Gruodžio – sausio mėn. bankų veikimo apžvalga

2009-03-16 09:34   Peržiūros : 125   Spausdinti


Būsto paskolosPer praėjusius paskutinius tris mėn. keleriopai išaugo likutis paskolų, suteiktų centrinei valdžiai: nuo 5,0 mln. Lt praėjusių metų spalio pabaigoje iki 215,1 lapkričio ir 214,8 mln. Lt sausio pabaigoje.

Kalbant apie paskolų būstui įsigyti nominalaus likučio dar kažkokį (131 mln. Lt gruodžio mėn. ir 33 mln. Lt sausio mėn.) didėjimą, derėtų kartu vertinti dar bent du aspektus: ne sandorinių veiksnių įtakos reikšmės didėjimą ir duomenis apie paskolų būstui įsigyti TEIKIMĄ ir jo kaitą.

Nominaliam būsto paskolų likučiui gruodžio mėn. padidėjus 131 mln. Lt, jo didėjimas dėl sandorių buvo 148 mln. Lt. Tai reiškia, kad ne sandoriniai veiksniai nominalų didėjimą mažino 17 mln. Lt, arba beveik 13 % nominalaus didėjimo. Sausio mėn. analogiški skaičiai jau priešingi: nominaliam likučiui didėjant 32,9 mln. Lt, jo didėjimas dėl sandorių vertinamas tik 19,7 mln. Lt; ne sandorinis didėjimas nominalų likučio didėjimą didino dar 13,2 (32,9 - 19,7) mln. Lt. Kyla klausimas: ką gali reikšti paskolų (o ir indėlių bei kitų pinigų statistikos rodiklių) kaita dėl ne sandorinių priežasčių? Kaip aiškinama LB metodinėse pastabose (mėnesinio biuletenio 124 psl.), sandoriai per laikotarpį skaičiuojami ne tiesioginiu būdu, iš likučių skirtumų atimant kitus pokyčius, nesusijusius su sandoriais: pokyčiai dėl perklasifikavimo, valiutos santykio svyravimo, visiško ar dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos svyravimo. Kaip papildomai paaiškino LB darbuotojai, būsto paskolų likučių pokyčiai gruodžio ir sausio mėn. dėl ne sandorinių veiksnių aiškintini tik USD kurso permaininga kaita būsto paskoloms, kažkada suteiktoms USD. Ir iš tikrųjų, Lt/USD santykiai kito taip: 2008 11 31 = 2,6688; 2009 01 01 = 2,4507; 2009 01 31 = 2,699. Būsto paskolų nurašymo dar nebuvo.

O dabar atkreipkime dėmesį į tokius skaičius: per gruodžio mėn. suteikta naujų paskolų būstui įsigyti 384,8 mln. Lt (38,5 mln. Lt eurais ir 346,3 mln. Lt nacionaline valiuta), o tokių paskolų nominalus likutis per tą patį mėnesį padidėjo tik ...131,2 mln. Lt. Sausio mėn., analogiškai, naujų būsto paskolų suteikta 225,7 mln. Lt (21,6 mln. Lt eurais ir 204,1 mln. nacionaline valiuta), kai jų nominalus likutis padidėjo, kaip jau minėta, 32,9 mln. Lt. Ką tai galėtų reikšti? Daug, 253,6 mln. Lt (131,0-384,8) gruodžio mėn. ir 192,8 (32,9 -225,7) mln. Lt sausio mėn., grąžinta? Kažin, ar taip ir yra. O gal į naujai suteiktų būsto paskolų sumas įskaičiuotos ir jau suteiktų paskolų refinansavimo paskolos? Juk LB tokių duomenų rengimo metodikoje numatyta, kad ,,Sudarytos naujos sutartys - visos finansinės sutartys ar jų sąlygos, kai paskolos ar indėlio palūkanų norma nustatoma pirmą kartą; visi nauji susitarimai dėl esamų paskolų ir indėlių. Aktyviai nedalyvaujant namų ūkiui ar nefinansinei korporacijai ir iš naujo nesitariant dėl sutarties sąlygų pratęsta esama paskolos ar indėlio sutartis nelaikoma nauja; nauja sutartimi taip pat nelaikomas ir sudarant sutartį iš anksto numatytas palūkanų normos pakeitimas;" (paryškinta apžvalgos autoriaus).

