Priimtas naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymas

Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XP-2006 (3*)).

Priimtame įstatyme įvertintos savivaldybių, jų institucijų bei įstaigų kasdieninės veiklos aktualijos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas akcentavo, kad naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme "revoliucinių" permainų, kurios keistų vietos savivaldos sistemą, nėra.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į įstatymo 3 straipsnio, skirto svarbiausioms sąvokoms apibrėžti, pakeitimus. Iki šiol galiojančiame įstatyme buvo devynios sąvokos, kurios taip pat keičiamos, o naujajame įstatyme pateikti jau aštuoniolikos sąvokų apibrėžimai.

Pirmoji apibrėžiama savivaldybės sąvoka - savivaldybė yra ne abstraktus administracinis vienetas, o administracinio vieneto bendruomenė turinti Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Sąvoka papildoma nuostata, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Šis papildymas reikalingas dėl to, kad vis dar gyva nuomonė, jog savivaldybė - tai tik savivaldybės institucijos ir įstaigos.

Vietos savivaldos sąvoka suformuota naujai, akcentuojant gyventojų bendruomenės savitvarką ir savaveiksmiškumą tvarkytis pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

Savivaldybių institucijas apibrėžianti šio straipsnio trečioji dalis nustato, kad, savivaldybės tarybai nusprendus, savivaldybėje galės būti ne viena vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius, kaip yra dabar, bet kelios: savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (jai). Įsigaliojus naujai priimto įstatymo nuostatoms, savivaldybės tarybai nusprendus, dalis funkcijų, teisių, pareigų bei atsakomybės galės būti perkelta administracijos direktoriaus pavaduotojui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyti daugiau kaip vieną vykdomąją instituciją bus savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga.

Įstatyme pakeistas sąvokos "Savivaldybės kontrolės ir audito institucijos" pavadinimas į "Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)". Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) prižiūrės, ne tik kaip valdomas savivaldybės turtas, piniginiai ištekliai, bet ir tai, kaip patikėjimo teise valdomas valstybės turtas.

Atskira šio straipsnio dalis skirta ir savivaldybės centralizuotai vidaus audito tarnybai apibrėžti.

Papildyta savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoka. Jomis bus laikomos ne tik savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, bet ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

Savivaldybių administravimo subjektų apibrėžimas iš esmės nepakito, tačiau pasikeitė įstatymo III skirsnis, reglamentuojantis Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą. Įstatymo 8 straipsnyje numatoma, kad, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas.

Savivaldybių funkcijoms skirti 5, 6 ir 7 įstatymo straipsniai. Palyginti su iki šiol galiojančiu Vietos savivaldos įstatymu, nebeliko priskirtųjų (ribotai savarankiškų) funkcijų grupės. Taip pat atsisakyta sutartinių funkcijų išskyrimo į atskirą grupę, tačiau paliekama teisė valstybės funkcijas perduoti vykdyti savivaldybėms sutarčių pagrindu.

Papildytas įstatymo 11 straipsnis, skirtas Savivaldybės tarybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išrinktas savivaldybės tarybos narys visas politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgis tik po to, kai prisieks. Priesaiką priims apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Numatoma, kad savivaldybės tarybos narys prisieks tame posėdyje, kuriame jis dalyvaus pirmą kartą po savivaldybės tarybos rinkimų.

Kita aktuali nuostata yra susijusi su pastarojo laikotarpio įvykiais, kai savivaldybėse meras ir mero pavaduotojas dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo eiti savo pareigų tuo pačiu laikotarpiu. 11 straipsnyje papildyta nauja 9 dalis įpareigoja tarybos veiklos reglamente nustatyti savivaldybės tarybos posėdžių šaukimo ir mero pareigų vykdymo tvarką, kai, esant ypatingoms aplinkybėms, nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero pavaduotojas negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

Mero ir mero pavaduotojo statusas ir įgaliojimai nustatyti įstatymo 19 ir 20 straipsniuose. Iš naujovių galima pažymėti tai, kad mero pavaduotojų skaičius nuo kitos savivaldybės tarybos kadencijos bus reguliuojamas - pavaduotojų skaičius priklausys nuo tarybos narių skaičiaus toje savivaldybės taryboje. Mero pavaduotojų galės būti ne daugiau kaip trys savivaldybėse, kuriose yra 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, ir ne daugiau kaip vienas savivaldybėse, kur tarybos narių skaičius yra 21-25. Ši bei kita šio straipsnio 14 dalies norma, kad mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys įstatyme atsirado todėl, kad kai kuriose savivaldybėse "etatiniais" esantys savivaldybės tarybos nariai tampa priklausomi nuo darbdavio (mero) valios ir praranda nepriklausomybę. 19 straipsnyje taip pat nustatoma atostogų suteikimo merui bei mero pavaduotojui tvarka. Į komandiruotes šie politikai vyks tarybos reglamento nustatyta tvarka. Šio straipsnio 15 dalis nustato atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti mero fondo dydžio kriterijus. Fondo dydis, kurį nustatys taryba, priklausys nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus, o baziniu dydžiu pasirinktas Statistikos departamento paskutiniojo paskelbto šalies ūkio vidinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti mero įgaliojimai. Naujai suformuluota 20 straipsnio 7 dalis, nustatanti merui pareigą ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti tarybai už savo veiklą, taip pat įtvirtina nuostatą rengti ir teikti rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų veikloje svarbus vaidmuo tenka tarybos narių grupėms ir frakcijoms, įstatymo 3 straipsnio 16, 17 ir 18 dalys skirtos pastarųjų sąvokoms nustatyti. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalis nustato, kad frakciją sudaro ne mažiau kaip trijų savivaldybės tarybos narių grupė. Kadangi savivaldybių tarybų nariai, formuodami savivaldybės tarybos daugumą ir mažumą, ne visada oficialiai jungiasi į frakcijas, kitos dvi įstatymo 3 straipsnio dalys (17 ir 18) skirtos savivaldybių tarybos mažumai (opozicijai) ir daugumai apibrėžti.

Įstatymo 13 straipsnyje aptarti visi dalykai, susiję su savivaldybės tarybos posėdžiu. Nuo šiol meras, sudarydamas darbotvarkę, privalo į ją įtraukti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio įregistruotus svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais. Jei meras svarstytinų klausimų neįtraukia į darbotvarkę, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba (13 str. 6 d.).

Savivaldybės taryba greta komitetų ir administracinės komisijos privalės sudaryti ir Etikos komisiją. Šios komisijos sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 1/3 gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų. Ši komisija prižiūrės, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi įstatymų, savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų.

Įstatyme, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą yra apibrėžtos dvi savivaldybės tarybos kompetencijos sąvokos - išimtinė ir paprastoji. Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtiems klausimams išdėstyti skirtas 16 įstatymo straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis skirta savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai, kurią sudaro 45 punktuose įvardijama veikla. Savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai priskiriama gerokai mažiau veiklos - dešimt punktų. Šiame įstatyme savivaldybių tarybų kompetencijos paskirstymas leis savivaldybės institucijoms dirbti rezultatyviau ir skaidriau.

Iš savivaldybės administracijos padalinių daugiausia dėmesio sulaukia arčiausiai gyventojų esanti savivaldybės administracijos grandis - seniūnija. Aptariamas įstatymas parengtas vyraujant nuomonei, kad tolesnis vidinis savivaldybių įstaigų decentralizavimas yra vienas iš būdų kokybiškiau ir veiksmingiau teikti paslaugas gyventojams, o kartu skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti tvarkant vietos reikalus. Teisės akte nustatyta, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas. Seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Be to, įtvirtinta, kad seniūnija turi turėti sąskaitą banke, pagal dabar veikiantį įstatymą seniūnija sąskaitą banke gali turėti. Kita naujovė - seniūnijų veiklos finansavimo reglamentavimo pakeitimas. Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į seniūnijų veiklos programų sudarymo procedūrą įtraukiami gyvenamųjų vietovių atstovai - seniūnaičiai, todėl tikimąsi, kad šios programos atspindės realius gyventojų lūkesčius. Seniūnijos ir seniūno funkcijos pergrupuotos, patikslintos ir išdėstytos įstatymo 32 straipsnyje.

Seniūno į pareigas skyrimo procedūra: įstatymo 31 straipsnio 4 dalis nustato, kad seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai - seniūnaičiai.

Naujos redakcijos įstatyme daug dėmesio skiriama bendruomenėms. Įstatymo 3 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys skirtos savivaldybės bendruomenei, gyvenamosios vietovės bendruomenei bei su bendruomene susijusiai bendruomeninei organizacijai apibūdinti. Įstatymo 3 straipsnio 11 dalis nustato, kad savivaldybės bendruomenė - tai savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Toks savivaldybės bendruomenės apibrėžimas padeda aiškiau suprasti visų savivaldybės teritorijos gyventojų vietą ir vaidmenį vietos savivaldos sistemoje.

Įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoka. Įstatyme šiam subjektui skiriama daug vietos, numatant, kad kaip tik čia yra bendruomeniškumo ir gyventojų pilietiškumo ugdymo pagrindinė vieta.

Įstatyme įtvirtintos dar dvi naujos sąvokos, tai - seniūnaitis ir sueiga. Priimtame teisės akte nustatoma, kad seniūnaitis - seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios vietovės yra labai skirtingos gyventojų skaičiumi, ir siekiant įmanomai tolygesnio atstovavimo, įtvirtinama, kad iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. Seniūnaitijas tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Taigi seniūnaitijai priskirtų gyvenamųjų vietovių arba dalies gyvenamosios vietovės gyventojai rinks seniūnaitį. Seniūnaičių rinkimo tvarka nustatyta įstatymo 33 straipsniu.

Seniūnaičiai be bendro pobūdžio teisių ir pareigų atstovauti gyventojų interesams, skatinti seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, gauti ir teikti nustatytą informaciją, turės ir labai konkrečius įgaliojimus, kuriuos įgyvendins seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičiai sueigoje aptars ir priims sprendimus dėl seniūnijos veiklos programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarstys kitus jiems svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. Primenant tai, kad seniūnaičiai sudarys pusę arba netgi daugiau kaip pusę komisijos narių priimant į pareigas seniūną, galima teigti, kad seniūnaičiai ir jų sueigos įtaka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenime užims svarbią vietą.

Dar svarstant įstatymo projektą daug diskusijų sukėlė nauji terminai - seniūnaičiai, seniūnaitijos bei sueigos. Pasak Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, po ilgų diskusijų buvo nuspręsta įvesti naujus terminus, kuriuos išgirdęs kiekvienas suprastų, kad kalbama apie seniūnijos lygmenį, kuriame yra seniūnas, seniūnaitis ir sueiga, ir tai nesimaišytų su savivaldybės lygmeniu, kuriame yra taryba, meras, administracijos direktorius.

Naujos redakcijos įstatymo rengimą paskatino tai, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2003 m. sausio 28 d. priimtame Vietos savivaldos įstatyme buvo nevisiškai realizuotos savivaldybėms ir jų institucijoms Konstitucijos suteiktos galimybės įgyvendinant savivaldos teisę. Tai akivaizdžiai pastebėta po to, kai 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo. Vietos savivaldos įstatymu nustatyti savivaldybių funkcijų, savivaldybės tarybos kompetencijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarymo ir kiti dalykai reikalauja tam tikro tikslinimo.


LR Seimas