tvarka, kreipiasi į:
17.2.1. apskrities viršininką;
17.2.2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ar kitą įgaliotą instituciją;
17.2.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį;
17.2.4 inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojus, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas;
17.2.5. Visuomenės sveikatos centrą;
17.2.6. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančias šilumos, elektros, dujų, naftos įmones ir kitas tiekimo organizacijas, kai numatoma prie jų prijungti naujus vartotojus.
18. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui iš minėtų institucijų per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo išduoti sąlygas gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentą. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto Bendrojo plano sprendiniai.
19. Planavimo organizatorius parengia ir patvirtina Bendrojo plano darbų programą, kurioje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, planuojamos teritorijos ypatumai bei su jais susiję reikalavimai, planavimo darbų trukmė ir etapai, atlikimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, tekstinės ir grafinės medžiagos (brėžinių nomenklatūra ir jų masteliai) apimtis ir kt.
20. Planavimo organizatorius skelbia konkursą Bendrojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus Bendrojo plano rengėją, sudaroma planavimo darbų sutartis.
21. Rengti Bendrąjį planą turi teisę:
21.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo specialistas;
21.2. teritorijų planavimo specialistas ar atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas (Bendrojo plano dalims rengti).
22. Savivaldybės administracijos direktorius Bendrojo plano rengėjui pateikia:
22.1. planavimo darbų programą;
22.2. planavimo sąlygas;
22.3. planuojamos teritorijos žemės sklypų kadastro duomenis;
22.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus;
22.5. stebėsenos (monitoringo) ataskaitą;
22.6. atliktų mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiagą (jei šie darbai yra atlikti ir yra būtini Bendrajam planui rengti);
22.7. skaitmeninę toponuotrauką (mastelis parenkamas priklausomai nuo teritorijos dydžio pagal šių Taisyklių 31 punkto nuostatas);
22.8. valstybinėje geologinės informacijos sistemoje turimų geologinių tyrimų medžiagą;
22.9. gali pateikti kitus Bendrajam planui rengti reikalingus dokumentus.
23. Valstybinių registrų, kadastrų, klasifikatorių, teritorijų planavimo ir kitų specializuotų duomenų bankų tvarkytojai teikia duomenis planavimo organizatoriui arba jo įgaliotam Bendrojo plano rengėjui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų teikimą, nustatyta tvarka.
VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS
24. Esamos būklės analizės stadijos metu atliekamas:
24.1. planuojamos teritorijos ir jos įtakos zonų gamtinės ir antropogeninės aplinkos įvertinimas:
24.1.1. urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos;
24.1.2. kraštovaizdžio morfologinės bei vizualinės struktūros;
24.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų, ekologinės apsaugos ir konservacinio prioriteto teritorijų;
24.1.4. pagal Visuomenės sveikatos centro pateiktus duomenis aplinkos kokybės (oro, vandenų, dirvožemio ir fizikinės taršos lygių);
24.2. demografinių tendencijų ir socialinės aplinkos būklės (kultūros, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos infrastruktūros išvystymo) įvertinimas;
24.3. teritorijos ekonominės būklės įvertinimas:
24.3.1. prekybos ir paslaugų infrastruktūros;
24.3.2. turizmo ir poilsio infrastruktūros;
24.3.3. pramonės išvystymo ir išdėstymo;
24.3.4. užimtumo ir nedarbo lygio;
24.3.5. investicijų lygio ir ypatumo;
24.4. pagal gautus duomenis (ar atliktus tyrimus) nustatomos planuojamos teritorijos plėtros galimybių ir kokybės potencialo bei raidos tendencijos:
24.4.1. ekonominės aplinkos - investicijų, pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo ir poilsio, užimtumo potencialo;
24.4.2. gamtinės aplinkos - aplinkos kokybės gerinimo, kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo potencialo;
24.4.3. urbanistinės plėtros - naujų teritorijų plėtros potencialo, esamų teritorijų atnaujinimo ir konversijos galimybės.
25. Esamos būklės analizės stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys. Planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumento sprendinius derinančios institucijos, pareikalavusios atlikti įvertinimą, Bendrojo plano rengimo organizatoriui turi pateikti tyrimų duomenis.
26. Koncepcijos rengimo stadijos metu parengiami:
26.1. galimų alternatyvių miesto ar miestelio teritorijų vystymosi siūlomų variantų palyginamoji analizė, jei nagrinėjamos kelios alternatyvos;
26.2. teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymosi principai:
26.2.1. parenkant teritorijos plėtros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius;
26.2.2. nustatant teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas);
26.2.3. nustatant miestų ir miestelių įtakos zonas bei už miestų ir miestelių teritorijų ribų esančių teritorijų tolesnio vystymo ar naudojimo perspektyvas;
26.3. aplinkosauginių, paminklosauginių, vizualinių ir kitų teritorijos naudojimo apribojimų pasiūlymai.
27. Rengiant koncepciją, turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginiais planais (kai tokie planai yra parengti).
28. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Planavimo organizatorius Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), nustatyta tvarka dėl koncepcijos rengimo stadijoje parengtų sprendinių ir vertinimo ataskaitos konsultuojasi su visuomene. Pagal visuomenės pateiktus pasiūlymus ir pastabas papildyta arba pataisyta ataskaita pateikiama vertinimo subjektams.
29. Miestų ir miestelių teritorijų vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje.
30. Sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas:
30.1. urbanistinės struktūros elementų bei architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimas;
30.2. reglamentų nustatymas pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančių įstatymų ir atskirų rūšių (inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų, aukštybinių pastatų išdėstymo, didžiųjų prekybos centrų išdėstymo, kraštovaizdžio tvarkymo, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo ir kt.) specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
30.3. socialinės, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo vystymas, kultūrinės infrastruktūros plėtojimas;
30.4. teritorijos gamtinio karkaso, ekologinės apsaugos zonų plėtojimas, biologinės įvairovės apsaugos nustatytų priemonių vystymas;
30.5. skirtingo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio (pobūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus) teritorijų ribų ir jų tvarkymo reikalavimų nustatymas;
30.6. miestų ir miestelių įtakos zonų ribų nustatymas;
30.7. teritorijų valstybės poreikiams rezervavimas.
31. Brėžinių atlikimo mastelis pasirenkamas pagal miesto ar miestelio dydį, jo administracinį statusą, planuojamos teritorijos ypatumus, planavimo tikslus ir uždavinius:
31.1. didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio (pagal gyventojų skaičių), Palangos ir Neringos (pagal teritorijos dydį), brėžiniai atliekami M 1 : 10 000 ir (ar) M 1 : 25 000;
31.2. miestų ir miestelių, kurių gyventojų skaičius iki 20 tūkst., brėžiniai atliekami M 1 : 5 000 ir (ar) M 1 : 10 000;
31.3. miestelių, kurių gyventojų skaičius iki 3 tūkst., brėžiniai atliekami M 1 : 2 000 ir (ar) M 1 : 5 000.
32. Teritorijos tvarkymo reglamentą sudaro Bendrojo plano sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.
33. Rengiami šie Bendrojo plano brėžiniai:
33.1. esamos būklės analizės stadijoje: esamos būklės žemės naudojimo, kuriame nurodoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Žin., 2005, Nr. 14-450), nustatyta tvarka;
33.2. koncepcijos rengimo stadijoje:
33.2.1. teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymo;
33.2.2. teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų;
33.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje:
33.3.1. teritorinių reglamentų, kuriuose nurodomi žemės naudojimo apribojimai planuojamai veiklai;
33.3.2. urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo;
33.3.3. architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo;
33.3.4. rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo;
33.3.5. socialinės, kultūrinės infrastruktūros teritorinio vystymo;
33.3.6. inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame nurodomos esamos ir planuojamos geriamojo ir vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, dujų ir elektros tiekimo tinklų komunikacijų trasos ir koridoriai, vandentiekio siurblinės, vandenvietės, vandens talpyklos, valymo įrenginiai, nuotekų siurblinės ir pakėlimo stotys, elektrinės, katilinės, dujų skirstymo stotys, transformatorinės pastotės ir kt.;
33.3.7. susisiekimo komunikacijų, kuriose nurodomos esamos ir planuojamos gatvės, jų kategorijos, geležinkelio stočių, oro, jūros uostų ir paviršinių vandens telkinių prieplaukų ir kitų objektų išdėstymo;
33.3.8. teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams;
33.3.9. gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo;
33.3.10. ekologinės apsaugos zonų nustatymo.
34. Pagal planavimo tikslus ir programą, įvertinus planuojamos teritorijos dydį ir ypatumus, gali būti rengiami ir atskiri brėžiniai bei schemos:
34.1. aukštybinių pastatų išdėstymo;
34.2. didžiųjų prekybos centrų išdėstymo;
34.3. kraštovaizdžio (želdynų - parkų, skverų, kapinių, želdinių grupių bei vandens telkinių ir kt.) tvarkymo, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo išsaugojimo.
35. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.), kurie turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), nustatytus reikalavimus.
36. Bendrojo plano brėžiniai rengiami, naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu.
37. Bendrąjį planą sudaro: esamos būklės brėžiniai, sprendiniai (aiškinamasis raštas bei brėžiniai).
38. Aiškinamąjį raštą sudaro: tekstinė dalis, kurioje aprašomi Bendrojo plano rengimo etapai, esamos būklės analizės duomenys, planavimo tikslai, planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo reglamentai ir kiti sprendiniai.
39. Bendrojo plano rengimo procedūrinius dokumentus sudaro: savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano rengimo, viešas paskelbimas apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje, planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sutartis su plano rengėju, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, visuomenės dalyvavimo ataskaita, Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolinis sprendimas, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas, savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano tvirtinimo.
40. Bendrasis planas rengiamas 3 egzemplioriais, taip pat parengiamas egzempliorius kompiuterinėje laikmenoje.
VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS
41. Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas (kurio metu įvertinamas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis) parengiamas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), nustatyta tvarka.
42. Sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų bei uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.
43. Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais:
43.1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai;
43.2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams);
43.3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms);
43.4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimui);
43.5. papildomai nurodytais planavimo sąlygose.
VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VIEŠAS SVARSTYMAS IR DERINIMAS
44. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius ir (ar) jo įgaliotas asmuo.
45. Visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese ir viešumą užtikrinančias procedūras reglamentuoja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.
46. Derinimui pateikiami esamos būklės brėžiniai, Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir iki derinimo atliktų procedūrų dokumentai.
47. Bendrojo plano derinimo procedūra turi atitikti Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (Žin., 2005, Nr. 4-75), nustatytus reikalavimus. Derinimo procedūra savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atliekama kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu.
48. Bendrasis planas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria Bendrojo plano derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti Bendrojo plano. Nepritarimo derinti Bendrąjį planą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.
49. Jei protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Bendrąjį planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo protokolą turėjusiai pateikti institucijai.
50. Bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre.
IX. BENDRŲJŲ PLANŲ TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS,
REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS
51. Planavimo organizatorius parengtus, viešai apsvarstytus, suderintus Bendrojo plano sprendinius teikia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai patikrinti, ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
52. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Bendrąjį planą turi patikrinti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos.
53. Planavimo organizatorius, gavęs valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano tvirtinimo tikslingumo, teikia Bendrąjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai.
54. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo yra neigiama, planas neteikiamas tvirtinti.
55. Patvirtintas Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai vietinėje spaudoje paskelbiamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
56. Įsigaliojus Bendrajam planui, netenka galios ankstesnis Bendrasis planas (jo sprendiniai).
57. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams.
58. Planavimo organizatorius patvirtintą Bendrąjį planą privalo pateikti registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Bendrasis planas registruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035), nustatyta tvarka. Bendrųjų planų sprendiniai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, įrašomi į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, nustatyta tvarka.
59. Bendrojo plano pakeitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas.
60. Bendrųjų planų sprendiniai nekeičiami:
60.1. jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Jei Bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 % skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant;
60.2. kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šių objektų sąrašą su nurodytais objektų pavadinimais ir tiksliais adresais tvirtina savivaldybės taryba.
61. Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus.
X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
(MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ
62. Patvirtinus Bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius ir kitos institucijos vykdo sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę.
63. Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu:
63.1. rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis;
63.2. formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo;
63.3. stebimi ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;
63.4. vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra;
63.5. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;
63.6. vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė;
63.7. analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija;
63.8. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir kiti aplinkos kokybę įtakojantys faktoriai.
64. Savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenis, likus ne vėliau kaip šešiems mėnesiams iki naujų savivaldybės tarybos rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitą savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje apie Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą.
65. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybos rinkimų turi supažindinti naują savivaldybės tarybą su Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo rezultatais.
66. Bendrojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075).
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67. Bendrojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose.
68. Bendrojo planavimo organizatorius ir Bendrojo plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės bendrojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Bendrojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei privalo laikytis nustatytos Bendrojo plano derinimo, tvirtinimo ir įregistravimo tvarkos.
69. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
70. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
71. Ginčai dėl bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėjami vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