Ar tai reiškia, kad dar NEŽINOMA apie realius būstų paskolų ,,refinansavimo" įforminimo mastus, tokių skolininkų skaičių ir dėl to jau REALIAI iškilusias būsto paskolų grąžinimo tam tikras problemas bei jų apimtis, kurios, laikinai, paslėptos refinansavimo - ,,naujose" paskolose? Ir nieko nežinoma ir apie tai, kiek šis ,,procesas" jau tęsiasi?

O gal kaip tik trūkstamą informaciją ir pateikia Lietuvos banko Asociacijos prezidentas, skelbiamas visiškai kitokias naujai pasirašytų būsto paskolų sumas, nei jos rodomas Lietuvos banko (biuletenio lentelėje 3.1.2., ,,Suteiktos naujos paskolos namų ūkiams ir jų palūkanų normos", skiltis 16, psl. 72)?

Asociacijos duomenimis, ,,...gruodį naujai pasirašytų būsto paskolų suma siekė 189,7 mln. Lt - 7,8 mln. Lt daugiau nei lapkritį (VZ.LT, 2009 01 28); tai reiškia, kad lapkričio mėn. tokių paskolų pasirašyta už 181,9 (189,7 - 7,8) mln. Lt. Sausio mėn., Asociacijos duomenimis, ,,naujų paskolų išdavimo (turėtų būti - teikimo) procesas sulėtėjo - sausį būsto paskolų išduota (suteikta) už 99,4 mln. Lt."(DELFI, 2009 03 02). Mums belieka tik palyginti būsto paskolų teikimo Asociacijos duomenis su Lietuvos banko duomenimis ir pažvelgti į naują būsto paskolų kaitos reiškinį bei jo raidos tendencijas:

 

Suteikta naujų būsto paskolų, mln. Lt

LB palyginta su LBA

LB duomenimis

LB Asociacijos duomenimis

Mln. Lt

Skirtumo %, palyginti su LB duomenimis

Lapkričio mėn.

364,3

181,9

182,4

50,1

Gruodžio mėn.

384,8

189,7

195,1

50,7

Sausio mėn.

225,7

99,4

126,3

56,0

Ką tai galėtų reikšti?

Jeigu LB Asociacijos duomenys nesusieti su LB skelbiamų naujų paskolų metodologija ir atspindi tikrai ,,naujai pasirašytų" paskolų sumas, tuomet būtina:

- tuoj pat visokeriopai girti LB Asociaciją už tai, kad, finansų ir ekonomikos sunkmečiu, sugebėjo organizuoti labai reikalingų duomenų rinkimą; duomenų, reikšmingai papildančių ir patikslinančių LB skelbiamus panašius duomenis;

- konstatuoti, kad LB skelbiami duomenis apie naujai suteiktas paskolas neatspindi tikrovės apie naujas būsto paskolas bei naujus skolininkus, nes jau daugiau nei pusė tokių ,,naujai suteiktų" paskolų yra senų paskolų refinansavimas;

- pripažinti, kad būsto paskolų refinansavimo procesas yra didėlis ir sparčiai didėjantis;

Lieka ne aišku, kiek refinansuojamų būsto paskolų refinansuotos dėl valiutos keitimo (iš nacionalinės į eurus) ir kiek - dėl kitų, jau skolininkus slegiančių, priežasčių. Refinansavimo dėl valiutos keitimo procesą taip pat savotiškai aktyviai ,,skatina" ir patys bankai su Lietuvos banku per paslaptingąjį VILIBOR'ą, kuriuo ,,grindžiamas" skolinimo nacionaline valiuta nuolatinis brangimas, skatinantis skolinimui vis dažniau naudoti eurą.

 

IŠTRAUKA iš Vl. Trukšino, statistiko, nepriklausomas analitiko, straipsnio, publikuojamo verslo gide visasverslas.lt.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos