Vienbučiai gyvenamieji pastatai

2009-01-06 14:04   Peržiūros : 6037   Spausdinti


Įsigaliojo nuo 2006.01.01

Priedas

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.02.09:2005

VIENBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS nuostatos

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant [6.2.3] esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi rekonstruojamai ar kapitališkai remontuojamai Namo daliai.

2. Reglamento nuostatos apima Namo:

2.1. sklypo tvarkymo reikalavimus;

2.2. paskirties reikalavimus;

2.3. esminius reikalavimus;

2.4. inžinerinių sistemų bendruosius reikalavimus;

2.5. priklausinių bendruosius reikalavimus.

3. Namo, jo priklausinių ir kitų statinių esančių sklype projektavimas ir statyba vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [6.1.1], šio Reglamento bei kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teritorijų planavimo dokumentų, rengiamų nustatyta tvarka [6.1.2], nuostatomis.

4. Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1]. Reglamento punktuose ir prieduose, pažymėtuose *, nustatyti reikalavimai nėra privalomi statantiems Namus kaimų teritorijose. Jie sprendimą dėl minėtų punktų taikymo priima savo rizika. Jei Reglamento punktas pažymėtas *, tas pažymėjimas galioja ir visiems to punkto papunkčiams. Jei Reglamento punktas nepažymėtas *, bet pažymėti kai kurie to punkto papunkčiai, tas pažymėjimas galioja tik tiems papunkčiams.

5. Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1], vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju. Jei Namo techninėje užduotyje numatyta, kad name gyvens neįgalieji, Namui taikomi reikalavimai, nustatyti STR 2.03.01:2001 [6.3.15].

II SKYRIUS. NUORODOS

6. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

6.1. įstatymus, Vyriausybės nutarimus:

6.1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

6.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

6.1.3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ( Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

6.1.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);

6.1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652);

6.2. statybos techninius reglamentus:

6.2.1. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" (Žin., 2005, Nr. 4-80);

6.2.2. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" (Žin., 2002, Nr.  54...);

6.2.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

6.2.4. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

6.2.5. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai"(Žin., 2002, Nr. 43-1639);

6.2.6. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas" (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

6.2.7. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" (Žin., 2000, Nr. 17-424);

6.2.8. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" (Žin., 2000, Nr. 8-215);

6.2.9. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga" (Žin., 2000, Nr. 8-216);

6.2.10. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2000, Nr. 8-216);

6.2.11. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" (Žin., 1999, Nr. 107-3120);

6.2.12. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai" (Žin., 2004, Nr. 23-720);

6.2.13. STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo" (Žin., Nr. 2003, Nr. 63-2857);

6.2.14. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo" (Žin., 2003, Nr. 79-3614);

6.2.15. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" (Žin., 2001, Nr.  53...);

6.2.16. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai" (Žin., 2003, Nr.  59...);

6.2.17. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos" (Žin., 2003, Nr.  59...);

6.2.18. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai." (Žin., 2001, Nr.  51...);.

6.2.19. STR 2.05.13: 2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys" (Žin., 2004, Nr.  56...);

6.2.20. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika" (Žin., 1999, Nr. 41-1297);

6.2.21. STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui" (Žin., 2002, Nr. 118-5326);

6.2.22. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės" (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

6.2.23. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

6.2.24. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" (Žin., 1999, Nr. 27-773);

6.2.25. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" (Žin., 2003, Nr. 83-3804).

6.2.26. STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose" (Žin., 2004, Nr. 21-653);

6.2.27. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai" (Žin., 2004, Nr. 25-779);

6.2.28. STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas" (Žin., 2005, Nr. 24-787);

6.2.29. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai" (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

6.2.30. STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos" (Žin., 2004, Nr. 116-4346);

6.2.31. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (Žin., 2003, Nr.  58...);

6.2.32. STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos" (Žin., 2004, Nr. 104-3848);

6.3. normatyvinius aplinkos apsaugos dokumentus:

6.3.1. LAND 4-99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 112-3263);

6.3.2. LAND 21-01 „Aplinkosauginis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės" (Žin., 2001, Nr. 41-1438);

6.3.3. aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 10- 289);

6.3.4. aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl mažų nuotekų kiekių tvarkymo" (2002, Nr. 115-5159; 2004, Nr. 157-5740);

6.4. higienos normas ir kitus sveikatos priežiūros teisės aktus:

6.4.1. HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 87-3957);

6.4.2. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės" (Žin., 2002, Nr. 105-4726);

6.4.3. HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas" (Žin., 2004, Nr. 105-3911);

6.4.4. HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose" (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

6.4.5. HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos" (2002, Nr. 11-388);

6.4.6. HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz - 300 GHz dažnių juostose" (Žin., 2000, Nr.  53...).

6.4.7. HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

6.4.8. HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai" (Žin., 2001, Nr. 104-3719);

6.4.9. HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra" (Žin., 2003, Nr. 42-1957);

6.4.10. HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu" (Žin., 2004, Nr. 168-6204);

6.4.11. HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos" (Žin., 2002, Nr.  59...);

6.4.12. HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos" (Žin., 2004, Nr. 182-6745);

6.4.13. sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V-975 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 3-47);

6.5. energetikos normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus:

6.5.1. Elektros įrenginių įrengimo taisykles (Žin., 1999, Nr. 18-483; 2001, Nr. 3-59, Nr. 67-2454);

6.5.2. Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisykles (Žin., 1997, Nr. 41-1022);

6.5.3. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 107- 4005);

6.5.4. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles (Žin., 2005, Nr. 30-945);

6.6. statybos taisykles, respublikines statybos normas, rekomendacijas ir kitus dokumentus:

6.6.1. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės" (Žin., 1998, Nr. 78-2212);

6.6.2. R5-93 „Teritorinio planavimo ir inžinerinės įrangos projektavimo rekomendacijos apsaugai nuo smurto ir vandalizmo" (Žin., 1993, Nr.  58...);

6.6.3. RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai";

6.6.4. RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis";

6.6.5. RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga";

6.6.6. RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika".

III SKYRIUS. Pagrindinės sąvokos

7. Šiame skyriuje pateikiamos Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai:

7.1. pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai [6.1.1];

7.2. gyvenamasis pastatas - pastatas, kurio bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos;

7.3. sublokuoti Namai - Namai, turintys bendrą sieną (sienas), kurios atsparumas ugniai nurodytas Reglamente;

7.4. paprastų konstrukcijų Namas - Namas, ne aukštesnis kaip 7,5 m aukščio, jo perdangos anga ne didesnė kaip 4,8 m, į žemę įleidimo gylis ne didesnis kaip 3 m, ir jis priskiriamas prie I geotechninės kategorijos statinių [6.2.27];

7.5. Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis;

7.6. patalpa - pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių ir turinti išėjimą (išėjimus) į kitas patalpas ar lauką;

7.7. kambarys - gyvenamoji patalpa, kurios mažiausias dydis nustatytas Reglamente;

7.8. rūsys - ūkinėms, techninėms ir kitoms reikmėms skirta apatinė Namo dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra, - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus;

7.9. pusrūsis (cokolinis aukštas) - Namo dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai;

7.10. pastogė (palėpė) - erdvė tarp Namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo;

7.11. mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas. Mansardos aukštis bent 3,5 m² jos grindų plote turi būti ne mažesnis kaip 2,3 m;

7.12. mezoninas - mažaaukščio Namo pusaukštis (virš vidurinės Namo dalies);

7.13. atriumas - Namo vidaus patalpa, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas. Atriumo aukštis neribojamas: jis gali būti iš visų ar kelių pusių apsuptas kitomis patalpomis, kurios gali būti apšviečiamos natūralia šviesa, sklindančia iš atriumo;

7.14. priestatas - prie Namo pristatytos šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos namo „šiltų" atitvarų išorinėje pusėje ir turinčios tiesioginį išėjimą į Namą;

7.15. balkonas - prieinama iš Namo vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie Namo laikančiųjų konstrukcijų;

7.16. lodža - prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti išsikišusi į lauką arba įgilinta į Namo vidų;

7.17. Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį Namo plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžų grindų plotas [6.2.4];

7.18. Namo aukštis - aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško;

7.19. vidutinė žemės paviršiaus altitudė - visų Namo kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis;

7.20. sklypo užstatymo tankis - pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis (išreikštas procentais) su visu sklypo plotu;

7.21. insoliacija - teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais;

7.22. natūralus apšvietimas - saulės šviesos paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti: šoninis (pro langus sienose), viršutinis pro lublangius ar stoglangius, mišrus (šoninis ir viršutinis kartu);

7.23. dirbtinis apšvietimas - elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa matymo sąlygoms sudaryti: bendrasis dirbtinis apšvietimas (dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų viršutinėje patalpų zonoje); vietinis apšvietimas (apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina reikiamą apšvietą darbo (vartojimo) vietoje; mišrus (bendrasis ir vietinis kartu) [6.5.3];

7.24. namo techninė įranga - ventiliatoriai, siurbliai, vandens šildytuvai, vandens bakai ir pan.;

7.25. namų ūkio dirbtuvės - patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai [6.2.31];

7.26. automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Vien dviračiams skirta saugykla vadinama dviračių saugykla.

IV SKYRIUS. SKLYPO TVARKYMO REIKALAVIMAI

8. Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ir statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Atliekant kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, ar statant statinius kultūros paveldo statinių teritorijose ar saugomose teritorijose, be Reglamento reikalavimų, taip pat taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti atitinkamų įstatymų [6.1.3, 6.1.4] ar jų pagrindu parengtų kitų teisės aktų.

9. Normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai:

9.1. maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis - nustatomas pagal 9 priedą;

9.2. mažiausi leistini atstumai:

9.2.1. priešgaisriniai - tarp Namų ir kitų pastatų priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio, - nustatomi pagal Reglamento 1 priedą;

9.2.2. sanitariniai - tarp Namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo jų paskirties, - nustatomi pagal Reglamento 2 priedą;

9.2.3. užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą:

9.2.3.1. tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių - nustatomi pagal [6.1.5];

9.2.3.2. tarp įvairios paskirties inžinerinių tinklų - nustatomi pagal [6.1.5];

9.2.3.3. tarp želdinių ir statinių elementų - nustatomi pagal Reglamento 3 priedą;

9.2.4. užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą nustatomi pagal Reglamento 8 priedą;

9.3. didžiausias statinių aukštis - nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] priklausomai nuo teritorijos naudojimo ypatumo požymių bei STR 2.01.04:2004 priklausomai nuo statinio atsparumo ugniai laipsnio [6.2.12];

9.4. mažiausias želdynų plotas - ne mažesnis kaip 25 % neužstatyto sklypo ploto;

9.5. didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:

9.5.1. yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais) [6.2.25]. Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. [6.3.3];

9.5.2. nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2] nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.) [6.3.3]. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus;

9.6. privažiavimų prie Namo:

9.6.1. mažiausias automobilių privažiavimo plotis - 3,5 m.

9.6.2. didžiausias išilginis automobilių privažiavimo nuolydis - 12 %.

V SKYRIUS. NAMO PASKIRTIES REIKALAVIMAI

10. Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai.

11. Namo patalpų sudėtis, jų matmenys, funkcinė priklausomybė bei išdėstymas nustatomas statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1].

12.* Bendruoju atveju Ņamas susideda iš šios paskirties patalpų:

12.1. kambario;

12.2. virtuvės (virtuvės-nišos) arba virtuvės-valgomojo (svetainės);

12.3. vonios patalpos arba dušinės;

12.4. tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje);

12.5. sandėliuko arba (ir) sieninės spintos;

12.6. šilumos punkto (tuo atveju, kai šiluma tiekiama iš centralizuotos šildymo sistemos) ar patalpos vietiniam Namo šildymo šaltiniui (katilinei) įrengti, kai šiluma gaminama Name;

12.7. techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos).

13. Name gali būti ir kitos patalpos, išskyrus nuodingųjų [6.4.13], ypač degių ir labai degių, sprogstamųjų medžiagų bei medžiagų, galinčių sudaryti sprogstamuosius mišinius sąveikoje su vandeniu ar deguonimi, parduotuves ar buities paslaugų bei gamybos patalpas, kuriose saugomos ar naudojamos šios medžiagos.

Pastaba. Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius. Cokoliniame aukšte kambarys gali būti įrengiamas tik tuo atveju, kai kambario perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties kambario siena yra žemiau negu kambario grindų lygis, o kambario insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus.

14.* Namo patalpų mažiausi aukščiai pateikiami Reglamento 4 priede.

15. Kitų patalpų matmenys nustatomi:

15.1. šilumos punkto - pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių [6.5.4] reikalavimus;

15.2. kieto kuro sandėlio - pagal statytojo techninę užduotį [6.2.1];

15.3. namo techninės įrangos patalpų - pagal reikalavimus, pateiktus šios įrangos įsigijimo dokumentuose (techniniuose pasuose ar kt.), nepažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų;

15.4. visuomeninės paskirties ir asmeninių namų ūkio dirbtuvių patalpų - pagal normatyvinių atitinkamos srities technologinių ir saugos dokumentų reikalavimus;

15.5. lengvųjų automobilių saugyklos - pagal Reglamento VIII skyriuje nustatytus reikalavimus.

16. Namo aukštų skaičiaus, patalpų plotų bei tūrių skaičiavimo tvarka pateikiama STR 1.14.01:1999 [6.2.4].

17. Namas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas atitiktų Reglamento 18, 19 punktų ir VII skyriaus reikalavimus.

18. Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui. Apšvietos koeficientų vertės atskiroms patalpoms pateikiamos Reglamento 5 priede.

19.* Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip:

19.1. vertikalus kampas - 6o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje);

19.2. horizontalus kampas - 20o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su išorinės sienos įstiklintu paviršiumi).

20. Namo dirbtinio apšvietimo norminiai reikalavimai pateikiami Reglamento VII skyriuje.

VI SKYRIUS. NAMO (KAIP STATINIO) ESMINIAI REIKALAVIMAI

I SKIRSNIS. MECHANINIS ATSPARUMAS IR PASTOVUMAS

21. Namo esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01 (1):1999 [6.2.6] nuostatomis.

22. Namo pamatai ir laikančiosios konstrukcijos turi būti apskaičiuotos, įvertinant:

22.1. grunto bei gruntinio vandens slėgį;

22.2. konstrukcijų nuosavą svorį;

22.3. laikinas apkrovas:

22.3.1. apkrovas į perdangas, denginį ir kitas statinio dalis;

22.3.2. sniego ir ledo apkrovas;

22.3.3. vėjo apkrovas;

22.3.4. statybos metu atsirandančias apkrovas;

22.3.5. kitas apkrovas (krosnių, židinių, kitų sunkių elementų ir pan.).

23. Statinio konstrukcijos skaičiuojamos, vadovaujantis STR 2.05.03:2003 [6.2.16] ir STR 2.05.04:2003 [6.2.17], taip pat normatyviniais statybos techniniais dokumentais, nustatančiais tam tikrų statinio konstrukcijų (medinių, plieninių, gelžbetoninių ir kt.) tipų skaičiavimo ir kitus reikalavimus.

24. Jei statinio projektas priskiriamas I geotechninei kategorijai [6.2.27], patikrinamieji statinių savybių skaičiavimai, nurodyti Reglamento 22 ir 23 punktuose, gali būti neatliekami.

II SKIRSNIS. GAISRINĖ SAUGA

25. Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999 [6.2.7]. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 [6.2.12] pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei. Visi kiti detalesni priešgaisriniai reikalavimai nustatomi pagal pastarąjį Reglamentą bei kitus normatyvinius statybos techninius dokumentus, į kuriuos pateikiamos nuorodos.

26. Namo atsparumo ugniai laipsnis, gaisro apkrovos kategorija, reikalavimai konstrukcijų atsparumui ugniai bei gaisriniam pavojingumui, maksimalus leistinas gaisrinio skyriaus plotas tarp pirmo tipo priešgaisrinių sienų nustatomi pagal STR 2.01.04:2004 [6.2.12] reikalavimus.

27. Name įrengiama sauna (pirties patalpa), lengvųjų automobilių saugykla (dviems ir daugiau automobilių), katilinė, visuomeninės paskirties ir asmeninių dirbtuvių patalpos nuo kitų patalpų turi būti atskiriamos II tipo priešgaisrinėmis perdangomis bei I tipo priešgaisrinėmis pertvaromis, įrengiant jose atitinkamo atsparumo ugniai angų užpildus.

28. Namo šildymo sistemų priešgaisriniai reikalavimai užtikrinami priklausomai nuo to, kokie šilumos gamybos įrenginiai naudojami Name, vadovaujantis STR 2.08.01:2004 [6.2.26] ir STR 2.09.02:2005 [6.2.23].

29. Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. Priešgaisrinės sienos įrengiamos, vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [6.2.12] reikalavimais.

30. 3 aukštų ir aukštesniuose Namuose evakuacijai iš kiekvieno aukšto turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, iš kurių vienas gali būti išėjimas į priešgaisrinėmis EI 45 konstrukcijomis atskirtą nuo patalpų balkoną, kitas - uždara L1 arba L2 tipo laiptine tiesiai į lauką.

31. Vidinės iki 3 aukštų Namų laiptinės, išskyrus jungiančias rūsį ir pirmą aukštą, gali būti įrengiamos atviros; jų atsparumas ugniai bei degumas nenormuojamas.

32. Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m. Šiuos evakuacinius išėjimus leidžiama numatyti per virš jų esantį aukštą, jei jame yra tiesioginis išėjimas į išorę.

33. Pirmame ir cokoliniame Namo aukšte gali būti įrengiamos visuomeninės patalpos ir asmeninės dirbtuvės, kurios yra susiję su namo gyventojų darbo veikla.

34. Evakuacijai iš visuomeninės paskirties patalpų turi būti naudojami atskiri nuo gyvenamosios dalies išėjimai.

35. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1]; žaibosauga projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2003 [6.2.13] ir RSN 139-92 [6.6.5].

36. *Name turi būti įrengiama automatinė gaisrinė signalizacija, vadovaujantis RSN 138-92* [6.6.6] reikalavimais.

37. Namo užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis, vadovaujantis RSN 136-92 [6.6.3].

38. Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai. Priešgaisrinio rezervuaro aptarnavimo spindulys priimamas 200 m, būtinas gaisrui gesinti vandens kiekis turi būti saugomas dviejuose rezervuaruose.

39. Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais. Šių laiptinių bei jų konstrukcinių elementų atsparumas ugniai, plotis bei nuolydis nereglamentuojamas.

40. Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu. Jei iš viršutinio aukšto, norint patekti į išorę, reikia nusileisti per du aukštus, šios laiptinės laikomos evakuacinėmis, jei įvykdomos šios visos sąlygos:

40.1. namo kambariai, kurie gali būti naudojami kaip miegamieji, turi turėti bent po vieną langą, kurio palangė būtų ne aukščiau kaip 1 m nuo grindų lygio;

40.2. kambariai, nurodyti Reglamento 40.1 p., turi turėti tiesioginį išėjimą į koridorių, balkoną, lodžą ar į holą su išėjimu į balkoną ar lodžą;

40.3. Reglamento 40.1 p. nurodytų kambarių langų, palangių ir balkonų grindų paviršių aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti ne didesnis kaip 7 m.

III SKIRSNIS. HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKOS APSAUGA

41. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai Name turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] nuostatas.

42. Namo vidaus aplinkos reikalavimai:

42.1. Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004 [6.4.3]. Įrengiant oro kondicionavimo sistemą, reikalaujami mikroklimato reikalavimai turi būti išlaikyti bet kurio sezono metu;

42.2. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005 [6.2.23], STR 2.08.01:2004 [6.2.26] ir ST 860237.02:1998 [6.6.1];

42.3. oro kokybė ir apsauga nuo pavojingos spinduliuotės bei kitų pavojingų veiksnių:

42.3.1. oro tarša neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 35:2002 [6.4.2];

42.3.2. radioaktyvi emisija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 73:2001 [6.4.5];

42.3.3. elektromagnetinis laukas neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 80:2000 [6.4.6];

42.3.4. visą žmogaus kūną veikianti vibracija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 50:2003 [6.4.4];

42.3.5. triukšmas neturi viršyti triukšmo lygių, nustatytų HN 33-1:2003 [6.4.1];

42.4. drėgmės reguliavimas:

42.4.1. visų aukštų patalpose (tarp jų ir rūsyje bei pusrūsyje) neturi atsirasti vandens ant vidinių ir išorinių sienų nei skystu pavidalu, nei dėmėmis bei pelėsių;

42.4.2. oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas (žr. Reglamento 42.2 p.), atitvarų hidroizoliaciją;

42.4.3. norminė oro drėgmė pasiekiama, užtikrinant šiuos norminius parametrus:

42.4.3.1. oro cirkuliacijos greitį, nustatytą pagal STR 2.09.02:2005 [6.2.23];

42.4.3.2. pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį. Visi šie parametrai nustatomi pagal STR 2.05.01:1999 [6.2.20], STR 2.09.04:2002 [6.2.21], STR 2.01.03:2003 [6.2.22];

42.4.4. Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį:

42.4.4.1. įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo. Šis reikalavimas netaikomas Namui, kurio aukštis ne didesnis kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 m2;

42.4.4.2. įrengiant drenažą, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 [6.2.25] reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones;

42.4.4.3. izoliuojant nuo drėgmės (hidroizoliacija) pamatus, sienas, grindis pagal STR 2.05.13:2004 [6.2.19] ir stogo dangą pagal STR 2.05.02:2001 [6.2.18];

42.5. vandens tiekimas:

42.5.1. į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų. Tuo atveju, kai vietovėje šių tinklų nėra, vanduo gali būti imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių);

42.5.2. vandens tinkamumas gerti nustatomas pagal HN 24:2003 [6.4.7] ir HN 48:2001 [6.4.8];

42.5.3.* minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti. Bako talpa apskaičiuojama priklausomai nuo žmonių skaičiaus, priimant vandens suvartojimo kiekį vienam žmogui 25 l per dieną [6.4.7];

42.5.4. Namo vandentiekio sistemos reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 [6.2.25];

42.6. nuotekų šalinimas: Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 [6.2.25]. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai (žr. Reglamento VIII skyrių);

42.7. kietųjų atliekų šalinimas: atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga. Aikštelės paviršiaus nuolydis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų;

43. Namo išorės aplinka:

43.1. joje turi būti užtikrintas teršalų emisijos ir sklaidos leidžiamas toje teritorijoje lygis:

43.1.1. įrengiant vėdinimo sistemas, dūmtraukius, dūmtakius pagal šiame skirsnyje ar jo nuorodose nustatytus reikalavimus;

43.1.2. laikantis nuotakyno sandarinimo reikalavimų [6.2.25];

43.1.3. laikantis nuotekų kaupimo rezervuarų sandarinimo reikalavimų (žr. Reglamento VIII skyrių);

43.1.4. laikantis skysto kuro (jei jis naudojamas) talpyklų sandarinimo reikalavimų, nustatytų atitinkamais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

44. Statybos produktų reikalavimai - statybos produktai iš kurių pastatytas namas, jo priklausiniai, namo inžinerinės sistemos ir sklypo inžineriniai tinklai, taip pat namo įranga turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] prieduose ir HN 16:2003 [6.4.10], HN 36:2002 [6.4.11], HN 105:2004 [6.4.12] nurodytus reikalavimus.

IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS

45. Namo naudojimo saugos pagrindiniai reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(4):1999 [6.2.9];

46. Namas, jo inžinerinės sistemos, priklausiniai ir sklypo inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo rizikos.

47. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti namo pėsčiųjų judėjimo keliuose nustatomi šie reikalavimai:

47.1. grindys turi būti neslidžios;

47.2. atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami. Aptvarai turi būti ištisiniai, apskaičiuoti ne mažesnei kaip 0,3 kN/m apkrovai;

47.3. visos pėstiesiems pasiekiamos Namo zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau nei 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus turi būti aptvertos saugiu aptvaru (turėklais);

47.4. Namo vidaus laiptatakio, vedančios į patalpas, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,20 m, o laipto pakopos gylis - ne mažesnis kaip 0,25 m;

47.5. išorės laiptatakio, vedančios į Namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis - ne mažesnis kaip 0,30 m;

47.6. laiptai ir pandusai, turi būti su turėklu (turėklais), kurio aukštis ne mažesnis kaip 0,9 m;

47.7.* slenksčiai turi būti ne aukštesni kaip 0,025 m;

47.8.* pavieniai laipteliai draudžiami;

47.9. neįrėmintose stiklinėse duryse ir languose, jei stiklas yra žemiau nei 0,90 m virš grindų, turi būti naudojamas nedužusis stiklas;

47.10. neįrėmintos stiklinės durys ir langai bei svyruojančios durys turi būti matomos, pažymėjus jas ženklais, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,20 cm2 ir išdėstant ženklus tarp 0,70 m ir 1,5 m aukštyje virš grindų;

47.11.* pandusai ir laiptai, kurių nuolydis yra didesnis nei 5 %, mažiausiai kas 3 m turi būti su poilsio aikštelėmis;

47.12.* durų staktos turi būti ne žemesnės už aukštį, nurodytą Reglamento 6 priede;

47.13.* tarp grindų ir išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių vertikalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m;

47.14. įėjimas iš lauko į aukštesnį nei dviejų aukštų Namą (išskyrus atskirą įėjimą į rūsį ar technines patalpas) turi būti su ne mažesniu kaip 1,0×1,0 m apsauginiu stogeliu;

47.15. inžinerinių tinklų šulinių dangčiai sklypo susisiekimo komunikacijose (privažiavimuose, takuose, šaligatviuose) turi būti vienoje plokštumoje su jų paviršiumi; dangčių angos (ar tarpai tarp grotelių) turi būti ne didesni kaip 0,02 m.

48. Žmonių nudegimų ir nuplikinimų rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

48.1. šildymo bei karšto vandentiekio prietaisų bei tiekimo ir pašalinimo vamzdžių paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jie yra pasiekiami, turi būti ne didesnė nei 80 °C, o dūmtraukių, dūmtakių paviršiaus - ne didesnė kaip 40 °C;

48.2. šilto oro temperatūra, matuojama 0,01 m atstumu nuo ventiliacijos angos, turi būti ne didesnė kaip 70 °C;

48.3. buitinio karšto vandens temperatūra turi neviršyti nustatytos HN 24:2003 [6.4.7].

49. Nutrenkimo elektros srove rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

49.1.* Name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal RSN 139-92 [6.6.5] arba pagal STR 2.01.05:2003 [6.2.13] (priklausomai nuo pasirinkto žaibosaugos tipo);

49.2. Namo elektros inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos numatant įžeminimo (įnulinimo) galimybę.

50. Sprogimo rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai: patalpos, kuriose įrengtos dujų sistemos turi būti įrengtos pagal STR 2.08.01:2004 [6.2.26] reikalavimus.

51.* Namo bei sklypo apsaugos nuo vagysčių, smurto ir vandalizmo [6.6.2] reikalavimai (visi ar daliniai) taikomi tuo atveju, jei tai numatyta statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1].

V SKIRSNIS. APSAUGA NUO TRIUKŠMO

52. Apsaugos nuo triukšmo reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(5):1999 [6.2.10] ir juos detalizuojančiame STR 2.01.07:2003 [6.2.14].

53. Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005 [6.2.1]. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003 [6.2.14]. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E. Sublokuotų Namų bendros sienos akustiniai rodikliai turi atitikti ne žemesnius kaip C garso klasės reikalavimus.

54. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti. Namų, pradėtų projektuoti iki Reglamento įsigaliojimo dienos, esamos garso klasės gali būti nustatomos savininkui (valdytojui) pageidaujant. Rąstinių Namų kaimo vietovėje garso klasė nereglamentuojama.

55. Namo išorės aplinka (sklypo ribose) nuo išorės triukšmo šaltinių gali būti apsaugoma, panaudojant triukšmo ekranus, įrengiamus tarp triukšmo šaltinio ir Namo (žr. STR 2.06.01:1999 [6.2.24]).

VI SKIRSNIS. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS

56. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus nustato STR 2.01.01(6) [6.2.11]. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:

56.1. Namo išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai parametrai atitinka nustatytus STR 2.05.01:2005 [6.2.20]. Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.03:2003 [6.2.22];

56.2. Namo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandentiekio sistemos yra suprojektuotos bei įrengtos taip, kad būtų išlaikyti patalpų namo ir jo patalpų vidaus mikroklimato parametrai ir kiti gyvenamosioms patalpoms nustatyti reikalavimai (žr. Reglamento 42.2 p.), bei yra numatytas šių sistemų automatinis ar rankinis reguliavimas, o esant centralizuotam šilumos tiekimui, - įrengti šilumos suvartojimo apskaitos prietaisai;

56.3. Namo (patalpos) šildymo sistemos galia padengia visus Namo (patalpos) nuostolius, kurie nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius. Šilumos nuostoliai ir sunaudojamos šilumos energijos kiekiai apskaičiuojami pagal STR 2.09.04: 2002 [6.2.21] nustatytus reikalavimus.

VII SKYRIUS. NAMO INŽINERINĖS SISTEMOS

57. Namui funkcionuoti reikalingos inžinerinės sistemos nustatomos statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1]. Žemiau išvardijamos galimos Namo inžinerinės sistemos:

57.1. šildymo, žr. Reglamento 42.2 p.;

57.2. vėdinimo, žr. Reglamento 42.2 p. (išskyrus atvejus, kai vėdinama tik per langus);

57.3. vandentiekio (įrengiamos, kai į namą tiekiamas vanduo iš komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų), žr. Reglamento 42.5 p.;

57.4. nuotekų šalinimo (kai iš namo nuotekos nuvedamos į komunalinį ar vietinį nuotakyną), žr. Reglamento 42.6 p.;

57.5. dujų tiekimo (Namo šildymo sistemai pagal Reglamento 57.1 p., vandens šildymui ir maisto gaminimu), žr. STR 2.08.01:2004 [6.2.26];

57.6. elektros tiekimo (elektrinei Namo įrangai, šildymui ir dirbtiniam apšvietimui), žr. Reglamento 58 - 60 punktus;

57.7. elektroninių tinklų (telefono, radijo, televizijos, kompiuterizavimo, priešgaisrinės signalizacijos, Namo apsaugos) - pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje.

58. Elektros tiekimo sistemos įrengiamos vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1], Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiomis taisyklėmis [6.5.2].

59. Dirbtinio elektros apšvietimo sistema turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3] nustatytus reikalavimus.

60. Nustatomi šie dirbtinio elektros apšvietimo reikalavimai:

60.1.* apšvietimo sistemos galingumas turi būti toks, kad būtų užtikrintos Reglamento 7 priede pateiktos dirbtinės apšvietos normuojamų dydžių vertės, nustatytos Namo patalpoms, ir sudaryta galimybė padidinti apšvietos galingumą iki 20 W į grindų ploto m2;

60.2.* šviestuvai kambariuose turi būti numatyti taip, kad atstumas nuo bet kurios kambario vietos iki artimiausio šviestuvo būtų ne didesnis kaip 4 metrai;

60.3. kiekviename kambaryje turi būti viršutinis ar sieninis elektros šviestuvas, valdomas sieniniu jungikliu;

60.4. sieniniai elektros šviestuvų kištukiniai lizdai turi būti gyvenamuosiuose kambariuose ir miegamuosiuose, asmeninėse dirbtuvėse ir kitose patalpose, kur normaliai ūkio veiklai reikalingas papildomas apšvietimas. Jie turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo bet kurio taško kambaryje iki artimiausio elektros šviestuvo kištukinio lizdo būtų ne didesnis kaip 4 m.

VIII SKYRIUS. NAMO PRIKLAUSINIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

61. Šiame skyriuje nustatomi šių priklausinių bendrieji reikalavimai:

61.1. lengvųjų automobilių saugyklos (atviros ir uždaros);

61.2. namų ūkio dirbtuvės;

61.3. sklypo aptvaro;

61.4. gręžinio vandeniui tiekti;

61.5. šachtinio vandens šulinio;

61.6. individualios nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimo į aplinką ir individualios nuotekų sistemos su kaupimo rezervuaru;

61.7. tualeto su kaupimo rezervuaru;

61.8. pirties;

61.9. sklypo inžinerinių tinklų.

62. Priklausinių, išvardytų Reglamento 61.1-61.8 p., bendrieji reikalavimai taikomi tiek pavieniams pastatams, tiek prie Namo priblokuotiems pastatams ar į Namą įkomponuotoms tokios pat paskirties patalpoms.

63. Automobilių saugyklos projektavimo bendrieji reikalavimai nustatyti STR 2.02.08:2005 [6.2.28].

64. Namų ūkio dirbtuvės privalo atitikti priešgaisrinius reikalavimus, keliamus P.5.3 statinių grupei pagal STR 2.01.04:2004 [6.2.12].

65. Sklypo aptvarui nustatomi šie reikalavimai:

65.1. jis neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos, nustatytos sklypo nuosavybės dokumentuose, teritorijų planavimo dokumentuose [6.1.2] ar projektavimo sąlygų sąvade [6.2.2];

65.2. aptvaras iki 2 m aukščio priskiriamas nesudėtingiems statiniams ir turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR 1.01.07:2002 [6.2.5];

65.3. aptvaro vartų plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, o pėstiesiems skirtų vartelių, - 0,9 m;

65.4. statyti spygliuotos vielos tvoras ar tvoras iš kitų aštrių medžiagų (stiklo duženų ir pan.) miestuose ir miesteliuose draudžiama. Kaimo vietovėse spygliuotą vielą ir kitas aštrias medžiagas galima naudoti tik tvoros daliai, aukštesnei nei 3 m, įrengti.

66. Tuo atveju, kai nėra komunalinio vandentiekio, gręžiniai vandeniui tiekti gali būti įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų grupės gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2003 [6.4.9] nustatytus reikalavimus.

67. Individuali nuotekų tvarkymo sistema įrengiama, vadovaujantis Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamentu [6.3.4], STR 2.02.05:2004 [6.2.30], STR 2.07.01:2003 [6.2.25], LAND 21-01 [6.3.2].

68. Šachtiniai vandens šuliniai įrengiami, vadovaujantis STR 2.02.04:2004 [6.2.32].

69. Lauko tualetui nustatomi šie reikalavimai:

69.1. įrengiant rezervuarus pralaidžiuose gruntuose, rezervuaro atitvaroms turi būti naudojami vandeniui nepralaidūs statybos produktai. Rezervuaras įrengiamas taip, kad jo dalis (pusė tūrio) būtų už tualeto išorinės sienos. Ši dalis turi būti uždengta hermetišku pakeliamu dangčiu, kad galima būtų išsiurbti (iškuopti) fekalijas;

69.2. turi būti numatytas oro iš rezervuaro šalinimas, įrengiant iš jo vėdinimo vamzdį 0,4 m virš numatomo fekalijų lygio, kuris turi būti išvestas aukščiau tualeto stogelio 0,5 m.

70.* Pirtys įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais.

71. Sklypo inžineriniai tinklai tiesiami, vadovaujantis šiais teisės aktais:

71.1. vandentiekis ir nuotakynas - STR 2.07.01:2003 [6.2.25];

71.2. šilumos tinklai - Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis [6.5.4];

71.3. dujotiekis - STR 2.08.01:2004 [6.2.26];

71.4. elektros tinklai - Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.1], Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiomis taisyklėmis [6.5.2] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [6.5.3];

71.5. elektroninių ryšių - Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais normatyviniais dokumentais.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

72. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.


Kategorijos: Individualūs namai (tema), Nekilnojamas turtas, Pastatų architektūrinis projektavimas, Pastatų inžinerinių sistemų projektavimas, Pastatų konstrukcijų projektavimas, Projektavimas, Projektavimas, konsultavimas, tyrimai, sertifikavimas, Pramoninė ir visuomeninė statyba, Namų projektai
Visi kategorijos straipsniai
Daugiabučio renovacija

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės? 

Buto nuomos sutarties šablonas

Buto nuomos sutarties šablonas

Buto nuomos sutarties pavyzdys, buto nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu 

Buto nuomos sutartis

Buto nuomos sutartis

Buto nuoma, buto nuomos sutartis, butu nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu 

Nekilnojamo turto kaina 2023 metais

Nekilnojamo turto kaina 2023 metais

Nekilnojamo turto kainų prognozės 2023 metams 

kaip paruošti butą pardavimui

Kaip paruošti butą nuomai ir pardavimui

Buto paruošimas pardavimui, home staging patarimai, kaip paruošti namus pardavimui, būsto pagražinimas nuomai 

Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo principai, klaidos projektuojant namą, namo pritaikymas prie sklypo 

Metalinio karkaso namai

Metalinio karkaso namai

Karkasinio namo iš metalinių profilių statyba, šiltinimas, įrengimas 

Ką reikia žinoti perkant butą

Ką reikia žinoti perkant butą

Kokias detales reiktų išsiaiškinti iki būsto pirkimo-pradavimo sutarties pasirašymo, ką reikia sužinoti prieš pasirašant buto pirkimo sutartį 

Geriausi Vilniaus rajonai

Patraukliausi Vilniaus rajonai

Geriausi Vilniaus rajonai, kaip pasirinkti kur gyventi Vilniuje 

Geriausi Kauno rajonai

Patraukliausi Kauno rajonai

Geriausi Kauno rajonai, kaip pasirinkti, kur gyventi Kaune? 

Kaip suplanuoti būsto remonto biudžetą

Kaip suplanuoti būsto remonto biudžetą

Būsto remonto biudžeto planavimas, kodėl pastoviai pritrūksta pinigų remonto pabaigoje 

Statybos verslo perspektyvos

Statybos verslo perspektyvos

Kiek statybos verslą gali pakeisti korona viruso epidemija ir kiek Lietuvos statybinė rinka kinta natūraliai?  

Daugiabučių namų administravimas

Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas 

Perkamo buto likvidumas

Perkamo buto likvidumas. Kaip jį įvertinti?

Vilniaus plėtros perspektyva ir gyvenamoji statyba. Kaip įvertinti, ar perkamas būstas ateityje bus patrauklus kitiems pirkėjams, ar jis nenuvertės? 

Nauji butai Vilniuje

Nauji butai Vilniuje

Ieškantiems būsto, kaip visada išlieka aktualus klausimas - pirkti senos ar naujos statybos butą Vilniuje ir kokioje vietoje. 

Aplinka ir sveikata

Gyvenamoji aplinka ir sveikata

Gyvenamosios aplinkos ir sveikatos sąveika yra sudėtinga ir kompleksinė. Šią temą nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros tyrėjai.  

Nauji butai su daline apdaila Kaune

Nauji butai su daline apdaila Kaune

Į ką atkreipti dėmesį renkantis butą su daline apdaila, kiek kainuoja įsirengti dalinės apdailos butą? 

Naujos statybos butai Kaune

Naujos statybos butai Kaune

Kauno naujų butų rinka pasižymi augimu, 2018 metais Kaune gyvenamoji statyba plėtojama net 30-yje naujų projektų. Daugiausia naujų butų pastatoma centrinėje Kauno dalyje, didėja visiškai įrengtų butų pasiūla ir paklausa. 

Naujos statybos butai Vilnaius Naujamiestyje ant Vilnios terasos šlaito

Naujos statybos butai Naujamiestyje

Naujų statybų Vilniaus Naujamiestyje apžvalga.  

Naujos statybos butai Vilniaus centre

Naujos statybos butai Vilniaus centre

Mieste gyvenant reikia gyventi miestietišką gyvenimą, o tikrasis miesto gyvenimas visada verda centre. Todėl neabejotina, kodėl viso pasaulio dižiuosiuose miestuose geidžiamiausias ir brangiausias būstas yra centre. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 ... 16 17 18 19 20 21 22 23 24 ... 26

Genių g. 17a, Vilnius
Telefonas: +370-5-2673980

A. Tumėno g. 4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2476486, +370-5-2683654

Lukiškių g. 5-104 , Vilnius
Telefonas: +370-5-2150560, El. paštas: info@reals.lt

Krokuvos g. 2/30-38, Vilnius
Telefonas: +370-5-2735111, Mobilus: +370-600-63868, El. paštas: info@regnumstat.lt

Lukiškių g. 5 - 306, Vilnius
Telefonas: +370-5-2620352, Mobilus: +370-680-12384, El. paštas: info@regroup.lt

Geležinio vilko g. 18a, 3 a., Vilnius
Telefonas: +370-5-2620352 , +37068012384, El. paštas: info@regroup.lt

Raugyklos g. 6b, Vilnius
Telefonas: +370-5-2139552, +370-5-2312824, Mobilus: +370-676-40856

Mindaugo g. 22 - 8, Vilnius
Telefonas: +370-5-2137672, Mobilus: +370-648-70070, El. paštas: resdomus.info@gmail.com
Parduodami projektai: Prestižiniai apartamentai "Taurakalnio namuose", "Seaside Residence" apartamentai Palangoje
Jogailos g. 4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2526444, El. paštas: info@resolution.lt

Žarijų g. 2, Vilnius
Telefonas: +370-5-2602096, El. paštas: rivona@takas.lt
1 ... 16 17 18 19 20 21 22 23 24 ... 26
Daugiabučio renovacija Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Buto paskirties keitimas Buto paskirties keitimas

Gyvenamosios paskirties buto keitimas į komercinę paskirtį, kaip pakeisti buto naudojimo paskirtį, reikalingi dokumentai

Buto nuomos sutarties šablonas Buto nuomos sutarties šablonas

Buto nuomos sutarties pavyzdys, buto nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Buto nuomos sutartis Buto nuomos sutartis

Buto nuoma, buto nuomos sutartis, butu nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Nekilnojamo turto kaina 2023 metais Nekilnojamo turto kaina 2023 metais

Nekilnojamo turto kainų prognozės 2023 metams

kaip paruošti butą pardavimui Kaip paruošti butą nuomai ir pardavimui

Buto paruošimas pardavimui, home staging patarimai, kaip paruošti namus pardavimui, būsto pagražinimas nuomai

Namo projektavimo klaidos Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo principai, klaidos projektuojant namą, namo pritaikymas prie sklypo

Metalinio karkaso namai Metalinio karkaso namai

Karkasinio namo iš metalinių profilių statyba, šiltinimas, įrengimas

Ką reikia žinoti perkant butą Ką reikia žinoti perkant butą

Kokias detales reiktų išsiaiškinti iki būsto pirkimo-pradavimo sutarties pasirašymo, ką reikia sužinoti prieš pasirašant buto pirkimo sutartį

Geriausi Vilniaus rajonai Patraukliausi Vilniaus rajonai

Geriausi Vilniaus rajonai, kaip pasirinkti kur gyventi Vilniuje

Sklypas namo statybai Sklypas namo statybai – koks, kur, už kiek

Į ką atsižvelgti perkant sklypą namui statyti, nuo ko priklauso sklypo kaina

Išperkamoji buto nuoma: reali paslauga ar tik rinkodara? Išperkamoji buto nuoma: reali paslauga ar tik rinkodara?

Kylant butų kainoms, jauniems žmonėms vis sunkiau sekasi sukaupti pradinei įmokai reikalingą sumą, išperkamosios nuomos paslaugą siūlo vos viena kita bendrovė.

Geriausi Kauno rajonai Patraukliausi Kauno rajonai

Geriausi Kauno rajonai, kaip pasirinkti, kur gyventi Kaune?

Kaip suplanuoti būsto remonto biudžetą Kaip suplanuoti būsto remonto biudžetą

Būsto remonto biudžeto planavimas, kodėl pastoviai pritrūksta pinigų remonto pabaigoje

Statybos verslo perspektyvos Statybos verslo perspektyvos

Kiek statybos verslą gali pakeisti korona viruso epidemija ir kiek Lietuvos statybinė rinka kinta natūraliai?

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Perkamo buto likvidumas Perkamo buto likvidumas. Kaip jį įvertinti?

Vilniaus plėtros perspektyva ir gyvenamoji statyba. Kaip įvertinti, ar perkamas būstas ateityje bus patrauklus kitiems pirkėjams, ar jis nenuvertės?

Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje

Batsiuvys turėtų nešioti savo siūtus batus, kad žinotų, ką kiti jaučia juos avėdami. Taip pat ir architektas – jei negyvena savo projektuotame name, nežino, kaip jaučiasi užsakovai“, - sako architektas Andrius Želnys. Jo paties namas – kompaktiškas, ekologiškas, technologiškas, darnoje su gamta ir aplinka.

Nauji butai Vilniuje Nauji butai Vilniuje

Ieškantiems būsto, kaip visada išlieka aktualus klausimas - pirkti senos ar naujos statybos butą Vilniuje ir kokioje vietoje.

Aplinka ir sveikata Gyvenamoji aplinka ir sveikata

Gyvenamosios aplinkos ir sveikatos sąveika yra sudėtinga ir kompleksinė. Šią temą nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros tyrėjai.

Nauji butai su daline apdaila Kaune Nauji butai su daline apdaila Kaune

Į ką atkreipti dėmesį renkantis butą su daline apdaila, kiek kainuoja įsirengti dalinės apdailos butą?

Naujos statybos butai Kaune Naujos statybos butai Kaune

Kauno naujų butų rinka pasižymi augimu, 2018 metais Kaune gyvenamoji statyba plėtojama net 30-yje naujų projektų. Daugiausia naujų butų pastatoma centrinėje Kauno dalyje, didėja visiškai įrengtų butų pasiūla ir paklausa.

Naujos statybos butai Vilnaius Naujamiestyje ant Vilnios terasos šlaito Naujos statybos butai Naujamiestyje

Naujų statybų Vilniaus Naujamiestyje apžvalga.

Naujos statybos butai Vilniaus centre Naujos statybos butai Vilniaus centre

Mieste gyvenant reikia gyventi miestietišką gyvenimą, o tikrasis miesto gyvenimas visada verda centre. Todėl neabejotina, kodėl viso pasaulio dižiuosiuose miestuose geidžiamiausias ir brangiausias būstas yra centre.

Naujos statybos butai su daline apdaila Naujos statybos butai su daline apdaila Vilniuje

Butas su daline apdaila: kokie privalumai ir trūkumai perkant naujos statybos butą su daline apdaila Vilniuje?

Naujos statybos butai Vilniuje Naujos statybos butai Vilniuje

Patraukliausi naujos statybos objektai bei rajonai.

stogo dengimas Investicijos į namo statybą, kurios neatsiperka parduodant

Renkantis sklypą ir planuojant statybą verta žinoti, kokios pagrindinės investicijos namą parduodant atsiperka ir kokios neatsiperka.

Gyvenamosios statybos tendencijos Gyvenamosios statybos tendencijos

Gyventojų apklausa dėl naujo būsto įsigijimo rodo tas pačias rinkos tendencijas, bet išryškino ir naujų. Tradiciškai svarbiausiu kriterijumi įsigyjant naują būstą yra kaina, bet ryškėja perkančiųjų būstą dėmesys infrastruktūrai, norintys keisti būstą pirmenybę teikia jo ekonomiškumui, daugėja pageidaujančių gyventi individualiame name.

Vidaus apdaila Galimi naujo buto vidaus apdailos tipai

Trys galimi naujo buto apdailos pasirinkimai, kiekvieno jų pliusai ir minusai, apdailos kainos.

Daugiabutis nepastatytas Renkantis būstą - kam teikti pirmenybę?

Renkantis būstą pagrindinis kriterijus yra kaina, bet už tą pačią kainą galima įpirkti didesnį butą priemiestyje ir mažą senamiestyje, nelabai patogų prestižiniame rajone ir komfortišką neprestižinėje vietoje. Kaip pasirinkti?

Aplinka Kaip gyvenamoji vieta lemia mūsų sveikatą?

Ne tik besilaukiančios mamos ir vaikus auginančios šeimos intuityviai stengiasi pasirinkti gyvenamąją vietą greta žalumos, parko. Daugelis miestiečių pasvajoja apie gyvenimą greta miško, parko, nors urbanistai linkę miestus tankinti.

Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu? Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu?

Kokie pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės centro ir kodėl nuogąstaujama, kad Vilniaus centras gali tapti antruoju Perkūnkiemiu? Ką apie situaciją mano urbanistai?

Duetto Žaliausi Lietuvos pastatai

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su Aplinkos ministerija šiemet pirmą kartą organizavo žaliausių pastatų konkursą.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius

Ar nekilnojamojo turto rinka pasiruošusi Z kartai? Ar nekilnojamojo turto rinka pasiruošusi Z kartai?

Gyvenančius XXI amžiaus pradžioje sąlyginai galima priskirti kūdikių bumo, X,Y ir Z kartoms. Ar ateinančią Z kartą tenkins nekilnojamasis turtas, kuris kuriamas dabar ir ne vienam dešimtmečiui?

Būsto pasirinkimas Vilniuje Kaip atsakingai išsirinkti būstą?

Daug sykių rinktis ir pirkti būstą gal ir būtų gerai, įgyta patirtis leistų rasti patį tinkamiausią, bet nedaug kas turi tokią galimybę. Tad verta įsiklausyti į patarimus, ypač perkantiems pirmą kartą.

Vieno kambario butas renovuotame name Vieno kambario butas Vilniuje

Kaip išsirinkti 1 kambario butą Vilniuje. Kokiuose rajonuose verta pirkti vieno kambario butą?

A + energinės klasės kotedžas – ar aš jį pirkčiau?

Tai bandymas vieno kotedžų projekto pavyzdžiu panagrinėti, kas yra aukštesnės energinės klasės būstas, kokie jo požymiai ir ką reiktų vertinti tokį perkant.

Kraustymasis: kaip išgyventi

Susipakauoti daiktus dviejų savaičių atostogoms būna sudėtinga, o ką jau kalbėti apie kraustymąsi keičiant gyvenamąją vietą. Galvojant apie persikraustymą, į galvą pirmiausia ateina, kaip norėtume ir kaip turėtų atrodyti naujieji namai; deja, ne tokį džiaugsmingą virpulį kelia kintys apie daiktų pakavimąsi.

privataus namo vertinimas Individualių namų vertinimo ypatumai, taikant lyginamosios vertės metodą

Vis daugiau žmonių, pirkdami būstą, ima paskolas iš bankų, taigi įkeičiamas turtas turi būti teisingai įvertintas.

Faktorius, lemiantis pelningą investiciją į komercinį turtą Faktorius, lemiantis pelningą investiciją į komercinį turtą

Dažniausiai komercinių patalpų įsigijimas siejamas su verslo pradžia arba jo plėtra. Komerciniam nekilnojamam turtui priskiriami biuro, administracinės, sandėliavimo, logistikos, prekybos, gamybos patalpos ir pastatų kompleksai.

Nekilnojamo turto paslaugos

Kadastriniai matavimai, topografinių planų rengimas, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

Svetainė. Bendras vaizdas Šiuolaikinio standartinio naujausios statybos butuko perplanavimas

Moderniojo neoklasicizmo butas: projektas, kuriame neliko nė vienos architekto suplanuotos pertvaros ir nė vienos jo numatytos erdvės.

Daiva Mikalauskienė Įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimas

Ar galima nusipirkti į mano žemę įsiterpusį valstybinės žemės sklypą?

daugiau
Duomenys apie sklypo savininkus Duomenys apie sklypo savininkus

Kaip sužinoti, kas yra kaimyninio sklypo savininkas?

daugiau
Ruslanas Golubovas Valstybinio žemės sklypo įsigijimas

Kaip įsigyti naudojamos valstybinės žemės sklypą?

daugiau
Gyvenamoji vieta sodo name Ar galima gyvenamąją vietą deklaruoti sodo name?

Ar galima gyvenamąją vietą deklaruoti sodo name?

daugiau
Kūrybinių dirbtuvių statusas Kūrybinių dirbtuvių statusas

Ką reiškia nekilnojamo turto statusas kūrybinės dirbtuvės? Kūrybinių dirbtuvių statuso keitimas

daugiau
Kompanijų produktai
Prekyba jūriniais konteineriais - sandėliavimas, nuoma, remontas Klaipėdoje

Jūrinių konteinerių pardavimas, sandėliavimas, nuoma ir l...

Prekybinės įrangos pardavimas/prekyba Klaipėdoje

Prekybinės įrangos pardavimas/prekyba Klaipėdoje

oberhaus busto vertinimas
Būsto vertinimas

Nekilnojamo turto turto vertinimas, turto tinkos vertės n...

Patalpų pardavimas
Patalpų pardavimas

Patalpos pardavimui, patalpos,

Sklypas prestižinėje vietoje Trakų r. 560000.0 LTL
Sklypas NT vystymui, namų kvartalui plėtoti - prestižinėje vietoje Trakų r.

Žemės sklypas Trakų rajone, arti ežerų, miško, 2,8 ha.

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Nekilnojamo turto pardavimas

Parduodami namai, parduodami butai. Tarpininkavimo paslaugos perkant ar parduodant nekilnojamą turtą. Nekilnojamo turto brokeri...

Prekyba nekilnojamu turtu

Gyvenamųjų pastatų pardavimas Vilniuje, nauji butai pardavimui, naujos statybos kotedžai pardavi...

Teisinė pagalba perkant nekilnojamą turtą

NKT sutarčių rengimas, nekilnojamo turto sutarčių analizė, teisininko paslaugos perkant nekilnojamą tu...

Buto paskirties keitimas Buto paskirties keitimas

Gyvenamosios paskirties buto keitimas į komercinę paskirtį, kaip pakeisti buto naudojimo paskirtį, reikalingi dokumentai

Buto nuomos sutarties šablonas Buto nuomos sutarties šablonas

Buto nuomos sutarties pavyzdys, buto nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Buto nuomos sutartis Buto nuomos sutartis

Buto nuoma, buto nuomos sutartis, butu nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Ką reikia žinoti perkant butą Ką reikia žinoti perkant butą

Kokias detales reiktų išsiaiškinti iki būsto pirkimo-pradavimo sutarties pasirašymo, ką reikia sužinoti prieš pasirašant buto pirkimo sutartį

Geriausi Vilniaus rajonai Patraukliausi Vilniaus rajonai

Geriausi Vilniaus rajonai, kaip pasirinkti kur gyventi Vilniuje

Sklypas namo statybai Sklypas namo statybai – koks, kur, už kiek

Į ką atsižvelgti perkant sklypą namui statyti, nuo ko priklauso sklypo kaina

Išperkamoji buto nuoma: reali paslauga ar tik rinkodara? Išperkamoji buto nuoma: reali paslauga ar tik rinkodara?

Kylant butų kainoms, jauniems žmonėms vis sunkiau sekasi sukaupti pradinei įmokai reikalingą sumą, išperkamosios nuomos paslaugą siūlo vos viena kita bendrovė.

Geriausi Kauno rajonai Patraukliausi Kauno rajonai

Geriausi Kauno rajonai, kaip pasirinkti, kur gyventi Kaune?

Statybos verslo perspektyvos Statybos verslo perspektyvos

Kiek statybos verslą gali pakeisti korona viruso epidemija ir kiek Lietuvos statybinė rinka kinta natūraliai?

Daugiabučių namų administravimas Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Perkamo buto likvidumas Perkamo buto likvidumas. Kaip jį įvertinti?

Vilniaus plėtros perspektyva ir gyvenamoji statyba. Kaip įvertinti, ar perkamas būstas ateityje bus patrauklus kitiems pirkėjams, ar jis nenuvertės?

Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje

Batsiuvys turėtų nešioti savo siūtus batus, kad žinotų, ką kiti jaučia juos avėdami. Taip pat ir architektas – jei negyvena savo projektuotame name, nežino, kaip jaučiasi užsakovai“, - sako architektas Andrius Želnys. Jo paties namas – kompaktiškas, ekologiškas, technologiškas, darnoje su gamta ir aplinka.

Nauji butai Vilniuje Nauji butai Vilniuje

Ieškantiems būsto, kaip visada išlieka aktualus klausimas - pirkti senos ar naujos statybos butą Vilniuje ir kokioje vietoje.

Aplinka ir sveikata Gyvenamoji aplinka ir sveikata

Gyvenamosios aplinkos ir sveikatos sąveika yra sudėtinga ir kompleksinė. Šią temą nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros tyrėjai.

Nauji butai su daline apdaila Kaune Nauji butai su daline apdaila Kaune

Į ką atkreipti dėmesį renkantis butą su daline apdaila, kiek kainuoja įsirengti dalinės apdailos butą?

Naujos statybos butai Kaune Naujos statybos butai Kaune

Kauno naujų butų rinka pasižymi augimu, 2018 metais Kaune gyvenamoji statyba plėtojama net 30-yje naujų projektų. Daugiausia naujų butų pastatoma centrinėje Kauno dalyje, didėja visiškai įrengtų butų pasiūla ir paklausa.

Naujos statybos butai Vilnaius Naujamiestyje ant Vilnios terasos šlaito Naujos statybos butai Naujamiestyje

Naujų statybų Vilniaus Naujamiestyje apžvalga.

Naujos statybos butai Vilniaus centre Naujos statybos butai Vilniaus centre

Mieste gyvenant reikia gyventi miestietišką gyvenimą, o tikrasis miesto gyvenimas visada verda centre. Todėl neabejotina, kodėl viso pasaulio dižiuosiuose miestuose geidžiamiausias ir brangiausias būstas yra centre.

Naujos statybos butai su daline apdaila Naujos statybos butai su daline apdaila Vilniuje

Butas su daline apdaila: kokie privalumai ir trūkumai perkant naujos statybos butą su daline apdaila Vilniuje?

Naujos statybos butai Vilniuje Naujos statybos butai Vilniuje

Patraukliausi naujos statybos objektai bei rajonai.

stogo dengimas Investicijos į namo statybą, kurios neatsiperka parduodant

Renkantis sklypą ir planuojant statybą verta žinoti, kokios pagrindinės investicijos namą parduodant atsiperka ir kokios neatsiperka.

Gyvenamosios statybos tendencijos Gyvenamosios statybos tendencijos

Gyventojų apklausa dėl naujo būsto įsigijimo rodo tas pačias rinkos tendencijas, bet išryškino ir naujų. Tradiciškai svarbiausiu kriterijumi įsigyjant naują būstą yra kaina, bet ryškėja perkančiųjų būstą dėmesys infrastruktūrai, norintys keisti būstą pirmenybę teikia jo ekonomiškumui, daugėja pageidaujančių gyventi individualiame name.

Vidaus apdaila Galimi naujo buto vidaus apdailos tipai

Trys galimi naujo buto apdailos pasirinkimai, kiekvieno jų pliusai ir minusai, apdailos kainos.

Daugiabutis nepastatytas Renkantis būstą - kam teikti pirmenybę?

Renkantis būstą pagrindinis kriterijus yra kaina, bet už tą pačią kainą galima įpirkti didesnį butą priemiestyje ir mažą senamiestyje, nelabai patogų prestižiniame rajone ir komfortišką neprestižinėje vietoje. Kaip pasirinkti?

Aplinka Kaip gyvenamoji vieta lemia mūsų sveikatą?

Ne tik besilaukiančios mamos ir vaikus auginančios šeimos intuityviai stengiasi pasirinkti gyvenamąją vietą greta žalumos, parko. Daugelis miestiečių pasvajoja apie gyvenimą greta miško, parko, nors urbanistai linkę miestus tankinti.

Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu? Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu?

Kokie pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės centro ir kodėl nuogąstaujama, kad Vilniaus centras gali tapti antruoju Perkūnkiemiu? Ką apie situaciją mano urbanistai?

Duetto Žaliausi Lietuvos pastatai

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su Aplinkos ministerija šiemet pirmą kartą organizavo žaliausių pastatų konkursą.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius

Ar nekilnojamojo turto rinka pasiruošusi Z kartai? Ar nekilnojamojo turto rinka pasiruošusi Z kartai?

Gyvenančius XXI amžiaus pradžioje sąlyginai galima priskirti kūdikių bumo, X,Y ir Z kartoms. Ar ateinančią Z kartą tenkins nekilnojamasis turtas, kuris kuriamas dabar ir ne vienam dešimtmečiui?

Būsto pasirinkimas Vilniuje Kaip atsakingai išsirinkti būstą?

Daug sykių rinktis ir pirkti būstą gal ir būtų gerai, įgyta patirtis leistų rasti patį tinkamiausią, bet nedaug kas turi tokią galimybę. Tad verta įsiklausyti į patarimus, ypač perkantiems pirmą kartą.

Vieno kambario butas renovuotame name Vieno kambario butas Vilniuje

Kaip išsirinkti 1 kambario butą Vilniuje. Kokiuose rajonuose verta pirkti vieno kambario butą?

A + energinės klasės kotedžas – ar aš jį pirkčiau?

Tai bandymas vieno kotedžų projekto pavyzdžiu panagrinėti, kas yra aukštesnės energinės klasės būstas, kokie jo požymiai ir ką reiktų vertinti tokį perkant.

Kraustymasis: kaip išgyventi

Susipakauoti daiktus dviejų savaičių atostogoms būna sudėtinga, o ką jau kalbėti apie kraustymąsi keičiant gyvenamąją vietą. Galvojant apie persikraustymą, į galvą pirmiausia ateina, kaip norėtume ir kaip turėtų atrodyti naujieji namai; deja, ne tokį džiaugsmingą virpulį kelia kintys apie daiktų pakavimąsi.

privataus namo vertinimas Individualių namų vertinimo ypatumai, taikant lyginamosios vertės metodą

Vis daugiau žmonių, pirkdami būstą, ima paskolas iš bankų, taigi įkeičiamas turtas turi būti teisingai įvertintas.

Nuo ko pradėti statybą Nuo ko pradėti statybą

arba Ką privalo žinoti nuosavo namo statytojas prieš pradėdamas statyti?

Namas - mūrinis ar medinis?

Europoje daugiausia statomi mūriniai namai, Amerikoje - mediniai karkasiniai. Kuo jie skiriasi, kokie jų abiejų pliusai ir minusai?

Pasaulio dangoraižiai

Dangoraižių statybos istorija. Ar kiekvienas aukštas pastatas gali būti vadinamas dangoraižiu?